- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-04
- Bylos Nr.
- AN2-322-926/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00312-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Pažeidėjas
- D. J.
- Kategorijos
- 1.3.1Mažai pavojinga veika (ANK 12 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 18.1Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
- 21.1.8Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 9 d. nutarties, kuria netenkintas D. J. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. kovo 8 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimu D. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį 85 eurų bauda už tai, kad 2023 m. gruodžio 5 d., 00.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) klasės tėvelių pokalbių grupėje, kurioje yra 25 nariai, iškeikė V. S. necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „kurva“ ir „suka“, šiais savo veiksmais jis įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios V. S. ir tuo pažeidė viešąją tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimo, kuris iš esmės buvo atmestas ir Institucijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas nutartyje konstatavo, kad byloje įrodyta, jog D. J., vartodamas necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kibo prie V. S. viešoje vietoje – „Messenger“ grupėje, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį jis patraukas pagrįstai.
3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos 2024 m. kovo 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Skunde nurodoma, (duomenys neskelbtini) klasės „Messenger“ uždara pokalbių grupė negali būti laikoma vieša vieta, nes į šia grupę gali patekti tik tėvai su atskiru pakvietimu bei administratoriaus patvirtinimu, todėl eilinis žmogus bet kuriuo metu neturės galimybės patekti į šią grupę. Apelianto vertinimu, tokia pokalbių grupė pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra laikytina vieša vieta ir vien tik kitų žmonių buvimas uždaroje „Messenger“ pokalbių grupėje negali būti pagrindu pripažinti „Messenger“ grupės vieša vieta. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog teismo aiškinimas, kad vieta, kurioje yra daugiau nei du žmonės, yra laikoma vieša vieta prieštarauja protingumo principui, nes tada bet koks bendravimas uždaroje grupėje internete ar uždarose fizinėse erdvėse, kuriose susirenka daugiau nei du žmonės, taptų vieša vieta, o tai reikštų privačios erdvės, tokios kaip uždaros socialinės tinklų grupės ar netgi privatūs namų susibūrimai, būtų nepagrįstai prilyginti viešoms vietoms. Apelianto teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo atlikta viešos vietos interpretacija neatitinka pagrįstumo, protingumo principo ir suformuotos teismų praktikos. Skunde taip pat pažymima, kad toks išplėstinis viešos vietos išaiškinimas neatitinka pagrįstumo ir protingumo principo, nes jei kiekviena uždara grupė internete būtų laikoma vieša vieta, būtų paneigiama esminė privataus bendravimo samprata, kas nesuderinama su teisine logika bei pamatinėmis žmogaus teisėmis.
3.2. Apeliaciniame skunde pateikiama teismų praktika ir ANK 8 straipsnio, 481 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 569 straipsnio 2 dalies turinys bei teigiama, kad apelianto veiksmuose nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios nėra. Apelianto teigimu, jis savo veiksmais nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką ar žmonių rimtį ar įžeisti V. S., savo žinute siekė parodyti, kad (duomenys neskelbtini) klasėje vyksta patyčios ir tokiu būdu padrąsinti kitus (duomenys neskelbtini) klasės vaikų tėvelius netylėti, nesitaikstyti su patyčiomis ir kreiptis į mokyklos administraciją. Skunde teigiama, jog kadangi apelianto tikslas žinute buvo pasiektas, nes po jo žinutės daugiau klasės tėvų išdrįso kreiptis į direktorę dėl netinkamo ir nuolat pasikartojančio J. S. elgesio, ko pasekoje jis buvo pašalintas iš mokyklos vienai savaitei, todėl akivaizdu, kad apeliantas neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
3.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apelianto parašyti žodžiai yra tiesiog citata tų žodžių, kuriuos J. S. yra ne vieną kartą sakęs jo sūnui O. J. ir apelianto veiksmai, kaip tėvo ir atsakingo piliečio, buvo nukreipti į vaiko saugumą ir tinkamą ugdymo aplinką, o ne į viešosios tvarkos trikdymą. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nesiėmė kitų priemonių problemos sprendimui, nurodoma, kad buvo kreiptasi ne tik į (duomenys neskelbtini) klasės mokytoją, bet ir į direktorę dėl J. S. elgesio, mokykloje vyko net keli susitikimai su direktore ir J. S. tėvais, bylos duomenys patvirtina, kad J. S. buvo ne vieną kartą nušalintas nuo kontaktinio ugdymo, be to, teismo posėdžio metu V. S. patvirtino, jog yra bendravusi su D. J. telefonu ir vieną kartą yra susitikusi pas direktorę pakalbyje dėl J. S. elgesio.
