Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-467-407/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-08-09
Bylos Nr.: e2A-467-407/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00312-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Laima Ribokaitė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: N. B., S. B., R. G.

Kategorijos

3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.4.12Kiti klausimai, susiję su įrodymais bei įrodinėjimu civiliniame procese
3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos

Civilinė byla Nr. e2A-467-407/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00312-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11, 3.2.4.12, 3.3.1.13 (s)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Almos Urbanavičienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ir atsakovų N. B. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams R. G., N. B. ir S. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir LUAB) „Plieninis skydas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų S. B., N. B.ir R. G. 66 085,75 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Plieninis skydas“ buvo iškelta bankroto byla. Nemokumo administratoriui tapo žinoma, kad R. G., būdamas bendrovės vadovu, suderinęs veiksmus su atsakovais S. B. ir N. B., UAB „Plieninis skydas“ lėšomis ir vardu pirko įvairių medžiagų ir paslaugų iš įvairių tiekėjų, tačiau tokias medžiagas ir paslaugas panaudojo ne įmonės veikloje, o atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)), statybai, už tai bendrovė negavo jokio atlygio. Pažymėjo, kad buvo pirkti langai iš UAB „Langų gama“, laiptai iš UAB „Laiptų karalystė“, stogas iš UAB „Eternitex“, centrinės dulkių siurbimo sistemos siurblys iš UAB „AIRR“, elektros instaliacija iš UAB „Bartika“, grindinio šildymo ir vėdinimo sistema iš UAB „Donasta“, įėjimo durys iš UAB „Plieninis skydas“. Bendra įmonei padaryta žala yra 66 085,75 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nusprendė priteisti ieškovei LUAB „Plieninis skydas“ iš atsakovo R. G. 19 480,28 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; solidariai iš atsakovų R. G., N. B.ir S. B. 23 171,50 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesiremia ir neanalizuoja su ieškovės dubliku pateikto susirašinėjimo elektroniniais laiškais tarp atsakovo R. G. ir jo sutuoktinės A. B.-G., kadangi įrodymus vertino kaip nepatikimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nurodė, jog niekam nesuteikė prieigos prie savo elektroninio pašto, o susirašinėjimas yra pateiktas atsakovo brolio, su kuriuo jau ilgą laiką vyksta teisminiai ginčai. Nei R. G., nei A. B.-G. nepatvirtino elektroninių laiškų turinio.

5. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktas sąskaitas ir 2016 m. rugpjūčio 12 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „Langų gama“, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog langus bendrovė pardavė ir išgabeno į Didžiąją Britaniją bendrovei „Shield security doors LTD“ arba „Shield luxury door LTD“. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės direktorius, nėra perdavęs visų dokumentų ieškovės nemokumo administratoriui. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nepateikė įrodymų, kas įrengė langus jiems priklausančiame gyvenamajame name. Teismas atmetė kaip nepatikimą į bylą pateiktą R. K. (R. K.) 2021 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimą dėl langų gamybos apie tai, kad tai jis išpjovė ir surinko langus. Teismas nurodė, kad pagal UAB „Langų gama“ išrašytą krovinio važtaraštį matyti, jog 16 vnt. medinių gaminių, kurių gavėja yra ieškovė, iškrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad tai yra klaida, į bylą nepateikta. Teismas konstatavo, kad, nustačius, jog UAB „Langų gama“ 2016 m. rugsėjo 22 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitoje faktūroje už nurodytą 23 171,50 Eur sumą gaminiai buvo panaudoti atsakovams priklausančiame name, o už šiuos gaminius atsakovai ieškovei nemokėjo, 23 171,50 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteisiamas solidariai iš atsakovų.

6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimo, jog pagal UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. išrašytą 3 146 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą nurodytos metalo konstrukcijos yra sumontuotos atsakovų name. Teismo vertinimu, atsakovas galėjo neprisiminti aplinkybių, kur tiksliai buvo panaudotos metalinės konstrukcijos, tačiau nepaneigta aplinkybė, kad tokio pobūdžio konstrukcija galėjo būti panaudota ieškovės veikloje.

7. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 8 124,42 Eur pagal UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už dvigubo fasado stogo dangą iš atsakovų. Teismas sprendė, kad 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta stogo danga yra apibrėžta tik rūšiniais požymiais, todėl, net jei atsakovų namo stogo danga yra „DACORA“ dvigubo fasado stogo danga, nustatyti, kad tai yra ta pati danga, kuri nurodyta UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nėra galimybių. Įrodymų, kad stogo danga buvo pristatyta atsakovų namo adresu, nėra. Priešingai, iš ieškovei pateikto UAB „Enernitex LT“ 2021 m. rugsėjo 14 d. atsakymo matyti, kad UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą stogo dangą ieškovė atsiėmė pati, UAB „Enernitex LT“ jokiomis priemonėmis nesusirašinėjo nei su atsakovu R. G., nei su atsakovais, nei su A. B.-G.. Tačiau teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog minėta stogo danga negalėjo būti panaudota ieškovės reikmėms, atsakovui R. G. buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, kur buvo panaudota stogo danga, tačiau jis tokių įrodymų nepateikė. Teismas sprendė, kad, nesant įrodymų, jog UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta stogo danga buvo panaudota ieškovės gamybinių patalpų stogui dengti, atsakovas R. G. turi atlyginti ieškovei padarytą 8 124,42 Eur žalą.

8. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog siurblys R2000, ieškovės įsigytas iš UAB „AIRR“ už 2 267,84 Eur pagal 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, buvo sumontuotas atsakovų name, tačiau taip pat sprendė, jog atsakovas R. G. neįrodė, kad šis prietaisas buvo naudojamas įmonės veikloje, todėl priteisė iš R. G. 2 267,84 Eur žalą. Teismas iš siurblio techninės specifikacijos nustatė, kad siurblys R2000 yra centrinės dulkių sistemos siurblys, kurį rekomenduojama naudoti vienos šeimos būste. Nors atsakovai įrodė, kad tokio siurblio, sumontuoto jų name, nėra, tačiau neįrodyta, jog šis siurblys buvo panaudotas ieškovės veikloje. Nepateikti įrodymai, kad šis siurblys buvo apskaitomas kaip bendrovės turtas.

9. Dėl elektros instaliacijos darbų pagal UAB „Bartika“ išrašytas sąskaitas faktūras teismas pažymėjo, kad su ieškiniu pateikti UAB „Bartika“ atliktų darbų aktai dėl ieškovės užsakymu atliktų elektros įrenginių remonto objekte, esančiame Vilniuje, Kirtimų g. 57. Atsakovas paaiškino, kad ieškovės gamybinėse patalpose buvo apie 100 vnt. elektros rozečių, apie 30 vnt. stacionarių elektros įrenginių, apie 20 vnt. nešiojamų elektros įrenginių, patalpų apšvietimo sistema. Šį elektros ūkį reikėjo prižiūrėti, remontuoti, atnaujinti. Teismas sprendė, kad į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad elektros instaliacijos darbai galėjo būti atlikti atsakovų name, todėl atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovų 1 560 Eur.

10. Teismas pažymėjo, kad su ieškiniu pateikta 2016 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir UAB „Donasta“ dėl 7 735 Eur vertės darbų atlikimo (vandentiekio sistemos įrengimas, kanalizacijos sistemos įrengimas, šildymo sistemos remontas) ieškovės gamybinėse patalpose. 2016 m. rugsėjo mėnesį ieškovė ir UAB „Donasta“ pasirašė atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad darbai buvo atlikti ieškovės gamybinėse patalpose. Teismas sprendė, kad byloje nėra paneigtos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovės gamybinėse patalpose buvo vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemos, vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistemos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog UAB „Donasta“ 2021 m. gegužės 20 d. rašte dėl informacijos suteikimo nurodė, kad atliko darbus ir atsakovų gyvenamajame name, už atliktus darbus atsiskaitė darbus užsakęs fizinis asmuo, tačiau tai buvo atlikta pagal 2016 m. spalio 25 d. išrašytą išankstinę 6 830 Eur dydžio sąskaitą faktūrą.

11. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai nėra atsiskaitę už ieškovės pagamintas duris. Tačiau teismas pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas R. G. įnešė į bendrovės kasą 4 600 Eur pagal atsakovų pateiktus 2020 m. kovo 20 d. ir balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitus.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12. Ieškovė LUAB „Plieninis skydas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti ieškinį, ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai nevertino elektroninio susirašinėjimo kaip įrodymo nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, taigi egzistuoja viešasis interesas – maksimaliai patenkinti įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Viešąjį interesą turinčiose bylose teismas turi teisę rinkti įrodymus. Taigi, teismui kilus abejonių, kaip R. G. gavo elektroninį susirašinėjimą, teismas turėjo galimybę savo iniciatyva kviesti R. G. liudytoju, o ne visiškai nevertinti pateiktų įrodymų. Ir kiti atsakovo R. G. pateikti paaiškinimai byloje yra prieštaringi, taigi visiškai pasitikėti atsakovo paaiškinimu, kad jis nepatvirtina byloje esančio susirašinėjimo turinio, nebuvo pagrindo. Byloje esantis susirašinėjimas aiškiai patvirtina atsakovų neteisėtus veiksmus.

12.2. Atsakovai privalo solidariai atlyginti ieškovei padarytą žalą. Rašytiniai buvusių darbuotojų (I. M., S. J.) paaiškinimai, pateikti su ieškovės 2021 m. spalio 11 d. prašymu, pagrindžia, kad bendrovė niekada neužsakinėdavo ir neperpardavinėdavo medinių gaminių, taip pat ir langų. Bendrovė pati gamino ir pardavinėdavo langus. Mediniai gaminiai pagal UAB „Langų gama“ 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą LGAM/16 Nr. 0356 yra to paties pirminio užsakymo vėliau pagaminti gaminiai, kadangi UAB „Langų gama“ 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje LGAM/16 Nr. 0230, skiltyje „pastaba“ yra nurodžiusi užsakymo Nr. 16-199, o vėlesnėje susijusioje sąskaitoje – 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje LGAM/16 Nr. 0356 – skiltyje „pastaba“ yra šio užsakymo papildiniai: 16-199-A ir 16-199-B.

