- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-1692-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algirdas Remeika
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank lizingas“
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
- 113.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank lizingas“, UAB atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6416-199/2009 pagal pareiškėjos V. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Raimundui Stanislauskui, „Swedbank lizingas“, UAB dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir patikslintu skundu prašė panaikinti 2009 m. vasario 2 d. antstolio R.Stanislausko patvarkymą dėl pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto - gyvenamojo namo, esančio Astrų g. 12, Kaune, įvertinimo bei turto arešto (b.l.59-60).
Pareiškėja nurodė, kad 2009 m. vasario 2 d. patvarkymu antstolis R.Stanislauskas, vadovaudamasis Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro 2008 m. spalio 7 d. vykdomuoju dokumentu Nr. 15095 dėl 34 273,37 Lt išieškojimo UAB „Hansa Lizingas“, areštavo pareiškėjos, kaip laiduotojos, nuosavybės teise priklausantį turtą. Antstolės Vaivos Šimkienės 2009 m. vasario 11 d. rašte Nr. 0071/08/01899 ir 2008 m. lapkričio 11 d. pažymoje nurodyta, kad pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 15095, kurį išdavė Vilniaus r. 7-as notarų biuras dėl išieškojimo vykdomojoje byloje, skolininkas yra UAB „Videlena“, išieškotojas UAB „Hansa Lizingas“, o skolos likutis 179 601,29 Lt, taip pat, kad skolos užtikrinimui yra areštuotas skolininko UAB „Videlena“ turtas 302 000 Lt sumai. Susumavus Šiaulių antstolės Vaivos Šimkienės ir Kauno antstolio Raimundo Stanislausko areštuotą turtą susidaro bendra 609 500 Lt suma, t.y. tris kartus daugiau nei sudaro skolininko skola, todėl patvarkymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Be to, 2009 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teisme UAB „Videlena“ iškelta bankroto byla, kurioje pareiškėja patraukta bendraatsakove. Kadangi bankroto bylose laiduotojai traukiami bendraatsakovais, antstolis privalo vykdomąjį raštą grąžinti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ir negali vykdyti išieškojimo iš pareiškėjos turto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi (b.l.91-92) sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-6416-199/2009 ir nutarė perduoti ją Šiaulių apygardos teismui, iškėlusiam bankroto bylą UAB „Videlena“. Nutartyje teismas nurodė, kad vykdomas išieškojimas iš laiduotojos V. B. yra turtinio pobūdžio. CK 6.76 str. 2 d. numato, kad laidavimo prievolė yra papildoma, t.y. šalutinė, jos galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu, kuri vykdoma pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės. Be to, pats išieškotojas UAB „Hansa lizingas“ 2009 m. gegužės 26 d. nurodė, kad UAB „Videlena“ skolinga bendrovei 176 756,29 Lt. Kitų laiduotojų, t.y. V. B. bei V. S. civilinės bylos, susijusios su skolos išieškojimu UAB „Hansa lizingas“ naudai, pagal 2008 m. rugpjūčio 28 d. vykdomąjį įrašą prijungtos prie UAB „Videlena“ bankroto bylos ir V. B., V. S. bei V. B. yra patraukti bendraatsakovais bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.80 str. 2 d. laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus tuos atvejus, kai laiduotojas tos teisės yra aiškiai atsisakęs. Tokio atsisakymo byloje nėra. Kadangi prievolės neįvykdė pagrindinė skolininkė UAB „Videlena“, kuriai iškelta bankroto byla, teismas sprendė, kad skundas dėl antstolio veiksmų turi būti nagrinėjamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bankroto byloje. Teismas nurodė, kad išpardavus UAB „Videlena“ turtą gali pakakti lėšų skolos padengimui, todėl vykdant atskirai išieškojimą iš vienos laiduotojos V. B., būtų pažeistos jos, kaip laiduotojos, teisės ir teisėti interesai, šalių lygiateisiškumo principas ir teisės normų reikalavimai.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo „Swedbank lizingas“, UAB atskiruoju skundu (b.l.106-107) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir grąžinti bylą Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimas kitiems proceso dalyviams (pareiškėjui, ieškovui, trečiajam asmeniui) nėra pagrindas perduoti bylą kitam teismui;
2. Perduodamas bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvią CPK 34 str. nuostatą, kurioje nurodyta, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui.
3. Teismas netinkamai taikė CPK 163 str. 1 d. 5 p. įtvirtintą teisės normą, kuri aiškiai nurodo, kad teismas privalo sustabdyti bylą kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam yra iškelta bankroto byla. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl tam tikrų antstolio veiksmų, atliktų vykdymo procese, todėl ši civilinė byla negalėjo būti stabdoma.
4. Teismas taip pat netinkamai aiškino laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, todėl negali būti laikoma, kad reikalavimas įvykdyti visą prievolę pažeidžia laiduotojo teises ir teisėtus interesus, nes įvykdęs prievolę už skolininką, laiduotojas įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų turėtas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 119-120) pareiškėja V. B. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
1. 2009 m. kovo 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Videlena“, V. B., V. B. ir V. S., kaip laiduotojai, bankroto byloje patraukti bendraatsakovais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje tokio pobūdžio bylų praktikoje pažymėta, kad solidariajam bendraskoliui-laiduotojui ieškinys turi būti pareiškiamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir nagrinėjamas tos įmonės bankroto byloje. Įmonių bankroto įstatymas vertintinas kaip specialus, todėl jo normoms taikytina pirmenybė prieš CK normas. Šiaulių apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Videlena“, kurioje pareiškėja jau patraukta bendraatsakove, nepanaikinta ir galiojanti. Kreditorius „Swedbank lizingas“, UAB šios nutarties neskundė.
2. 2009 m. kovo 30 d. bankrutuojančios UAB „Videlena“ administratorius registruotu laišku pranešė antstoliui R.Stanislauskui, kaip ir kitiems antstoliams, apie bankroto bylos iškėlimą ir pareikalavo vykdomuosius dokumentus persiųsti Šiaulių apygardos teismui. Visi antstoliai, išskyrus antstolį R.Stanislauską, vykdomuosius dokumentus persiuntė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą teismas privalo sustabdyti bylą kai nagrinėjant bylą, kurioje atsakovui pareikšti turtiniai reikalavimai, paaiškėja, kad jam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.
Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad paminėtu pagrindu byla sustabdoma, kai yra dvi būtinos sąlygos, t.y. pirma – atsakovui (skolininkui) yra pareikšti turtiniai reikalavimai, antra – šiam atsakovui (skolininkui) yra iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdomojoje byloje Nr. 0070/08/01568, kurioje antstolis priėmė ginčijamą patvarkymą dėl turto arešto akto Nr. 0708001809 masto patikslinimo (b.l. 7). Todėl nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra ne turtinis reikalavimas pareiškėjai, bet antstolio veiksmų teisėtumas, patikslinant pareiškėjos areštuoto turto vertę. Šiam ginčui turi būti taikomos CPK VI dalies normos. Todėl pagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad ginčo teisiniam santykiui teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 5 punkto nuostatas, todėl stabdyti bylą bei perduoti ją bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo teisinio pagrindo.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas pagrįstas, todėl nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.