Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 6 klasių išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs UAB „B.“, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2014-03-10 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 145 straipsnio 1 dalį - 14 MGL (1820 Lt (527,11 Eur)), dydžio bauda;

2) 2014-05-19 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 6 (šešių) mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2016-04-26 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį sumažinta vienu trečdaliu, nustatant 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-10 nuosprendžiu paskirta 10 MGL (376,60 Eur) bauda ir paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: jis, 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 09.00 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, vonios kambaryje tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius dešinės rankos kumščiu savo motinai L. Š. į kairės pusės peties sritį, tokiu būdu mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą.

Be to jis sunkiai sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 16 val. 40 min., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, vonios kambaryje, tyčia sugriebęs savo motiną L. Š. už plaukų ir jėga paklupdęs ant grindų, trenkė ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiąją dešiniu šonu į vonios kraštą, po ko L. Š. nubėgus į savo kambarį, jis nuėjęs iš paskos vėl sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, ją jėga nutempė atgal į vonios kambarį, kur tyčia sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius rankomis ir kojomis L. Š. į įvairias kūno vietas, taip savo šeimos nariui padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinio X šonkaulio lūžiu, su dešinio inksto plyšimu ir dešinio antinksčio daliniu plyšimu bei užpilvaplėvės kraujosruva.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojos I. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, jog 2017-08-13, apie 09.30 val. ji atėjo pas draugą S., adresu (duomenys neskelbtini), užėjo į namus. A. padarė kavos ir netrukus jis susibarė su mama L. Š., kuri buvo vonioje. A., nuėjęs į vonią, pastūmė mamą L. Š., trenkė į kairę ranką. Tada L. Š. nuėjo į savo kambarį ir A. grįžo į virtuvę. L. Š. sakė, kad kvies policiją, tuomet A. bėgo į kambarį pas mamą, tačiau ji atsistojo tarpduryje ir neleido to padaryti. Tada A. grįžo į virtuvę, o L. Š. išėjo iš namų. Kas vyko toliau, ji nematė. Po kiek laiko jai paskambino L. Š., paprašė iškviesti policiją (1 t., 60, 61, 63 b. l.).

Pagarsinus parodymus liudytoja I. R. patvirtino, kad parodymai teisingi, kad ryte A. Š. vieną kartą trenkė kumščiu L. Š. į kairį petį, o antro konflikto, po kurio ji L. Š. prašymu iškvietė policiją, ji nematė.

Liudytojas A. R. teisme parodymus duoti atsisakė, nes kaltinamasis yra jo brolis. Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagarsino šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 66-68 b. l.). Liudytojas parodė, kad 2017-08-13, apie pietus, tikslios valandos neatsimena – tik buvo grįžęs iš močiutės, stovėjo lauke prie namų, rūkė. Išgirdo mamos L. Š. riksmą. Iš šauksmų suprato, kad brolis A. Š. mamą muša; matė, kad brolis girtas ir tai ne pirmas kartas, kai A. Š. muša mamą. Įbėgęs į namus jis pamatė, kad A. Š. prie vonios, o mama savo kambaryje verkia. Jis neklausė mamos kas įvyko, ir taip buvo akivaizdu, kad brolis ją mušė. Jis iš karto puolė prie A. Š. ir jie abu išėję į lauką susimušė. Jis gynė mamą, kad A. Š. daugiau prie mamos nelįstų. Pačių A. Š. smūgių nematė, bet, kaip minėjo, jam buvo akivaizdu, kas įvyko. Tuo metu namuose buvo dar kaimynas Z. K., su kuriuo A. Š. gėrė namuose. Z. K. buvo labai girtas. Jis nežino, ar kaimynas iš viso ką atsimena. Jis po muštynių su broliu Z. K. išvarė. Po kurio laiko į namus atėjo Sergėjaus (kito jo brolio) sugyventinė I. R., netrukus atvažiavo ir policija. I. R. sakė, kad matė kaip A. Š. mušė mamą ryte. Jis pats tuo metu nebuvo namie.

Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, kad parodymai teisingi.

2017-08-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), akivaizdžių grumtynių pėdsakų, sugadintų daiktų nesimato, namuose netvarkinga, kambaryje ir vonioje, kur buvo smurtaujama, sugadintų baldų ar daiktų nepastebėta (1 t., 26-29 b. l.).

2017-08-13 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato vyriausiojo patrulio E. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-08-13, apie 16.41 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavus pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), A. Š. muša motiną ir atiminėja telefoną bei nuvykus minėtu adresu nustatyta, kad A. Š. gyvena kartu su motina L. Š. ir broliais viename name. Bendraujant su L. Š., pastaroji buvo akivaizdžiai susijaudinusi, išsigandusi ir verkė. Pastaroji nurodė, kad sūnus A. Š. ją visą dieną mušė, t.y. naudojo prieš ją fizinį smurtą. Ant L. Š. rankų matėsi mėlynės, ji buvo susiėmusi už pilvo ir teigė, kad A. Š. sumušė pilvo sritį. A. Š., būdamas neblaivus, elgėsi agresyviai, daužė daiktus, juos mėtė ir spardė, keikėsi, šaukė, kad grįžęs iš policijos tęs smurto veiksmus prieš motiną (1 t., 22 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3180/2017 (01) nurodyta, kad L. Š. nustatyta dešinio X šonkaulio lūžis su dešinio inksto plyšimu ir dešinio antinksčio daliniu plyšimu bei užpilvaplėvine kraujosruva. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas yra pavojingas gyvybei. Sužalojimas visumoje dėl uždaro pilvo organų sužalojimo atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktas). Pati L. Š. griūdama ant lygaus paviršiaus šio sužalojimo pasidaryti negalėjo (1 t., 55, 56 b. l.).

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešime Nr. 41D(V)-1371 nurodyta, jog 2017 m. rugpjūčio 13 d. Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti trys pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Skambinta iš telefonų, kurių abonentų numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., 75 b. l.).

2017-08-29 garso įrašo apžiūros protokole užfiksuotos Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pateiktos trys skaitmeninės garso įrašų kopijos:

telefoninio skambučio metu 2017-08-13, 16.34 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pokalbio trukmė yra 01.11 min.; įraše girdisi dviejų vyrų pokalbis, kurio metu vyras prisistatęs A. Š. pranešė, kad nori iškviesti policiją broliui, adresu (duomenys neskelbtini), nes brolis jam ką tik trenkė, greitoji nereikalinga;

telefoninio skambučio metu 2017-08-13, 16.37 val. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 01.58 min.; įraše girdisi dviejų moterų pokalbis, kurio metu moteris, prisistačiusi J. Š., praneša, kad skambina dėl motinos, nes mamos sūnus labai stipriai muša mamą, (duomenys neskelbtini), pusę dienos, motina nuo ryto nori kviesti policiją, bet atiminėjamas telefonas, mama pabėgo iš namų, truputį išgėrė, negali normaliai namo ateiti, jos sūnus A. Š. pastoviai muša, brolis atėjo ginti mamos, tada A. Š. pats iškvietė policiją, kad nebūtų kaltas; motina namuose, nežino ar greitoji reikalinga, nes ji pati šiuo metu ne vietoje; pokalbio 01.16 min. girdisi, kaip skambinanti moteris sako „ją tikrai užmuš“, ji kalbėjo su motina, motina verkia, bijo kviesti policiją, nes ją užmuš (1 t., 76, 77 b. l.).

2017-08-13 alkoholio matuoklio „Drager“ 2017-08-13, 17.55 val. rodmenimis A. Š. nustatytas 3.15 ‰ promilių girtumas (1 t., 23 b. l.).