12.3. Faktinę aplinkybę, kad stogo danga, įsigyta iš UAB „Enernitex LT“ pagal 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už 8 124,42 Eur sumą, yra panaudota atsakovų namui uždengti, ypatingai aiškiai pagrindžia ieškovės kartu su 2021 m. spalio 1 d. prašymu pateikti įrodymai, t. y. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame fiksuota informacija iš www.eternitex.lt, pagrindžianti, kaip vizualiai atrodo stogo danga pavadinimu „DACORA“ ir dvigubam dengimui reikalingi kiekiai bei atsakovų namo nuotrauka, patvirtinanti, kad stogas yra dengtas analogiška danga. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kaip, už kiek ir iš kur yra įsigiję stogo dangą, kuri dengia jų namo stogą.

12.4. Nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo teigti, kad atsakovai veikė atskirai ir ieškovei žalą turi atlyginti ne solidariai. Ieškovei žala kilo dėl visų šių asmenų neteisėtų veiksmų kartu, kadangi atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, taip organizavo bendrovės veiklą, kad būtų pasisavinamos piniginės lėšos iš bendrovės būtent atsakovų namo statybai ir įrengimui, o atsakovai, žinodami, kad tiek darbai, tiek medžiagos yra apmokami ne jų asmeniniais, o bendrovės pinigais, tokius mokėjimus nesąžiningai akceptuodavo, darbus priimdavo ir naudojosi bei naudojasi gauta nauda, prisidėdami prie pinigų iš bendrovės pasisavinimo. Jei atsakovai nebūtų statęsi namo ir įsirenginėję jo padedant atsakovui už bendrovės pinigines lėšas, pastaroji nebūtų patyrusi žalos.

12.5. UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad metalo konstrukcijos gaminamos pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartį Nr. 030916. 2016 m. rugsėjo 20 d., tai yra tą pačią dieną, kai buvo susitarta dėl rangos sutarties dėl metalo konstrukcijų, atsakovė N. B. su UAB „Laiptų karalystė“ sudarė kitą rangos sutartį dėl laiptų išbetonavimo name pagal patvirtintus brėžinius, tai nėra atsitiktinumas. Atsakovai bendrai, siekdami naudos, pasipelnydami iš bendrovės, 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartį dėl 4 vnt. metalo konstrukcijų sudarė būtent atsakovų namui – betoninių laiptų turėklams, dekorui ar kt.

12.6. Teismas nevertino ieškovės nemokumo administratoriaus kartu su 2021 m. spalio 1 d. prašymu pateiktų ieškovės gamybinėse patalpose adresu Kirtimų g. 57A, Vilnius esančių metalinių laiptų nuotraukų ir niekaip dėl šio įrodymo nepasisakė. Būtent šios vienintelių ieškovės gamybinėse patalpose esančių laiptų nuotraukos pagrindžia faktą, kad jokios metalinės konstrukcijos laiptams nebuvo ir negalėjo būti panaudotos bendrovės patalpose. Esami laiptai, kaip ir ieškovei priklausančios patalpos, yra senos statybos (statybos pabaigos metai – 1963), šie laiptai buvo įrengti patalpų statybos metu, o iš nuotraukų matyti, kad jie yra daug metų eksploatuojami, nusidėvėję ir juos objektyviai negalėjo pagaminti ir įrenginėti UAB „Laiptų karalystė“ 2016 metais.

12.7. Iš elektroninio susirašinėjimo, kurio teismas nevertino, matyti, kad abi rangos sutartys (viena N. B.vardu, o kita – ieškovės vardu) sudarytos 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo dėl vieno ir to paties objekto – laiptų konstrukcijų. Vadovaujantis elektroninius susirašinėjimu, akivaizdu, kad A. B.-G., gavusi abi sutartis, pastarąsias persiuntė atsakovui, taip patvirtindama, jog sutartys buvo sudaromos dėl to paties objekto ir tuo pačiu adresu.

12.8. Nagrinėjant civilinę bylą buvo pažeistos ieškovės rungimosi teisės, kadangi teismas ne tik netenkino ieškovės kartu su ieškiniu teikto prašymo, kad iš UAB „Laiptų karalystė“ būtų išreikalautas laiptų projektas, parengtas namui, bei elektroninis susirašinėjimas su A. B.-G. ir atsakovais, jog ekspertui būtų leista apžiūrėti laiptus ir atlikti laiptų fotofiksaciją ir dydžio matavimus, taip pat atmetė ir vėlesnį ieškovės prašymą leisti konstatuoti faktines aplinkybes namo viduje. Tokiais procesiniais sprendimais teismas prioritetą suteikė privačiam, o ne viešam interesui. Ieškovei buvo užkirstas kelias gauti ir pateikti į bylą papildomus duomenis ir įrodinėti teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl kartu konstatuotina, kad teismas neatskleidė bylos esmės šioje ginčijamoje dalyje. Dar daugiau, jeigu metalinės konstrukcijos būtų užsakinėjamos bendrovės vardu ieškovės gamybinei veiklai ar dalyvavimui parodose, tai jų tikrai neužsakinėtų A. B.-G., neturinti jokio ryšio su gamybos procesu ieškovės įmonėje ar su gaminių fiziniu eksponavimu parodose ir kuri bendrovėje realiai nedirbo, o tik buvo fiktyviai įdarbinta.