3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad jeigu pirmosios instancijos teismo būtų tenkinęs prašymą įpareigoti (duomenys neskelbtini) mokyklą pateikti visus turimus duomenis, nusiskundimus ir pan. apie J. S., būtų buvęs nustatytas pasikartojantis J. S. netinkamas elgesys ir tėvų skundai dėl tokio elgesio, kurie atsirado būtent po apelianto žinutės, kurios tikslas buvo paskatinti kitus klasės tėvus netylėti ir kreiptis į mokyklos administraciją. Apelianto vertinimu, iš pateiktų įrodymų byloje matyti, kad jo žinutė neigiamų pasekmių nesukėlė, priešingai – sukėlė teigiamas pasekmes ir daugiau klasės tėvų išdrįso kreiptis į direktorę dėl netinkamo bei pasikartojančio J. S. elgesio, ką patvirtina ir 2024 m. kovo 13 d. gautas įrašas „Tamo“ dienyne dėl J. S. elgesio, kuriame nurodyta, kad dėl netinkamo elgesio ir grėsmės vaikų saugumui mokykloje J. S. nušalinamas nuo kontaktinio ugdymo.
3.5. Apeliaciniame skunde pateikiama Kauno apygardos teismo praktika, kurioje išaiškinta, kad pagal ANK 481 straipsnio nuostatas negali būti kvalifikuojami privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai, kuriais nesiekiama (nėra tyčios) pažeisti viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančiu žmonių rimties, nepaisant to, kad jų metu vartojami necenzūriniai žodžiai ar gestai, įžeidžiamai kimbama prie žmonių ar atliekami kokie nors kiti tyčiniai veiksmai.
3.6. Skundo autoriaus vertinimu, vadovaujantis LVAT praktika ir visa administracinio nusižengimo bylos medžiaga, administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties, o visos kylančios abejonės dėl apeliantui inkriminuojamos veikos turi būti vertinamos jo naudai, kadangi priešingas aiškinimas paneigtų nekaltumo prezumpcijos principą. Skunde apeliantas dar kartą nurodo, kad jis nesiekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, (duomenys neskelbtini) klasės „Messenger“ uždara pokalbių grupė, kurioje buvo parašyta jo žinutė, nėra laikytina vieša vieta bei apelianto veika yra mažareikšmė, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis.
Atsiliepimas
4. Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo bei Institucijos procesinius sprendimus palikti nepakeistus.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (duomenys neskelbtini) klasės tėvelių pokalbių grupėje paskelbdamas atitinkamo turinio žinutę tyčia siekė įžeisti nukentėjusiąją ir jos šeimą, vartojo visuomenėje nepriimtiną leksiką savo minčių reiškimui, pasirinko netinkamą būdą problemų sprendimui, suprato ir savo veiksmais siekė, kad įžeidžiančius žodžius matytų kiti asmenys, tuo pat išreikšdamas nepagarbą, demonstruodamas savo išskirtinumą, galią konkrečius asmenis įžeisti dalyvaujant ir tai matant kitiems asmenims, t. y. siekė savo įžeidimų paplatinimo kitų pašalinių asmenų akivaizdoje. Atsiliepime pažymima, kad žinutė išlieka (duomenys neskelbtini) klasės tėvelių pokalbių grupėje ir ją gali laisvai matyti net tie asmenys, kurie konkrečiu metu net nebuvo prisijungę prie pokalbių grupės. Taip pat pažymima, kad byloje dėl įžeidimo gautas pareiškimas, asmenys nurodė patyrę 15 000 eurų neturtinę žalą, taip pat minėtoje grupėje buvo išreikšti dalyvių pasipiktinimai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesiu, kas suponuoja, kad pasekmės kilo.