2017-08-13 alkoholio matuoklio „Drager“ 2017-08-13, 17.21 val. rodmenimis L. Š. nustatytas 1.91 ‰ promilių girtumas (1 t., 24 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamojo A. Š. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dviejų konfliktų metu 2017-08-13, apie 9.00 val. ryte suduodamas mamai L. Š. kumščiu į kairį petį sukėlė jai fizinį skausmą bei vėliau tą pačią dieną, apie 16.40 val., vonios kambaryje savo mamą sugriebdamas už plaukų jėga trenkė ne mažiau kaip 2 kartus dešiniu šonu į vonios kraštą, padarė jai kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Š. nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies pripažindamas, jog tą rytą mamai sukėlė fizinį skausmą, tačiau ne suduodamas smūgius, o tik sugriebdamas už drabužių ties krūtine, kad antro konflikto metu jis nepamena, kad būtų mušęs mamą, kad mama jį apkalba, kad mama galėjo būti sužalota kitų asmenų kaime, tačiau tokius jo parodymus paneigia aukščiau aprašytų ir ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusioji L. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybes, jog kaltinime nurodytą dieną abiejų konfliktų metu ją sumušė jos sūnus A. Š., jokie kiti asmenys jos tą dieną nemušė. Pažymėtina tai, kad L. Š. teisminio nagrinėjimo metu netiksliai apibūdino pirmojo konflikto metu jai suduotų smūgių aplinkybes, to nesureikšmindama bei paaiškindama, kad po patirtų antro konflikto metu sužalojimų ir jai taikytos narkozės yra pablogėjusi jos atmintis, tačiau ji patvirtino duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog pirmo konflikto metu A. Š. jai sudavė kelis smūgius, kurių sudavimas sukėlė jai fizinį skausmą. Tai, kad 2017-08-13 ryte, konflikto dėl kavos metu, A. Š. sudavė savo mamai smūgį į kairį petį patvirtino posėdžio metu apklausta liudytoja I. R.; tai, kad L. Š. tą rytą kofliktavo su sūnumi A. Š. patvirtino posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios dukra J. Š., kuri, nors paties įvykio nematė, tačiau apie konfliktą sužinojo iš tą dieną jai paskambinusios I. R.. Tad teismui abejonių dėl to, kad kaltinamasis A. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nekyla, juolab, kad ir pats kaltinamasis, nors ir savaip interpretuodamas buvusią situaciją, neneigia buvusios konfliktinės situacijos ir fizinio kontakto buvimo tarp jo ir jo mamos (sugriebimo už krūtinės).