12.9. Teismas spręsdamas dėl elektros darbų atlikimo ne name, o ieškovei priklausančiose patalpose, rėmėsi tik 2016 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartimi Nr. 16/08-1, sudaryta tarp UAB „Bartika“ ir A. B.-G. dėl elektros įrenginių montavimo name, ir 2016 m. spalio 10 d. rangos sutartimi Nr. 17/01-1, sudaryta tarp UAB „Bartika“ ir atsakovo S. B. dėl elektros įrenginių montavimo name. Tačiau į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovai su UAB „Bartika“ yra atsiskaitę ar kad tokie darbai buvo atlikti. V. B., ieškovės gamybos direktorius, atsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad elektros įrenginių remonto darbai nebuvo atliekami ieškovės gamybinėse patalpose adresu Vilniuje, Kirtimų g. 57A, taip pat pažymėjo, kad kad tokius remonto darbus atlikdavo arba bendrovės darbuotojai, arba elektrikas R. M.. Teismas šio įrodymo nevertino.

12.10. Ieškovė prašė, kad iš UAB „Bartika“ būtų išreikalautas dokumentas, kuris patvirtintų, jog įmonei UAB „Bartika“ pagal 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 17001 yra apmokėta bendrovės bei visą elektroninį susirašinėjimą su A. B.-G. ir atsakovais. Taip pat buvo prašoma iš UAB „Bartika“ išreikalauti užsakymų, kurie patvirtina, kad bendrovė užsakė atlikti sąskaitose nurodytus darbus, kopijas; dokumentų, kurie patvirtina byloje esančių sąskaitų apmokėjimą, kopijas; atsakovams ir (ar) A. B.-G. 2016–2018 metais UAB „Bartika“ išrašytų sąskaitų faktūrų kopijas ir jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas, kadangi šie įrodymai ypatingi reikšmingi, nes atsakovai atsiskaitymą su UAB „Bartika“ grindžia ne buhalterinės paskaitos dokumentais, o ranka atliktais prierašais. Ieškovė prašė šaukti liudytoju UAB „Bartika“ direktorių, kuris paaiškintų, ar jo vadovaujama bendrovė atliko elektros tinklų įrengimo darbus atsakovų name bei kada ir kokius konkrečius darbus jo vadovaujama bendrovė atliko ieškovei. Visi nurodyti ieškovės prašymai buvo be pakankamo pagrindo teismo atmesti.

12.11. Teismas pažeidė ieškovės procesinę teisę įrodinėti, atmesdamas prašymus dėl įrodymų, pagrindžiančių šildymo ir vėdinimo sistemų įrengimą name už bendrovės pinigines lėšas, išreikalavimo bei liudytojų apklausos. Teismas atmetė visus ieškovės prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus, kuriuos gauti ieškovė dėjo visas pastangas, tačiau su ja nebuvo bendradarbiauta. Tokiu būdu buvo pažeista ieškovės procesinė teisė įrodyti teigiamas faktines aplinkybes ir atsikristi į atsakovų tikrovės neatitinkančią informaciją.

12.12. Ieškovės gamybinėse patalpose jau buvo vandentiekis bei kanalizacija, todėl teismas vertino, kad tokia statybos rangos sutartis galėjo būti vykdoma ieškovo gamybinėse patalpose adresu Kirtimų g. 57A, Vilnius. Nepaisant to, kad tokios paslaugos galėjo būti atliktos ieškovės gamybinėse patalpose, tačiau byloje nėra įrodymų, jog tokie darbai ieškovės patalpose realiai buvo atlikti. Iš UAB „Donasta“ buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad darbų atlikimo akte nurodytas 160 m² grindinio šildymo plotas idealiai sutampa su namo naudinguoju plotu. Taigi, pagrįsta teigti, kad akte yra užfiksuoti tikrieji UAB „Donasta“ darbai, atlikti būtent name.

Atsiliepimas

13. Atsakovai N. B. ir S. B.atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą BUAB „Plieninis skydas“ skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1. R. G. yra didžiausias UAB „Plieninis skydas“ kreditorius ir tokiu būdu tik siekia kenkti atsakovui R. G. bei su juo susijusiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad elektroninį susirašinėjimą gavo iš R. G.. Atsakovai pažymėjo, kad susirašinėjimas gautas, tikėtina, nusikalstamu būdu įsilaužiant į privačias pašto dėžutes. Įrodymais byloje gali būti pripažįstami tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, pateikti, surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Neteisėtais būdais gauta informacija negali būti laikoma įrodymu. Neteisėtas asmens elektroninių ryšių tinklais siunčiamų pranešimų perėmimas, fiksavimas ar stebėjimas arba kitoks asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimas yra nusikalstama veika, už kurią atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 166 straipsnyje. Atsakovai civilinėje byloje nuosekliai tvirtino, kad iš tam tikrų ieškovės pateiktų susirašinėjimų sekos matyti, jog susirašinėjimo (gautų, siųstų laiškų) grandinė buvo formuota (sudėliota) dirbtinai ir selektyviai, kitaip tariant, galimai klastojant.

