Kauno apygardos teismo sprendimas

2009-04-14 · Civilinė byla Nr. 2-474-109/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
2-474-109/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Bobrel
Ieškovas
K. S., V. S.
Atsakovas
A. R., A. R. V. S.
Trečiasis asmuo
UAB DK
Advokatai
Juzefa Brinevičienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-474-109/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1.,44.2.4.2, 44.5.2,44.5.2.16
(s)KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Birutė Bobrel, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovių K. S. ir V. S. atstovei advokatei J. R. , atsakovui A. R. , jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių K. S. ir V. S. ieškinį atsakovui A. R. , tretysis asmuo UAB DK ”PZU Lietuva” , dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

ieškovės K. S. ir V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos priteisti iš atsakovo A. R. V. S. 1 300 Lt turtinei ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, K. S. – 800 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Ieškinyje nurodė, kad 2005-09-15 apie 19.30 val. M.Poškos g. prie namo Nr. 20 atsakovas A. R. , neturėdamas teisių vairuoti transporto priemonę ir vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunkiai sužalojo K. S. . Dėl eismo įvykio Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas atsakovas. Ieškovėms pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimas dėl jo dydžio perduotas išnagrinėti civilinio proceso tvarka.

Dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovei K. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t.y. amputuota dešinė koja, viduriniame šlaunies trečdalyje. Būdama 16 metų amžiaus, ieškovė neteko 70 procentų darbingumo, negali laisvai judėti. Ieškovių gyvenimas pasikeitė per akimirką, ieškovė K. S. tapo neįgali, jai nustatytas nedarbingumas, ji be kitų asmenų pagalbos iki protezo pagaminimo negalėjo laisvai judėti. Ieškovės gyvena 5-ame aukšte, todėl K. išėjimas į kiemą yra apsunkintas. Be to, nors ir naudojantis pagamintu specialiuoju protezu, ieškovės K. S. fiziologinė būklė bloga, nes nusilpus kojai, patyrė traumą, t.y. lūžo kita koja, dėl ko nesibaigia gydymai, išgyvenimai.

K. S. po avarijos teko iškęsti šešias operacijas, buvo kilusi grėsmė gyvybei. Atsakovo veiksmų pasėkoje teko lankytis pas psichologus, kitų sričių gydytojus, specialistus.

Ieškovei atsirado tokie neigiami reiškiniai: baimė automobiliams, gyvenimo pilnatvės praradimas, atsirado didelis liūdesys ir slogios mintys dėl ateities. Ji išgyvena daug emocinių sukrėtimų dėl prarastų svajonių išsipildymo- lankyti šokių būrelį , atsirado perdėti kompleksai, sutriko kasdieniniai gyvenimo džiaugsmo pojūčiai.

Atsakovas neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesidomėjo K. S. sveikata.

Dėl šių aplinkybių ieškovė K. S. prašė priteisti iš atsakovo 800 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Ieškovė V. S. nurodė, kad ji gyvena kartu su dukra, viena augina ir išlaiko ją, todėl jos su dukra santykiai yra labai artimi ir glaudūs. Labai išgyvena dėl dukters neįgalumo, jos ateities, po dukters operacijos slaugė ją ir dabar jai tenka kasdieniniai dukros rūpesčiai. Jai dėl to tenka sunkiai dirbti, gauna mažą atlyginimą, o ieškovė K. S. minimalią pensiją. K. S. gydymui šiuo metu bei kitoms išlaidoms (vaistams, kelionei į gydymosi įstaigą, būtiniems poreikiams ir kt.) tenka skolintis pinigus iš giminių, draugų, pažįstamų.

Ieškovei V. S. liko neatlyginta 1300 Lt turtinė žala, kuri atsirado dėl ieškovės dukters K. antros kojos lūžio turėtų papildomų išlaidų, vaistams ir medikamentams pirkti, kelionėms į gydymo įstaigas apmokėti, todėl prašo priteisti iš atsakovo 1300 Lt turtinei žalai ir 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas A. R. ieškinį pripažįsta iš dalies. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir ieškovės K. S. sužalojimo. Sutinka, kad iš jo būtų priteista 1300 Lt turtinė žala V. S. , tačiau, atsižvelgiant į jo sunkią turtinę padėtį, prašo ieškinį neturtinės žalos dalyje sumažinti, t.y. priteisti iš jo ieškovei V. S. 10 000 Lt, o ieškovei K. S. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą jis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau jo atsiprašymas buvo vertinamas kaip nenuoširdus, o vėliau nukentėjusiosios atsisakė su juo visiškai kalbėti.