Teismas taip pat laiko įrodytomis aplinkybėmis, jog kaltinamasis A. Š., smurtaudamas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir būdu padarė L. Š. sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaip jau paminėta aukščiau, nukentėjusioji L. Š. dėl antro konflikto metu buvusio jos sužalojimo nuosekliai tvirtino, kad tą pačią dieną grįžęs iš Vilniaus A. Š. sumušė ją vonioje trenkdamas ją du kartus šonu į vonią, po antro smūgio jai aptemo sąmonė ir vėliau, atsipeikėjusi, ji paskambino I. R. prašydama jos iškviesti pagalbą, nes ją A. Š. užmuš. Šias nukentėjusiosios aplinkybes patvirtino ir liudytoja I. R., nurodydama, jog L. Š. prašė kviesti policiją, sakė, kad A. Š. ją užmuš, po ko ji susisiekė telefonu su nukentėjusiosios dukra J. Š., ir pasikalbėjus su ja iškvietė policiją bei nuvažiavo į nukentėjusiosios namus, kur rado nukentėjusiąją gulinčią kambaryje su sužalojimais. Tas pačias aplinkybes patvirtino ir liudytoja J. Š., nurodydama, jog I. R. iškvietus policiją jos vardu, ji palikusi vaikus, išvažiavo pas mamą, atvykus matė, jog mama sumušta, gulėjo ir sakė, kad A. Š. ją sumušė, tampė už plaukų, atvykus greitajai mama buvo išvežta į ligoninę, A. Š. buvo labai girtas ir tvirtino, kad mamos nemušė, tik susistumdė. Šias nukentėjusiosios ir liudytojų nurodytas aplinkybes dėl policijos kvietimo patvirtina byloje esantys Bendrojo pagalbos centro pateikti telefoninių skambučių garso įrašai, kuriuose užfiksuotos I. R. ir J. Š. policijos kvietimo aplinkybės. Taip pat byloje pateiktas Bendrojo pagalbos centro telefoninis skambutis iš A. Š., kuomet jis kvietė pagalbą dėl to, kad jį sumušė brolis A. R. ir pastarojo tvirtinimu ikiteisminio tyrimo metu, tai vyko dėl to, kad A. Š. sumušė mamą. Tai, kad nukentėjusiąją sumušė A. Š., nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems pareigūnams, kas užfiksuota 2017-08-13 patrulio E. B. tarnybiniame pranešime. Nukentėjusiajai padarytų sužalojimų mastą patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog L. Š. nustatyta dešinio X šonkaulio lūžis su dešinio inksto plyšimu ir dešinio antinksčio daliniu plyšimu bei užpilvaplėvine kraujosruva; sužalojimas yra pavojingas gyvybei ir atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, pati L. Š. griūdama ant lygaus paviršiaus šio sužalojimo pasidaryti negalėjo (1 t., 55, 56 b. l.). Taigi, visų šių įrodymu visuma patvirtina tai, jog A. Š., smurtaudamas prieš mamą L. Š., padarė jai sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nors posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja tvirtino, jog I. R. parodymais negalima remtis, nes ji suinteresuota bylos baigtimi, nori, jog kaltinamasis negrįžtų į namus ir jo kambarys atitektų jai su jos sugyventiniu ir jos vaikais, kad nukentėjusiosios L. Š. parodymais taip pat negalima remtis, nes ji pati buvo neblaivi, buvo išėjusi į kaimą, kol A. Š. buvo Vilniuje, ir gal būdama kaime buvo sumušta kitų nenustatytų asmenų ar kito brolio A. R., tačiau teismas tokius argumentus laiko kaltinamojo gynybine pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir tokiais kaltinamojo parodymais nesiremia. Pastebėtina tai, kad liudytoja I. R. įvykio metu su kaltinamuoju ir jo šeima kartu negyveno ir nebuvo jokios kalbos apie jos apsigyvenimą jų namuose, kad vien dėl to ji turėtų kažkokį suinteresuotumą A. Š. nebuvimu namuose – tokį tikslą turėdama ji pati jau po pirmo konflikto galėjo kviesti policiją, jog A. Š. būtų išvežtas, tačiau ji to nedarė nei tuo metu, nei antro konflikto metu. Visų pirma ši liudytoja skambino A. Š. sesei J. Š. ir klausė ką daryti, tik pasitarusi su ja iškvietė policijos pareigūnus. Pastebėtina taip pat ir tai, kad tokios versijos nebuvo viso ikiteisminio tyrimo metu, to nenurodė nei kaltinamasis (tuo metu įtariamasis), nei kiti apklausti asmenys, tokia pozicija atsirado tik baigiamųjų kalbų metu prašant A. Š. išteisinti.