13.2. UAB „Langų gama“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytus gaminius UAB „Plieninis skydas“ pardavė ir išgabeno į Didžiąją Britaniją. Šios prekės buvo parduotos arba bendrovei „Shield security doors LTD“ arba „Shield luxury door LTD“. UAB „Plieninis skydas“ užsienio rinkoms dažnai parduodavo visą projektą, t. y. duris, langus, vitrinas ir kt. Vienus projekto elementus (pvz., duris) bendrovė gamindavo pati, kitų gamybai pasitelkdavo kitas bendroves (subrangos principu). UAB „Langų gama“ atveju būtent taip ir buvo – jos pagamintus gaminius UAB „Plieninis skydas“ kaip projekto dalį perpardavė savo klientui į Didžiąją Britaniją.

13.3. Buvusi UAB „Plieninis skydas“ didmeninės prekybos vadybininkė I. M. 2021 m. spalio 11 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovei aiškiais žodžiais nurodė, kad dėl įmonių „Shield security doors LTD“ ir „Shield luxury door LTD“ informacijos neturi, nes su jais tiesiogiai nedirbo, o dėl medinių langų, kad būtų parduota užsienio klientams, neatsimena. Buvusi UAB „Plieninis skydas“ vadybininkė S. J. 2021 m. spalio 11 d. elektroniniame laiške ieškovės atstovei taip pat aiškiai patvirtino, kad buvo atsakinga už UAB „Plieninis skydas“ marketingą ir tiesiogiai su klientais (pardavimuose) nedirbo, tačiau jai yra žinoma, kad Didžiosios Britanijos bendrovės „Shield security doors LTD“ ir „Shield luxury door LTD“ buvo UAB „Plieninis skydas“ atstovai. Jai neteko girdėti, kad UAB „Plieninis skydas“ Didžiosios Britanijos bendrovei „Shield security doors LTD“ arba „Shield luxury door LTD“ 2016 metais būtų pardavusi medinius langus. Beje, tai visiškai nestebina, kadangi ši darbuotoja gyveno ir dirbo Kauno mieste, o jos darbas nebuvo susijęs su ieškovo produkcijos pardavimais.

13.4. Abu UAB „Langų gama“ 2016 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 0356 nurodomi užsakymų numeriai (16-199-A ir 16-199-B) nesutampa su ieškovės atsakovams priskiriamu užsakymo numeriu (16-199).

13.5. UAB „Eternitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje ETA Nr. 003788 nurodytas stogo dangos kiekis (220 m²) nesutampa su namo stogo plotu (apytikriai 130 m²). Vien dėl šios priežasties nurodyta stogo danga negali būti laikoma namo stogui panaudota danga. A. B.-G., kuri rūpinosi stogo dangos pirkimu, paaiškino, kad stogo dangą pirko Lenkijoje. Be to, UAB „Eternitex LT“ vadovas 2021 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime be kita ko patvirtino, kad stogo dangą atsiėmė užsakovas pats, t. y. UAB „Plieninis skydas“; nei su N. B., nei su S. B., nei su A. B.-G., nei su R. G. neturi susirašinėjimo jokiomis priemonėmis.

13.6. Nėra žinoma ieškovės pateikta nepasirašyta N. B.ir UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartis, ši bendrovė name nedirbo. Ieškovės pateiktų rangos sutarčių, t. y. bendrovės sutarties ir N. B. priskiriamos sutarties kainos nesutampa.

13.7. Ieškovė pateikė nemokumo administratoriaus Pauliaus Pacausko ir UAB „Laiptų karalystė“ 2021 m. sausio 26 d. – 2021 m. vasario 11 d. elektroninį susirašinėjimą. Jame matyti, kad į aiškiai menamą nemokumo administratoriaus klausimą UAB „Laiptų karalystė“ administratorė J. P. nurodo: „archyve tokios užsakovės nėra, tokios sutarties neturime, Plieno skydas už ją nieko neapmokėjo“. Tiek 2016 m. rugsėjo 20 d. UAB „Laiptų karalystė“ ir UAB „Plieninis skydas“ rangos sutartyje, tiek jos pagrindu išrašytoje UAB „Laiptų karalystė“ PVM sąskaitoje faktūroje LPT Nr. 0645 kalbama apie 4 vnt. metalo konstrukcijų, o ne laiptų ar metalinių konstrukcijų laiptams, kaip implikuojama apeliaciniame skunde, gamybą. Tuo metu UAB „Plieninis skydas“ valdė daugiau kaip 2 000 m² ploto gamybines sandėliavimo patalpas Vilniuje, Kirtimų g. 57A. Patalpose veikė keliolika sudėtingų gamybinių staklių ir kitų gamybinių įrengimų. Apie 70 proc. UAB „Plieninis skydas“ gaminamos produkcijos buvo nestandartiniai gaminiai. Taigi tokio pobūdžio prekių (metalo konstrukcijos) įmonės veikloje reikėjo nuolat ir daug.

13.8. Teismui pateiktas J. Š. paaiškinimas, kuriame patvirtinama, kad minėtas asmuo 2016 metais asmeniniu atsakovų N. ir S. B. dukters A. B.-G. užsakymu išbetonavo laiptus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Už darbą ir medžiagas jam sumokėjo A. B.-G. grynais pinigais.

