Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. S. ir jo gynėjai advokatei Rasai Čibirienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. S. (toliau – ir Pareiškėjas), skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi M. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nepakaltinamo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, buvo pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygoms.

3. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartimi M. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. vasario 14 d. nutartimi.

4. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl M. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo pratęsimo ir šios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo M. S. terminas pratęstas. Ši priverčiamoji medicinos priemonė yra taikoma iki šiol.

5. Panevėžio apygardos teisme gautas Pareiškėjo skundas (toliau – Skundas), kuriuo prašoma Skundžiamą nutartį panaikinti ir M. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygoms. Skunde nurodyta, kad M. S. lanko užimtumo veiklas, bendrauja gana noriai, yra neproblemiškas, klauso personalo nurodymų ir vartoja vaistus. M. S. pasižada ambulatorinio gydymo sąlygų laikytis, vartoti vaistus, lankysis VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre. M. S. gydytųsi ambulatoriškai adresu (duomenys neskelbtini).

6. Teismo posėdžio metu M. S. ir jo gynėja advokatė R. Čibirienė prašė Skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. Skundas atmetamas.

8. Išnagrinėjęs Skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei Skundžiamą nutartį, išklausęs M. S. paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta M. S. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis vertino tinkamai, atsižvelgdamas į nepakitusią M. S. psichinę būklę, jo nepakankamą kritiką ligai, įvykdytai nusikalstamai veikai ir elgesiui gydymo metu. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių medicininių ar kitų objektyvių duomenų, kurie paneigtų Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (toliau ir – Komisija) 2024 m. liepos 12 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3–4) pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti ne tik šia išvada, Komisijos kompetentingumu ir objektyvumu, tačiau kartu ir Skundžiama nutartimi.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės tolesnio taikymo M. S., pagrįstai atsižvelgė į Komisijos 2024 m. kovo 22 d. medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad per stebimą laikotarpį M. S. būsena stebėjimo laikotarpiu išliko nestabili – stebėti besikartojantys skyriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, manipuliatyvus elgesys, somatinių nusiskundimų agravacija, klinikiniame vaizde vyrauja sutrikimai mąstymo ir emocijų sferoje, nepakankamai stabilus ir adekvatus afektas. M. S. susirgimui, įvykdytai neteisėtai veikai ir elgesiui yra nekritiškas.

10. Skunde M. S. su jam taikoma priverčiamąją medicinos priemone – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje nesutinka ir prašo ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygoms. Teismo posėdyje M. S. paaiškino, jog žada laikytis ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygų, vartoti jam skiriamus vaistus bei reguliariai lankytis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje; nurodė gyvensiantis pas moterį Skunde nurodytu adresu; taip pat teismo posėdyje nurodė, jog norėtų gyventi ir pas savo tėvą, su kuriuo bendrauja, tačiau tėvas posėdyje nedalyvavo, nes dirba. Tačiau M. S. Skundo argumentai, paaiškinimai teismo posėdyje nepaneigia teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų. Pastebėtina, jog M. S. praeityje jau buvo taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Iš Komisijos 2024 m. kovo 22 d. medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad švelnesnės priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo metu M. S. jam skirtus vaistus vartojo nereguliariai, kadangi pats to daryti nesugebėjo, konfliktuodavo su socialinės globos namų darbuotojais, elgdavosi agresyviai, žalojo save, o jo psichikos sveikatos būklė buvo pablogėjusi. Matyti, jog dėl šių priežasčių M. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligonėje (b. l. 17–19), kuri yra taikoma iki šiol. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys, medicininiai dokumentai neleidžia teigti, jog šiuo metu skyrus M. S. švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę, jo elgesys iš esmės teigiamai pasikeistų.

11. Pastebėtina ir tai, kad M. S. taikoma švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė dėl jos neefektyvumo keičiama į griežtesnę ne pirmą kartą. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. S. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 19 d. nutartimi, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamumo būsenoje, padarymą, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, buvo pakeista į griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 5–8). Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje nustatyta, kad M. S. elgesys, jo gydymo ambulatoriškai metu, buvo sunkiai kontroliuojamas ir neprognozuojamas, pasireiškęs agresija aplinkinių atžvilgiu. Šie bei kiti kartu su Skundu apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad M. S. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nebuvo veiksminga. Todėl spręsti esant pagrindui pakeisti M. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į švelnesnę, vadovaujantis vien tik paties M. S. teiginiais, kad jis laikysis ambulatorinio gydymo sąlygų, negalima.

12. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl M. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo pagrįstai atsižvelgė ir į M. S. elgesį gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje laikotarpiu. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai įvertintos aplinkybės, kad stebimuoju laikotarpiu M. S. kelis kartus skambino į įvairias institucijas, pateikdamas melagingus parodymus ir išgalvotus faktus, tai jog jo socialinis supratingumas yra labai menkas, jog jam trūksta savikontrolės elgesiui, jo impulsų kontrolė yra silpna ir jam yra reikalinga struktūruojanti aplinka ir priežiūra. Komisijos 2024 m. kovo 22 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta ir tai, kad gydymo laikotarpiu buvo koreguotas M. S. taikomas medikamentinis gydymas (paskutinės korekcijos atliktos gegužės mėnesį), kas įvertinus aplinkybę, jog ambulatorinio gydymo metu M. S. jam paskirtus vaistus vartodavo nereguliariai, patvirtina būtinybę M. S. nuolat stebėti ir užtikrinti, jog jis tęs jam paskirtą koreguotą medikamentinį gydymą. Skunde nėra pateikta argumentų, kurie leistų teigti, kad yra galimybė užtikrinti M. S. taikomą medikamentinį gydymą ambulatorinėmis sąlygomis. Be to, paties M. S. požiūris į savo sveikatos būklę ir elgesį, duomenys patvirtinantys, kad jis gydymo ambulatoriškai metu vengdavo vartoti jam skiriamus vaistus, patvirtina esant būtinybei tęsti gydymą stacionare, kur M. S. būtų nuolat prižiūrimas. Nors M. S. teismo posėdyje nurodė adresą, kuriame gyventų, tačiau konkretaus asmens neįvardijo (nurodė, kad gyventų pas moterį), taip pat teismo posėdyje teigė, kad norėtų gyventi pas savo tėvą. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad artimųjų, kurie galėtų pasirūpinti M. S., nėra, socialiniai ryšiai nutrūkę. Aplinkybės apie nepakankamus socialinius ryšius prieš tai aptartų aplinkybių visumoje nesudaro pagrindo spręsti, jog bus užtikrinta tinkama M. S. elgesio kontrolė ir tinkamas ambulatorinis gydymas, jo tęstinumas, atsižvelgiant į paties M. S. galimybes pasirūpinti savimi savarankiškai dėl diagnozuotos ligos.

13. Aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti M. S. šiuo metu dar reikalingas nuolatinis stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Skundžiama nutartimi, be kita ko, įvertinus Komisijos 2024 m. kovo 22 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą išvadą, jog M. S. rekomenduotina tęsti priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, M. S. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl Skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartį.

Nutartis dėl skundo įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.