Teismas pažymi, jog nukentėjusiosios L. Š. pozicija dėl to, kad ją sumušė būtent A. Š., o ne kitas sūnus A. R. ar kiti asmenys, buvo nuosekli nuo pat pirmų jos pasakymų tiek dukrai J. Š., tiek I. R., tiek pareigūnams, tiek ikiteisminio tyrimo metu duodant parodymus. Be to, net ir patyrusi sunkius sužalojimus ji atleido sūnui ir nereikalauja nei neturtinės, nei turtinės žalos atlyginimo šioje byloje, sūnaus, net ir sukėlusio jai tokio masto sužalojimus, prašė teismo griežtai nebausti, kas rodo, jog nukentėjusioji neturi jokio suinteresuotumo nuteisti būtent sūnų A. Š.. Nors teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios dukra J. Š. neigiamai apibūdino nukentėjusiąją mamą L. Š., kaip konfliktišką asmenybę, linkusią į alkoholinių gėrimų vartojimą, patvirtindama, kad visi vaikai yra sudavę mamai, kad mamos kaime niekas negerbia ir kad ji galėjo pameluoti dėl jos sumušimo, tačiau išskyrus šitų pasakymų, kurie vertinami kaip subjektyvūs, jokių kitų duomenų byloje dėl to, kad nukentėjusioji melavo ar apkalbėjo A. Š., nėra. Tad teismas, nustatydamas aplinkybes remiasi tiek nukentėjusiosios L. Š., tiek liudytojos I. R. parodymais visa apimtimi, nes jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes ir juos patvirtina kiti aukščiau ištirti įrodymai – paminėti telefoninių skambučių įrašai iš Bendrojo pagalbos centro, specialisto išvada. Jų parodymai yra sutampantys ir su ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. R. nurodytomis aplinkybėmis bei su paminėto pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Gynybos keliama versija, jog nukentėjusiąją sumušė kitas sūnus A. R., paneigta ne tik pačios nukentėjusiosios L. Š. ir liudytojos I. R. parodymais bei A. R. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, bet ir jau paminėtos liudytojos J. Š. parodymais, kuri yra tiek A. R., tiek A. Š. sesuo ir kuri patvirtino, jog A. R. negalėjo sumušti nukentėjusiosios, nes jis buvo blaivus ir jo tuo metu nebuvo namuose. Šios liudytojos parodymais teismas remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nesiremia tik jos nurodytais, jau aukščiau paminėtais subjektyviais teiginiais dėl galimo mamos melagingo kaltinamojo apkalbėjimo.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, trenkdamas mamą L. Š. į vonios kraštą, suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį jos sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, tačiau savo pavojingu elgesiu leido jiems kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinamas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai be kitų asmenų yra ir mama. Taigi A. Š. veika - padarytas sužalojimas mamai L. Š., kvalifikuota teisingai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo rytinio konflikto metu nukentėjusiajai A. Š. veiksmai taip pat teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas savo artimajam giminaičiui. Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis A. Š., suduodamas smūgius nukentėjusiajai suvokė, kad tokie veiksmai sukels jai skausmą ir tokių padarinių siekė.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad A. Š. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų bei padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato keletą alternatyvių bausmių, iš kurių griežčiausia - laisvės atėmimas iki 2 metų.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą sunkų girtumo laipsnį - 2017-08-13 17.55 val. A. Š. nustatytas 3.15 ‰ promilių girtumas (1 t., 23 b. l.) bei į nukentėjusiosios L. Š., liudytojų J. Š. ir I. R. nurodytas aplinkybes, jog A. Š. būdamas neblaivus būna agresyvus, kai būna blaivus jis agresyviai nesielgia. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjęs bylą teismas nenustatė. Nors posėdžio metu buvo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji yra konfliktiško būdo, tačiau šiuo konkrečiu atveju jos išsakyti priekaištai A. Š. dėl vandens ruošiant kavą nelaikytini tokio masto provokuojančiu elgesiu, dėl ko būtų pagrindas pripažinti tai A. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vertindamas kaltinamojo A. Š. asmenybę, teismas pažymi, jog kaltinamasis anksčiau teistas tris kartus (2 t., 4-7 b. l.), paskutinį kartą Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu už smurtinio pobūdžio veiksmus prieš savo artimuosius giminaičius – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo savo broliui A. R. bei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mamai L. Š. subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL bauda (pagal ankstesnį nuosprendį paskirta bauda - šioje byloje nėra duomenų apie jam paskirtos baudos sumokėjimą), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, ir nors iš probuojamųjų registro išbrauktas 2017-08-18, tačiau nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnį nusikaltimą. A. Š. ankstesniu nuosprendžiu (Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu) taip pat teistas už grasinimą nužudyti savo motiną L. Š., baustas už administracinius teisės pažeidimus (1 t., 146 b. l.), tačiau galiojančių nuobaudų veikos padarymo metu neturėjo; gydėsi Všį Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nustatyta diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencija su delyru, priklausomybės sindromas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas (1 t., 164 b. l.), tačiau Teismo psichologijos, psichitartijos ekspertizės akte nurodyta, jog A. Š. dėl savo psichikos sveikatos būsenos suvokė savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti ir jam nereikalinga taikyti medicininio poveikių priemonių (2 t., 65-72 b. l.), veikos padarymo metu buvo dirbantis (2 t., 1-3 b. l.).