Tretysis asmuo prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepime nurodė, kad tretysis asmuo išmokėdamas ieškovei V. S. 154,76 Lt gydymo išlaidoms, 1005,16 Lt kuro išlaidoms atlyginti bei 2006-02-09 išmokėdamas 1726,40 Lt (500 EUR) neturtinei žalai atlyginti savo sutartinius įsipareigojimus dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai įvykdęs. Trečiojo asmens nuomone, ieškovių reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos 200 000 Lt ir 800 000 Lt dydis iš atsakovo A. R. yra nepagrįstai didelis (b.l. 135-138).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad 2005-09-15 apie 19.30 val. M.Poškos g. prie namo Nr. 20 atsakovas A. R. , neturėdamas teisių vairuoti transporto priemonę ir vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sunkiai sužalojo K. S. .

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. vasario 20 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį ketveriems metams laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 7 punktą, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant A. R. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms.(b.l. 53-56)

Šiuo teismo nuosprendžiu, kurį nuteistasis 2006 m. kovo 15 d. buvo apskundęs apeliacine tvarka, o Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, nukentėjusiosioms (ieškovėms) pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, jų dydžio klausimą perduodant civilinio proceso tvarka. Nuosprendis įsiteisėjo 2006-05-04.(b.l. 61-64).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad atsakovas sužalojo ieškovę K. S. vairuodamas A. J. nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurį savininkas buvo apdraudęs įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UAB DK ”PZU Lietuva”(b.b. 64 l.). Draudimo liudijimas galiojo nuo 2005-01-21 iki 2006-01-20 ( b.b. 63 l.).

Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas , likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys) .

Ginčo santykių atsiradimo metu galiojęs LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2004-05-01 redakcija) numatė Draudiko ribas- transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos. UAB DK ”PZU Lietuva” išmokėjo V. S. 2006 m. vasario 9 d. 1726,40 Lt (500 eurų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat išmokėta V. S. 154,76 Lt gydymo išlaidoms atlyginti ir 1005,16 Lt kuro išlaidoms atlyginti ( b.l. 28).

UAB DK ”PZU Lietuva” 2007-05-15 į AB ”Ortopedijos technika ats. sąskaitą AB Sampo banke pervedė 57343,52 Lt ieškovės K. S. šlaunies protezo su valdomu mikroprocesoriumi valdomu kelio sąnariui C-Leg pagaminimui. (b.l. 44,45).

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimu priteisė iš atsakovo A. R. ieškovui UAB DK ”PZU Lietuva” (šios bylos trečiajam asmeniui) 60229,84 Lt žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1820,15 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei (b.l. 139-141). Teismo sprendimas iki šiol yra neįvykdytas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties.

Dėl prievolės atlyginti žalą apimties.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymai. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas.

Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 dalis, 6.282 str). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiajam asmeniui. Lietuvos aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis turtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Ieškovės K. S. ir V. S. žalos atsiradimą kildina iš atsakovo nusikaltimu padaryto ieškovės K. S. sveikatos sužalojimo, todėl žala turi būti priteista.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis

Civilinėje atsakomybėje kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti nuostolių dydį.

Kadangi ieškovės K. S. išgyvenimai sukelti dėl jai gyvybiškai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, teismas sprendžia, kad jos išgyvenimai yra ypač dideli. Dvasinius išgyvenimus ieškovė patiria ir dabar dėl būsimų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje. Išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad po autoįvykio jai buvo amputuota dešinė koja, viduriniame šlaunies trečdalyje, o išryškėjus odos nekrozei, buvo atliktos 5 etapinės nekrektomijos bei autodermoplastikos operacijos.(b.l.41). Neįgalumo lygio pažyma patvirtina, kad ieškovei K. S. 2005-12-29 buvo nustatytas iki 18 metų sunkus neįgalumo lygis.(b.l. 39). Dėl dešinės šlaunies amputacijos, jai bus reikalingas nuolatinis protezavimas (b.l. 40). Nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2009-12-28 jai nustatytas 60% netekto darbingumo laipsnis. (b.l.104, 108).

Dėl 2006-11-09 kairės kelio sąnario girnelės lūžimo, atlikta osteosintezė 2 strypais bei kaulinės vielos cirkliažu, 2007-07-30 pašalinti med. implantantai.(b.l. 107).

Teismas sprendžia, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus ieškovės K. S. sveikatą, yra sužalojimo pasekmės – dešinės kojos amputacija, ieškovė K. S. tapo neįgali, iš dalies pripažinta darbinga ir dėl to patirti jos dvasiniai išgyvenimai yra ypač dideli.

Taip pat pažymėtina, kad dėl sunkiai sutrikdytos sveikatos ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, negali normaliai judėti, sėdėti, atlikti namų ruošos darbų, nepatogumus patyrė visa šeima, visi nustatyti sveikatos ir funkciniai organizmo sutrikdymai yra ilgalaikiai ir gali būti negrįžtami.

Socialinių reikalų skyriaus pažymos patvirtina, kad ieškovei V. S. už dukrą K. nuo 2006m. kovo mėn. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. buvo paskirta ir mokama šalpos pensija neįgaliajam vaikui iki 18 metų ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, o nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. šalpos pensija neįgaliajam ir nuo 2007-07-19 transporto išlaidų kompensacija mokama pačiai K. S. . (b.l. 42, 102,109).