13.9. Net jeigu susirašinėjimas tarp šalių galėtų būti vertinamas šioje byloje, jis nepatvirtina, kad 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartys buvo sudaromos dėl to paties objekto ir tuo pačiu adresu. 2016 m. rugsėjo 21 d. elektroniniame laiške R. G. aiškiai nurodoma, kad „viena sutartis ne tau, o kita tau, pažiūrėk ar viskas ok ?“. Tą pačią dieną vėliau A. B.-G. dar kartą pabrėžia: „tau tik paskutinė sutartis ! Patikrink, ar gerai ?“ Jei, kaip teigia LUAB „Plieninis skydas“, abi sutartys būtų sudarytos dėl vieno ir to paties objekto, tuomet abi sutartys būtų skirtos R. G., kadangi nebūtų jokios loginės priežasties jų išskirti.

Šalies argumentai

13.10. Ieškovė prašė byloje skirti ekspertizę, ekspertui pavedant be kita ko apžiūrėti laiptus, įrengtus gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), atlikti laiptų fotofiksaciją ir dydžio matavimus. Toks prašymas yra ne ekspertinio pobūdžio. Tai panašiau į prašymą atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą. R. G. 1994 m. buvo nuteistas už plėšimą, ir jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė (apytikriai 5 metų). Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad bankroto administratorius Paulius Pacauskas taip pat yra teistas dėl kyšininkavimo ir dokumentų klastojimo. Šie už kriminalinius nusikaltimus teisti asmenys tiesiogiai ar per trečiuosius asmenis nori patekti į atsakovų namą „ekspertizės (specialisto apžiūros)“ atlikimui. Toks prašymas negali būti tenkinamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas teismo posėdyje pagrįstai ir teisėtai netenkino BUAB „Plieninis skydas“ prašymo leisti ieškovo atstovams patekti į mūsų namų vidų apžiūrai atlikti.

13.11. V. B. buvo UAB „Plieninis skydas“ gamybos vadovas. Jo darbo funkcijos apsiribojo gamybos proceso organizavimu. 2016 metais ieškovė valdė 2 162,43 m² bendro ploto gamybines sandėliavimo patalpas, bendrovėje dirbo apytikriai 120–140 darbuotojų, vyko labai intensyvi produkcijos gamyba. Natūralu, kad toks didžiulis ūkis turėjo būti nuolat prižiūrimas, atliekami reikiami remonto, priežiūros, efektyvinimo ir kiti panašaus pobūdžio darbai. Už gamybą atsakingas V. B. nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti visų su patalpų priežiūra ir remontu susijusių aplinkybių. Tai ne jo darbo sritis, todėl aplinkybė, kad V. B. nėra žinoma apie atitinkamų prekių (paslaugų, darbų) pirkimą arba jog tokio pobūdžio paslaugas ieškovei teikė ir kiti asmenys, jokiu aspektu neįrodo, kad kartu su ieškiniu pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės (paslaugos, darbai) realiai nebuvo skirti išimtinai UAB „Plieninis skydas“ naudai.

13.12. V. B. kaip ir buvęs UAB „Plieninis skydas“ komercijos direktorius M. V., dar veikiančios UAB ,,Plieninis skydas“, vadovaujamos R. G., buvo patraukti atsakovais civilinėje byloje dėl darbuotojų nesąžiningos konkurencijos ir su tuo susijusių reikalavimų (civilinė byla Nr. e2-117-803/2021). Kaip nurodoma teismui pateiktame UAB „Plieninis skydas“ 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškinyje, V. B. bei M. V., veikdamas per savo sutuoktinės motiną O. K., dar dirbdami UAB „Plieninis skydas“ 2019 m. kovo 15 d. įsteigė UAB „Munitus“, kuri pradėjo vykdyti ir iki šiol tebevykdo identišką veiklą kaip ir ieškovė – gamina ir prekiauja šarvuotomis bei apsauginėmis durimis. Turimais duomenimis, analogiško pobūdžio reikalavimai V. B. bei M. V. yra pareikšti BUAB ,,Plieninis skydas“ bankroto byloje, šiuo metu vyksta mediacijos procesas. Taigi V. B. yra tiesiogiai suinteresuotas visomis įmanomomis priemonėmis pakenkti jo kenkėjišką ir milžiniškus nuostolius sąlygojusią veiklą atskleidusiam ir ieškinį dėl to pateikusiam R. G. bei jam artimiems asmenims. Esant tokioms aplinkybėms, V. B. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.

13.13. Vertinant ieškovės pateiktus UAB „Bartika“ išrašytus 2016 m. rugsėjo 7 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2016 m. lapkričio 3 d., 2017 m. sausio 11 d. ir 2017 m. kovo 3 d. atliktų darbų aktus, pastebėtina, kad juose aiškiai įvardijamas objekto adresas: Vilnius, Kirtimų g. 57, taip pat aiškiai įvardijami darbai: elektros įrenginių remontas. Atsakovų gyvenamojo namo adresas yra (duomenys neskelbtini), o 2016 metais jokių elektros įrenginių remonto paslaugų naujai statomame name objektyviai nereikėjo.

13.14. Namo elektros instaliacijos įrengimu rūpinosi keli asmenys. Vienas iš tokio pobūdžio paslaugas teikusių subjektų buvo ir UAB „Bartika“. Teismui pateikta su šia bendrove sudaryta 2016 m. rugpjūčio 29 d. ir 2016 m. spalio 10 d. rangos sutartis (vieną sutartį sudarė pati A. B.-G., kitą – S. B.) ir su jomis susijusius dokumentus. Jos patvirtina tiek darbų – elektros įrenginių montavimo – faktą, tiek atsiskaitymą už juos.