Įvertindamas kaltinamojo A. Š. asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jo nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tai, kad kaip matyti iš bylos duomenų konfliktus galimai provokuoja ir pati nukentėjusioji būdama neblaivi (jai taip pat nustatytas neblaivumas įvykio metu), tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės trukmės bausmės – laisvės atėmimas su jos vykdymo atidėjimu, nesulaikė A. Š. nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir šioje byloje padarytos smurtinės veikos, kurių padariniai tik sunkėja, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad A. Š., bausmės tikslai bus pasiekti už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte – paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai nustatytini šiek tiek mažesni nei sankcijose numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai. Bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), kadangi padarytos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą (nesunkus ir labai sunkus nusikaltimai). Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose, taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo.

Kaip jau paminėta aukščiau, iš bylos duomenų matyti, jog A. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė likus kelioms dienos iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos, paskirtos Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu (pabaiga 2017-08-18). Kadangi A. Š. iš Prabuojamųjų asmenų registro išbrauktas 2017-08-18 kaip atlikęs bausmę, atsakingos institucijos savalaikiai dėl minėtu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nesikreipė, teismas šiuo atveju negali sunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir bendrinti ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nors ir nustatytos aplinkybės, kad naujos veikos padarytos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kaltinamasis A. Š. sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 13 d. (1 t., 91 b. l.). Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi A. Š. skirta kardomoji priemonė suėmimas 20 (dvidešimčiai) dienų suėmimą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. (1 t., 122-124 b. l.). Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas A. Š. pratęstas 1 mėnesiui skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 3 d. (1 t., 135, 136 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas A. Š. pratęstas 1 (vienam) mėnesiui 10 (dešimčiai) dienų skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 3 d. ( t., 141, 142 b. l.). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės suėmimo terminas A. Š. pratęstas 3 (trim) mėnesiams skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 13 d. (2 t., 28-30 b. l.) bei Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 13 d. (2 t., 86, 87 b. l.). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

A. Š. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Civilinis ieškinys ir kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 4 212,84 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajai L. Š. gydymo paslaugas (1 t., 85-89 b. l.). Kaltinamasis A. Š. nepripažindamas kaltės, nepripažino ir šio pateikto civilinio ieškinio. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiaja L. Š. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamojo A. Š. veiksmais. Nukentėjusioji patyrė sužalojimus ir buvo gydyta VšĮ Elektrėnų ligoninėje ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. L. Š. gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 4 212,84 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., 87 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo A. Š. 4 212,84 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų dvylikos eurų, 84 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Teismo psichologijos, psichiatrijos ekspertizės atlikimui teismui buvo pateika A. Š. asmens sveikatos istorija. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ji grąžintina ją pateikusiai įstaigai – VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centrui (Bažnyčios g. 6, Vievio mstl., Elektrėnų sav.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir, nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą – laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir nustatyti subendrintą 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018 m. kovo 16 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 13 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo A. Š. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 4 212,84 Eur (keturis tūkstančius du šimtus dvylika eurų, 84 ct) turtinei žalai atlyginti.

A. Š. asmens sveikatos istoriją grąžinti ją pateikusiai gydymo įstaigai VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centrui (Bažnyčios g. 6, Vievio mstl., Elektrėnų sav.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.