4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas, vertindamas, ar (duomenys neskelbtini) klasės tėvelių pokalbių grupė gali būti vieša vieta, ir tuo pačiu atsakydamas į apelianto argumentus, padarė išvadą, kad asmens veikimas elektroninėje erdvėje, siekis savo įžeidimą paskleisti, atkreipti dėmesį, didelio kiekio asmenų dalyvavimas ir priėjimas prie paskleistos informacijos, atitinka viešosios vietos sąvoką, apeliantas įvykdydamas nusižengimą suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Institucija apelianto poziciją vertina kaip gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Atsiliepime taip pat pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, kad dėl savo elgesio nesigaili ir kad taip pat elgtųsi ir dabar.
4.3. Institucijos teigimu, apeliantas turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius, be to, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką apeliantas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Institucijos vertinimu, asmens interesas išvengti atsakomybės pagal įstatymo nustatytas sankcijas negali paminti visuomenės intereso, prevencinių atsakomybės taikymo tikslų ir pažeidėjo nubaudimo, tam, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu D. J. keliamas kaltės klausimas, nesutikdamas, kad jis padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl D. J. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad D. J. viešoje vietoje įžeidžiamai kibo prie nukentėjusiosios V. S. ir tuo pažeidė viešąją tvarką, teismo išvados pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl D. J. ginčijamo fakto, padarius administracinį nusižengimą įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, o atmesdamas skundą subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo bylos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, aukštesnės instancijos teismas, pritardamas žemesnės instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentams, jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
7. ANK 481 straipsnis numato atsakomybę už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. ANK 481 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padarytas – tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ esanti (duomenys neskelbtini) klasės tėvų pokalbių grupė yra vieša vieta, nes į šia grupę gali patekti tik tėvai su atskiru pakvietimu bei administratoriaus patvirtinimu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo.
9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ esančiai (duomenys neskelbtini) klasės tėvų pokalbių grupei priklauso 26 nariai (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 20–22 lapai), kurie, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarpusavyje susiję tik tuo, kad jų vaikai mokosi vienoje klasėje, taigi, nėra siejami jokiais artimais socialiniais ryšiais. Be to, nors apeliantas ir teisingai nurodo, kad į šią grupę galima patekti tik su pakvietimu ir patvirtinimu, tačiau įvertintina tai, kad be apelianto ir nukentėjusiosios į šią grupę laisvai bet kuriuo metu gali patekti dar net 24 kiti asmenys ir matyti, kas šioje grupėje buvo ir yra rašoma. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad viešoji erdvė – susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ esanti (duomenys neskelbtini) klasės tėvų pokalbių grupė yra vieša vieta, į kurią turi teisę laisvai patekti kiti asmenys.
10. Taip pat apeliantas nurodo, kad savo veiksmais jis nesiekė sutrikdyti viešąją tvarką ar žmonių rimtį ar įžeisti nukentėjusiąją, savo žinute jis siekė parodyti, kad (duomenys neskelbtini) klasėje vyksta patyčios ir tokiu būdu padrąsinti kitus vaikų tėvus netylėti. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia ne tik apelianto parašytos žinutės turinys, kuriame jis vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu ir išdėstė amoralaus pobūdžio mintis apie nukentėjusiosios sutuoktinį bei sūnų, bet ir kiti byloje surinkti duomenys. Nukentėjusioji nurodė, kad dėl apelianto elgesio jautėsi blogai, patyrė emocinį, psichologinį šoką, pradėjo blogai miegoti, taip pat ir sutuoktinis patyrė stresą (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 25 lapas), pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad įvykio dieną nėjo į darbą, verkė, kreipėsi į psichologą, vartojo raminamuosius, kiti grupėje esantys tėvai išreiškė jai palaikymą, be to, Institucijai buvo pateiktas pareiškimas dėl patirtos 15 000 eurų neturtinės žalos (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 8 lapas). Taip pat apklaustos prie (duomenys neskelbtini) klasės tėvų pokalbių grupės prisijungusios E. K. ir K. P. nurodė, jog dėl apelianto išsakytų necenzūrinių žodžių patyrė šoką, kad visi matė, kaip buvo įžeista nukentėjusiosios šeima (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 26, 27 lapai), be to, nustatyta, kad pokalbių grupei priklausantys asmenys po apelianto pasisakymo abejojo apelianto blaivumu, siūlė balsuoti dėl jo pašalinimo iš bendros grupės ir apriboti jo galimybes bendrauti su vaikais ir būti šalia mokyklos (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 103–113 lapai). Šių duomenų visuma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad apelianto tikslas vis dėlto buvo savo žinutės turiniu šokiruoti kitus asmenis, sukelti jiems nemalonius jausmus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta, o tai, kad apeliantas pats nurodė, jog nesigaili bei kad ir dabar elgtųsi taip pat, patvirtina teismo išvadą, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad jokių naujų argumentų ar duomenų, kurie nebuvo žinomi pirmosios instancijos teismui, priimant skundžiamą nutartį, nepateikta ir apeliaciniame skunde, todėl vien tai, kad apelianto netenkina pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, nedaro jo neteisėtu ar nepagrįstu.
