- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-22
- Bylos Nr.
- ATP-721-651/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00839-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- D. N.
- Advokatai
- Regimantas Špelveris
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
2014-06-23 D. N. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-06-23 12 val. Šilutėje, H. Šojaus g. 2B, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prasilenkdamas su priešais atvažiuojančiu automobiliu, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl to atsitrenkė į kioską, įvykio metu apgadindamas automobilį ir kiosko apdailos lentą, be to, iš eismo įvykio vietos pasišalino, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, apie eismo įvykį policijai nepranešė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 4, 5, 6, 9, 106, 132, 231 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-08-29 nutarimu D. N. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 150 Lt baudą bei pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 3 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, D. N. nustatė galutinę nuobaudą – 3 500 Lt baudą atimant teisę vairuoti transporto priemones ketveriems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas R. Špelveris prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens suvokimą – pareigą pasilikti įvykio vietoje ir pasišalinimą iš įvykio vietos. Teismas neteisingai konstatavo, kad jis nesusitarė su atstovu, nepripažino žalos padarymo ir siekdamas išvengti atsakomybės tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, atsitrenkęs į kioską, iš karto sustojo ir pro atidarytą automobilio langą kiosko darbuotojai pasakė, kad pastatys automobilį ir prieis apžiūrėti sugadinimų. Kiosko darbuoja iškvietė savininką ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo laukė, kol atvyks Ž. T.. Jam atvykus, jie kalbėjosi ir tarėsi dėl padarytos žalos atlyginimo ir formos. Ž. T. veiksmai, kuriais jis parodė, jog jis atsisako bet kokių turtinių pretenzijų, t. y. rankos mostas bei nuėjimas nuo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens į kioską, rodo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nebuvo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo objektyviai ir subjektyviai suvokė bet kokį turtinių pretenzijų atsisakymą, juo labiau kad Ž. T. nueidamas neišreiškė jokių pastabų ar pareiškimo, kad kviečia policiją. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesiekė skubiai pasišalinti iš įvykio vietos ar kitaip apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajam žalą, tačiau supratęs, kad turtinės žalos klausimas išspręstas, išvyko. Jis suprato, kad žalos atlyginimo forma – dažai, kuriuos jis pasiūlė, tačiau jų nepristatė dėl policijos sulaikymo ir surašyto jam protokolo. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kalbėdamas su Ž. T. neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad kalbasi ne su savininku, nes kiosko pardavėja pasakė, jog iškvies savininką. Ž. T. po pokalbio su savininke D. D. pakeitė nuomonę dėl žalos atlyginimo ir pranešė policijai, o tai, apelianto nuomone, atskleidžia, kad Ž. T. piktnaudžiavo nukentėjusiojo atstovo statusu, t. y. net nesulaukęs, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykdys pažadą atvežti dažų ar ne, po 10–15 min. pranešė apie eismo įvykį policijai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nebuvo jokio susitarimo dėl dažų pristatymo termino. Be to, teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kuriuose būtų žalos dydis įvertintas pinigine forma. Pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo niekada neginčijo, jog nubrėžė kiosko lentelę, o siekdamas aiškumo ir objektyvumo pateikė spalvotas kiosko fotonuotraukas, iš kurių matyti, kad įlaužtos lentelės įlūžimas yra senas. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negalėjo įlaužti lentelės, matyti ir iš eismo įvykio vietos schemų, t. y. matyti, kad įlaužta lentelė prasideda 48 cm aukštyje, o automobilio buferio nubrozdinimas yra 42–46 cm aukštyje. Tai sąlygoja, kad automobilis negalėjo pasiekti įlaužtos lentelės aukščio ir taip ją įlaužti. Apeliantas teigia, jog iš teismo posėdyje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturėjo jokio ketinimo nuslėpti eismo įvykio, nevengė atsakomybės, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, todėl jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nenustatytas subjektyvusis požymis – tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos dalis dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas prašo palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-08-29 nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo matyti, jog jis sutinka su jo veiksmų teisiniu vertinimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, tačiau ginčija jam inkriminuotą teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir, priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu padarė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn trauktino asmens kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl D. N. kaltės padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą.
Kaip matyti iš bylos duomenų, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigia, jog jis kliudė kioską, tačiau nurodo, jog tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, tai padarė supratęs, kad su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie apelianto teiginiai yra paneigti bylos duomenimis. Remiantis liudytojo Ž. T. parodymais nustatyta, kad įvykio vietoje jis kalbėjosi su D. N., kuris neneigė kliudęs kioską, tačiau dėl žalos atlyginimo su juo susitarti nepavyko, todėl buvo iškviesta policija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog KET numato, kad, kai eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi iš paminėtų KET matyti, jog eismo įvykio dalyviai gali pasišalinti iš įvykio vietos tik susitarę dėl įvykio aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad D. N. pasišalino iš įvykio vietos neįsitikinęs, jog sutarė dėl eismo įvykio aplinkybių, šiuo atveju dėl žalos atlyginimo ir pirmosios instancijos teismo toks pastarojo pasišalinimas pagrįstai vertintas kaip žalos nepripažinimas ir siekimas išvengti atsakomybės. Nors apeliantas teigia, kad jis Ž. T. rankos mostą suprato kaip susitarimą dėl žalos atlyginimo dažais, tačiau toks jo suvokimas nepašalina atsakomybės dėl eismo įvykio bei pareigos tinkamai įforminti eismo įvykį. Be to, kaip minėta, liudytojas Ž. T. parodė, jog dėl žalos atlyginimo nebuvo susitarta. Taigi apeliantas, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, ir suvokdamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tyčia iš jos pasišalino ir tokiu būdu siekė išvengti atsakomybės, o apelianto teiginiai, kad jis iš automobilių aikštelės išvažiavo neskubėdamas ir nesislėpdamas, kad suprato, jog susitarė dėl žalos atlyginimo, nepaneigia jo kaltės. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žalos apeliantas iki šiol nėra atlyginęs, tai taip pat parodo jo atsainų požiūrį į jam kylančią atsakomybę.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą ir D. N. atstovo advokato Regimanto Špelverio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.