Ieškovė nuo 2008-05-16 iki 2008-09-28 dirbo UAB ”Hungerdina” (b.l. 103).

Teismas nustatęs, kad ieškovė V. S. gyvena kartu su dukra, po dukters operacijos slaugė ją ir dabar jai tenka kasdieniniai dukros rūpesčiai, sprendžia, kad jos su dukra santykiai yra labai artimi ir glaudūs, todėl akivaizdu, kad ji labai išgyvena dėl dukters neįgalumo, jos ateities, dėl dukters sužalojimo patyrė emocinius sukrėtimus ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau teismas mano, kad ieškovė V. S. prašydama priteisti iš atsakovo 200000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-04-18 nutartyje civilinės bylos Nr.3K-7-255/2005, procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2; 44.8(S) suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, nes šios ir paminėtos bylos aplinkybės yra skirtingos. Be to, pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti 200000 Lt neturtinei žalai atlyginti neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes atsakovas pagal savo turtinę padėtį būtų nepajėgus sumokėti prašomo priteisti žalos atlyginimo.

Vienas iš kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė, kaltės forma. Atsakovas nusikaltimą padarė dėl neatsargumo, būdamas devyniolikos metų amžiaus.

Iš atsakovo pateiktų darbo sutarties Nr. 29 (b.l. 116,117) ir pažymos Nr. 09-2 (b.l. 115) matyti, kad atsakovas dirba nuo 2008 m. rugsėjo 1d. UAB ”Valvirta” 15 darbo valandų per savaitę ir uždirba 300 Lt per mėnesį. Atskaičius mokesčius valstybei ir kitus išskaitymus, 2008 m. rugsėjo mėnesį jam buvo išmokėta 92,59 Lt, 2008 m. spalio – gruodžio mėnesiais po 232,80 Lt, 2009 m. sausio mėn. – 163,80 Lt darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. sprendimas, kuriuo priteista iš atsakovo A. R. ieškovui UAB DK ”PZU Lietuva” (šios bylos trečiajam asmeniui) 60229,84 Lt žalos atlyginimas, 5% dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2007-09-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2800 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 1820,15 Lt bylinėjimo išlaidų valstybei (b.l. 139-141), iki šiol neįvykdytas dėl atsakovo sunkios turtinės padėties ir iš jo darbo užmokesčio atliekami išskaitymai draudimo kompanijai.

Atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, gyvena pas giminaičius, todėl pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, o kitur įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą šiuo metu atsakovo galimybės yra ribotos, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas atsižvelgdamas į ieškovės K. S. sveikatos sužalojimo pasekmes - dėl sunkaus kūno sužalojimo ieškovė tapo neįgali, neteko 60 % darbingumo, patirtą didelį fizinį skausmą, emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus dėl sužalojimo ir būsimų pasekmių, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, bendravimo galimybių sumažėjimą, ieškovės amžių- 19 metų 9 mėn., ieškovės V. S. glaudžius ir artimus santykius su dukra, patirtus didelius išgyvenimus dėl dukters sužalojimo, nuolatinį rūpinimąsi dukra, mano teisinga priteisti iš atsakovo ieškovėms K. S. 70 000 Lt., V. S. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. (CK 6.250 str., 6.246 - 6.249 str.6.282 str. 3d.).

Atsakovui pripažįstant, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.246-629 str. jo civilinei atsakomybei atsirasti, ir neginčijant 1300 Lt turtinės žalos, kurią ieškovės atstovės teigimu, sudaro transporto, vaistų įsigijimo išlaidos, susijusios su ieškovės antros patirtos traumos- kojos lūžiu, pasekmių šalinimui, iš atsakovo priteistina ieškovei V. S. 1300 Lt turtinei žalai atlyginti.( CK 6.245- 6.249 str., 6.251).

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo A. R. priteistina valstybei 2469,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (2439 Lt žyminio mokesčio ir 30,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 str. 1d. 2 p., 83 str. 1d. 4 p. 88 str. 1 d. 3p.,).

Atsakovą atstovavo Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Juzefa Brinevičienė. Tarnyba prašo priteisti iš ieškovių 576 Lt (480 Lt + 96 Lt), antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 114,144 ).

Kadangi ieškovės įstatymu atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, atsakovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100% antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 84), patenkinus ieškinį iš dalies, iš šalių nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei. (CPK 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 279, 307 straipsniais,

n usprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovo A. R. (a/k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovėms: V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje ieškinio dalyje ieškinį atmesti.

K. S. (a/k. (duomenys neskelbtini) ) 70 000 Lt (septyniasdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje ieškinio dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo priteisti valstybei 2469,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Birutė Bobrel