11. Nors skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo ir neįpareigojo (duomenys neskelbtini) mokyklą pateikti visus turimus duomenis, nusiskundimus ir panašiai apie nukentėjusiosios sūnų, iš ko būtų nustatytas pasikartojantis nukentėjusiosios sūnaus netinkamas elgesys ir tėvų skundai dėl tokio elgesio, tačiau apygardos teismas, pritardamas skundžiamų procesinių sprendimų argumentams, pažymi, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos. Tokiu atveju, kai tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad to yra prašoma proceso dalyvių, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti duomenys, kurie patvirtins ar paneigs bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apygardos teismo vertinimu, nustačius, kad apelianto neteisėti veiksmai negali būti pateisinami siekiu atkreipti kitų tėvų dėmesį į nukentėjusiosios sūnaus elgesį, atlikti tokius papildomus veiksmus, kaip duomenų apie nukentėjusiosios sūnaus elgesį mokykloje rinkimą, atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, nėra tikslinga.
12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto nurodoma aplinkybe, kad jo padarytas nusižengimas yra mažareikšmis. ANK 12 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kokie ANK specialiojoje dalyje nurodyti administraciniai nusižengimai gali būti pripažinti mažai pavojingais. Pažymėtina, kad nei šiuo metu galiojančioje ANK 12 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3049 redakcija), nei administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusioje šios teisės normos redakcijoje (2023 m. gegužės 11 d. įstatymo Nr. XIV-1947 redakcija) nenumatyta, kad administracinis nusižengimas, įtvirtintas ANK 481 straipsnio 1 dalyje, gali būtų pripažintas mažai pavojinga veika.
13. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, apylinkės teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktą versiją vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės, ji paneigta bylos medžiaga, todėl sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, jog D. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir abejonių nekelia.
14. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, kaip minėta, asmenims užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Šioje administracinio nusižengimo byloje D. J. už ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymą buvo skirta 85 eurų dydžio, t. y. lygi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, bauda.
15. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar Institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas ar Institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, spręsdami asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
16. ANK 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
17. Sprendžiant dėl apeliantui paskirtos nuobaudos teisingumo, aukštesnysis teismas įvertina tai, kad D. J. administracinį nusižengimą prieš nukentėjusį asmenį savo neteisėtais tyčiniais veiksmais, peržengiančiais normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas bendravimo ribas, atliko viešojoje vietoje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta, nesigaili, kad ir dabar taip pat pasielgtų, kad jo parašyti necenzūriniai žodžiai buvo skirti būtent nukentėjusiajai (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 1–2 lapai), kas rodo, kad asmuo nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų moralės bei elgesio normų bei prisiimti atsakomybę už savo neteisėtus veiksmus. Taip pat įvertintina ir tai, kad pagal administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus D. J. eilę kartų baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš kurių net aštuonis kartus už vienų iš šiurkščiausių – nustatyto greičio viršijimą (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagos 127–131 lapai), kas taip pat apeliantą charakterizuoja neigiamai, kaip nustatytos tvarkos nelinkusį laikytis asmenį.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, spręstina, kad D. J. paskirta administracinė nuobauda, kurios dydis lygus sankcijoje nustatytam vidurkiui, buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl jos naikinti ar švelninti nėra pagrindo. Juo labiau, kad administracine nuobauda siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, jog jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
19. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartis paliekama nepakeista ir D. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 9 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.