Atsiliepimas

13.15. Šildymo sistema bei su ja susijusios problemos buvo nuolatinis ir vienas iš didžiausių ieškovės rūpesčių. Tai išsamiai aprašyta R. G. atsiliepime į ieškinį. UAB „Plieninis skydas“ patalpose vyko intensyvi gamybinė veikla: veikė suvirinimo cechas, metalo apdirbimo cechas, medžio plokščių apdirbimo cechas, taip pat surinkimo cechas. Dėl tokios veiklos patalpose yra daug dulkių, įvairių mikro dalelių bei kvapų, taigi reikėjo galingos, pramoninio lygmens vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistemos. Tokią sistemą reikėjo nuolat prižiūrėti, remontuoti, tobulinti ir atnaujinti. Šiuos darbus atliko UAB „Donasta“, tai užfiksuota UAB „Donasta“ 2018 m. sausio 19 d. lokalinėje sąmatoje, 2018 m. kovo 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija DON Nr. 1982 su atliktų darbų aktu.

13.16. UAB „Donasta“ 2016 m. rugsėjo mėnesį ir 2018 m. kovo 9 d. atliktų darbų aktuose nurodyti darbai objektyviai negalėjo būti vykdomi statomame ar jau pastatytame gyvenamajame name. 2016 m. rugsėjo mėnesį atliktų darbų akte nurodomi šildymo sistemos remonto darbai. Tuo metu namas buvo statomas, o sistemos įrenginėjamos. Akivaizdu, kad neįmanoma remontuoti dar nesančios arba ką tik įrengtos šildymo sistemos. 2018 m. kovo 9 d. atliktų darbų akte nurodomi vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistemos remonto ir atnaujinimo darbai, ortakių sistemos, ortakių izoliacijos, sistemos balansavimo darbai. Viena vertus, kalbama apie akivaizdžiai pramoninių – gamybinių patalpų inžinerines sistemas, kurios nėra įprastos ir būdingos gyvenamiesiems namams. Kita vertus, kaip jau minėta, gyvenamasis namas buvo baigtas statyti 2016 m. gruodį. Nėra jokio loginio paaiškinimo prieš 15 mėnesių baigtame statyti gyvenamajame name vykdyti sistemų remonto ir atnaujinimo darbų. Net jei ir būtų kilusi tokių darbų būtinybė (svarstant hipotetiškai), nėra jokios loginės priežasties už tokius darbus papildomai mokėti, kadangi dar galiojo minimalus 2 metų garantinis terminas.

13.17. UAB „Donasta“ iš tiesų buvo samdyta su namo šildymo sistema susijusių darbų (prekių) įsigijimui. Kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikta tai patvirtinanti 2016 m. spalio 25 d. išankstinė 6 830 Eur dydžio sąskaita ir jos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas. UAB „Plieninis skydas“ su tuo neturi nieko bendra.

13.18. Apeliaciniame skunde remiamasi kartu su ieškiniu pateiktu UAB „Plieninis skydas“ atstovo nepasirašytu 2016 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktu už 5 535 Eur sumą, jame taip pat nurodomas 160 m² grindinio šildymo plotas, kuris, pasak ieškovės, idealiai sutampa su namo naudinguoju plotu. Šį atliktų darbų aktą ieškovė gavo iš R. G., kuris kartu pateikė ir elektroninį susirašinėjimą tarp UAB „Donasta“ atstovo vyr. finansininko A. Š. ir UAB „Plieninis skydas“. Taigi savo teiginius ieškovė grindžia neteisėtais, galimai nusikalstamu būdu gautais privačios R. G. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) duomenimis. Tokie duomenys (susirašinėjimas) negali būti laikoma teisėta įrodinėjimo priemone. Su ieškiniu pateiktas abiejų šalių pasirašytas 2016 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktas 5 535 Eur sumai, būtent šiuo UAB „Plieninis skydas“ ir UAB „Donasta“ atstovų tinkamai patvirtintu dokumentu reikėtų vadovautis.

13.19. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria tik iš R. G. buvo priteista UAB „AIRR“ 2016 m. spalio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 2 267,84 Eur suma už siurblį bei 4 600 Eur suma už UAB „Plieninis skydas“ pagamintas duris. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kokios konkrečios bylos aplinkybės patvirtina šios teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Kitaip tariant, aptariamoje dalyje nėra apeliacinio skundo pagrindo, ir tai neatitinka imperatyvių CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų.

Šalies argumentai

14. Atsakovai N. B. ir S. B.apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovų R. G., N. B.ir S. B. priteista ieškovo BUAB „Plieninis skydas“ naudai solidariai 23 171,50 Eur žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinės procesinės palūkanos už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – BUAB „Plieninis skydas“ ieškinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Gyvenamojo namo statybos buvo pradėtos 2015 metais, statant buvo stengiamasi taupyti, taigi statybinės, apdailos medžiagos buvo perkamos tiek iš fizinių ar internetinių parduotuvių, tiek susirandant pardavėjus – fizinius asmenis, dažniausiai per skelbimų portalą skelbiu.lt. Be to, dalis medžiagų buvo pirkta Lenkijos Respublikoje. Dažniausiai atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais, ne visada buvo gaunami prekių pirkimą–pardavimą patvirtinantys dokumentai, dauguma čekių ar sąskaitų faktūrų nebuvo išsaugota.

