Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Evaldo Gražio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2016-07-08 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl lygtinio pakleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2007-11-02 Norvegijos Karalystės Aust-Agder teismo pagal Norvegijos Baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1, 3 d. 1 p. 12 metų laisvės atėmimo. Pagal 2008-02-14 Norvegijos Karalystės Agder apeliacinio teismo nuosprendį 13 metų laisvės atėmimo. Pagal 2009-07-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį suderinta su LR BK 260 straipsnio 3 dalimi ir nuteistas 13 metų laisvės atėmimo. Užskaityta 512 dienų. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 3 metai 2 mėnesiai ir 12 dienų. Bausmės pradžia: 2008-02-14. Bausmės pabaiga: 2019-09-20. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Marijampolės pataisos namuose 2016 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo.R. M. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo panaikinti 2016-07-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį; patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2016-07-08 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).Nuteistasis skunde nurodo, kad LR BVK aiškiai apibrėžia sąlygas nuteistam asmeniui kuomet gali būti sutrumpintas fizinių galimybių suvaržymas, keičiant asmens izoliacija į intensyvią jo priežiūrą, kas nėra bausmės panaikinimas, o tokiu būdu asmeniui tik suteikiama teisė, toliau kurti psichologine korekcija, kad asmuo ateityje išmoktų siekti savo tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis. Įstatymas aiškiai nustato terminus, po kurių nuteistas asmuo turi teise į laisvę su tam tikrais apribojimais.R. M. skunde cituoja Kalėjimų departamento internetinėje svetainėje publikuojamas aktualijas susijusias su lygtinio paleidimo institutu. Nurodo, kad kalbant apie asmenybės korekciją būtina nustatyti specifines auklėjimo kryptis, po ko tokie asmenys turi būti paleidžiami į laisvę nepaisant, kad asmuo esą prasižengęs įstatymams daugiau nei vieną kartą, nes tai nesąlygoja krypčių atimančių iš nuteistojo asmens teisę būti lygtinai atleistam nuo bausmės ankščiau nustatyto termino.Nuteistasis atkreipia dėmesį kad Marijampolės rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra perduotas iš Norvegijos Karalystės tęsti paskirtos bausmės vadovaujantis Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija, siekiant palengvinti jo integraciją į visuomenę. Nuteistojo nuomone, Marijampolės rajono apylinkės teismas pasisakydamas dėl jo anksčiau padarytų nusikaltimų pažeidė minimos konvencijos nuostatas. R. M. kelia klausimą ar Marijampolės rajono apylinkės teismas domėjosi kuo rėmėsi Norvegijos Karalystės teismas skirdamas jam bausmę. Nurodo, kad jeigu atsiranda įstatymo kolizija, tuo atveju taikomas švelnesnę nuteistojo teisinę padėtį numatantis įstatymas.Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.Nuteistasis R. M. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (34 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas 11 kartų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauja papildomoje socialinės reabilitacijos programoje. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis darbinės patirties ir darbinio stažo neturi, laisvėje įgijo tik pagrindinį išsilavinimą, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį akivaizdu, kad laisvėje jo pragyvenimo šaltinis buvo nelegali veikla. Nors pagal pranešimą, nuteistasis paleistas lygtinai būtų įdarbintas VšĮ Joniškio socialinės pagalbos centre, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės rodo R. M. žemą darbinę motyvaciją, todėl kyla pagrįstų abejonių ar R. M. laisvėje siektų gyventi iš legalių pragyvenimo šaltinių. Aukštesnysis teismas vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreipia dėmesį į nuteistojo nuostatas, kurios neleidžia manyti, kad R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, tai yra pastebėta nuteistąjį turint kriminalinio elgesio nuostatų, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo pervestas į lengvą grupę. Tačiau už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, grąžintas į paprastą grupę. Be to nuteistojo savianalizės įgūdžiai nėra pakankami. Abejonių kelia ir nuteistojo mąstymas, stebimas savęs teisinimas dėl nusikalstamo elgesio.Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriama ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumų skaičius); mąstymas ir elgesys (silpni problemų sprendimo įgūdžiai; linkęs pasielgti impulsyviai, linkęs kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo).Įvertinus R. M. asmenybę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, socialiniai ryšiai, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nenustatyta.Nagrinėdamas nuteistojo skundą, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BVK 157 straipsnis neįpareigoja teismą lygtinai paleisti asmenis, kurie atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o tik tuos kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma, bet kuriuo atveju. Todėl teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.Dėl nuteistojo skunde akcentuojamo fakto, kad jis buvo perduotas iš Norvegijos Karalystės tęsti paskirtos bausmės, pažymėtina, kad teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį, ir sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą skunde nurodomas Konvencijos dėl nuteistųjų asmenų perdavimo papildomas protokolas netaikytinas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių nusikalstamu mąstymu (savo nusikaltimo teisinimu), kriminalinio elgesio nuostatomis, sprendimą, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.