- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-22
- Bylos Nr.
- T-30-795/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-4-00046-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- V. V.
Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė
rašytinio proceso tvarka išsprendė nuteistojo V. V. prašymą pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos savanoriško įvykdymo terminą
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) 199 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė - 450 MGL (22 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 300 MGL (15000 Eur) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas nuteistojo V. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 13 d. 19.30 val. iki 2019 m. liepos 15 d. 15.35 val. (2 dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė bausmė – 296 MGL (14 800 Eur) bauda. Nustatytas dvidešimt keturių mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas ir nuteistasis V. V. įspėtas, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gegužės 21 d. Nuosprendžiui įsiteisėjus, V. V. sumokėtas 2 000 Eur užstatas jo prašymu pervestas į valstybės biudžetą paskirtos baudos daliai sumokėti.
Šalies argumentai
2. 2022 m. balandžio 1 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo V. V. prašymas 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminą pratęsti dar dvidešimt keturiems mėnesiams. Prašyme V. V. nurodo, kad per teismo nuosprendžiu nustatytą dvidešimt keturių mėnesių terminą jis savanoriškai sumokėjo tik dalį – 3 500 Eur paskirtos baudos. Likusios baudos dalies – 9 300 Eur jis nesumokėjo dėl (duomenys neskelbtini).
3. Nuteistojo V. V. prašymas netenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
5. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos – esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės (duomenys neskelbtini) inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
6. Analizuojant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Be to, teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į asmens pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Nuteistasis pateikė dokumentą, patvirtinantį, kad 2022 m. kovo 30 d. jis pervedė 3 500 Eur Valstybinei (duomenys neskelbtini) inspekcijai.
7. Vertinant teismui pateikto V. V. prašymo pagrįstumą, pirmiausia pažymėtina tai, kad 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad paskirta baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 24 mėnesių terminą. Šis terminas nustatytas įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį ir finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis V. V. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino ir per 24 mėnesių terminą savanoriškai sumokėjo tik nedidelę dalį -3 500 Eur paskirtos baudos ir tik pačioje teismo nustatyto termino pabaigoje. Vertinant sumokėtos baudos dydį ir teismo nustatytą laikotarpį, per kurį ji turėjo būti sumokėta visa paskirta bauda, daroma išvada, jog V. V. kiekvieną mėnesį skyrė tik po 145 Eur savo pajamų savanoriškam nuosprendžiu paskirtos bausmės įvykdymui. Prašyme dar kartą pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuteistasis nenurodo jokių svarių argumentų apie savo svarbius gyvenimo įvykius, dėl kurių jo finansinė padėtis iš esmės pasunkėjo ir dėl to baudos sumokėjimas tapo neįmanomas (pvz. sunki liga, bankrotas, ilgalaikis laisvės atėmimas ir pan.). V. V. teismui nepateikė ir dokumentų apie savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Jis spekuliatyviai nurodo, kad baudos nesumokėjo dėl visuotinai žinomų priežasčių: (duomenys neskelbtini), tačiau kaip šie įvykiai konkrečiai paveikė jo finansinę padėtį, nemotyvuoja. Toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, kad V. V. vengia savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę, pasinaudodamas esama daugeliui gyventojų jautria situacija, siekia palengvinti savo teisinę padėtį ar net išvengti bausmės įvykdymo.
8. Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga, ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.
9.Atsižvelgdamas į nuteistojo V. V. prašymo argumentus, jo elgesį po nuosprendžio priėmimo siekiant savanoriškai įvykdyti paskirtą bausmę, teismas daro išvadą, kad pratęsus paskirtos baudos sumokėjimą 24 mėnesiams, ši bausmė neteks neišvengiamumo, nubaudimo ir prevencijos paskirties, o tai pažeis pamatinį baudžiamosios teisės principą. Nuteistojo V. V. prašymas pratęsti paskirtos bausmės – baudos savanoriško įvykdymo terminą, nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 362 straipsniais,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. V. prašymą pratęsti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – baudos savanoriško įvykdymo terminą.
Nutartį per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo nuteistasis gali apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodamas per Klaipėdos apygardos teismą.