14.2. Viso bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamas prašymas kaip liudytoją apklausti dukrą A. B.-G., kadangi būtent ji geriausiai žino aplinkybes, susijusias su konkrečių medžiagų pirkimu. Tačiau teismas šio prašymo netenkino, tokiu būdu buvo apribotos atsakovų įrodinėjimo galimybės.

14.3. N. B. UAB „Plieninis skydas“ dirbo nuo 2008 metų, taigi natūralu, kad, renkantis prekių ar paslaugų tiekėjus, dažnai kreipdavomės ir į įmones, kurios yra teikusios paslaugas ieškovei.

14.4. R. K., priklausomai nuo užsakymo dydžio, dirbdavo arba vienas, arba su kitais darbininkais įvairiose nuomojamose patalpose, A. B.-G. jis atidavė paruoštus langus (t. y. su stiklais). R. K. nemontavo langų name, tai darė atkirai pasamdyti specializuoti montuotojai. R. K. prie savo paaiškinimo pridėjo savo paso kopiją, o tai, manytina, yra svarus įrodymas, patvirtinantis, kad paaiškinimą surašė būtent šis asmuo. Langai iš tiesų buvo pagaminti pagal UAB „Langų gama“ brėžinius. Ši aplinkybė R. K. buvo žinoma, ir dėl to jis labai nenoriai sutiko raštu paaiškinti langų gamybos aplinkybes, kadangi bijojo sulaukti UAB „Langų gama“ pretenzijų dėl šios bendrovės intelektinės nuosavybės (brėžinių) galimai neteisėto panaudojimo.

14.5. Ieškovė pateikė 2016 m. lapkričio 24 d. krovinio važtaraštį, kuriame nurodoma prekių – 16 vnt. medinių gaminių – iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini). Negalima paaiškinti, kodėl šiame krovinio važtaraštyje yra nurodytas toks adresas, galėjo būti padaryta elementari klaida. Klaidą galėjo įvelti ir atsakovų dukra, kadangi ji rūpinosi ir namo statybos darbais, ir UAB „Plieninis skydas“ reikalais. Palyginus 2016 m. lapkričio 24 d. krovinio važtaraščio ir kartu su ieškiniu pateikto UAB „Langų gama“ pasiūlymo Nr. SJ6-120E turinį, matyti, kad sutampa vos 3 pozicijų (iš 9) medinių gaminių matmenys (sutampa pasiūlymo Nr. SJ6-120E pirmųjų trijų pozicijų matmenys). Palyginus minėtų 3 pagal matmenis sutampančių pozicijų (gaminių) plotą su važtaraštyje nurodytu plotu, matyti, jog plotas nesutampa: 8,40 m² ir 8,38 m² (pirma pasiūlymo Nr. SJ6-120E pozicija), 2,53 m² ir 2,63 m² (antra pasiūlymo Nr. SJ6-120E pozicija) ir 3,76 m² ir 3,82 m² (trečia pasiūlymo Nr. SJ6-120E pozicija). Taigi, konkrečių gaminių plotai nesutampa. Krovinio važtaraštyje nurodytas užsakymo numeris (16-199) sutampa su UAB „Langų gama“ UAB „Plieninis skydas“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties numeriu.

14.6. UAB „Langų gama“ 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitos faktūros LGAM/16 Nr. 0230, kuria skundžiamoje sprendimo dalyje rėmėsi pirmosios instancijos teismas, suma (23 171,50 Eur) ir kartu su ieškiniu pateikto UAB „Langų gama“ pasiūlymo Nr. SJ6-120E suma (26 643,76 Eur) nesutampa (kaip ir visų kitų byloje esančių UAB „Langų gama“ pasiūlymų atveju). Skirtumą sudaro daugiau kaip 10 proc., taigi jis pakankamai reikšmingas. Be to, buvo pirkti ne mediniai, o aliuminiu kaustyti langai. Šios aplinkybės įrodo, kad UAB „Langų gama“ 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje LGAM/16 Nr. 0230 nurodyti mediniai gaminiai nėra gyvenamajame name įstatyti aliuminiu kaustyti langai. Be to, iš byloje esančios R. G. siųstos trumposios žinutės UAB „Langų gama“ vadovui J. T. matyti, kad buvo siunčiamas gamybos vadovo telefono numeris, kad su juo būtų susisiekta pristatant langus. Jei UAB „Langų gama“ stiklai (langai) būtų skirti atsakovams, jų tikrai nepriiminėtų UAB „Plieninis skydas“ gamybos direktorius.

Atsiliepimas

2. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

15.1. 2016 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Langų gama“ ir ieškovė sudarė sutartį Nr. 16-199 dėl 16 vnt. baltų medinių langų gamybos. Prie sutarties pateiktame pasiūlyme nurodyti langai, jų forma, spalva, apdaila ir visos kitos langų detalės, kurios yra unikalios, sutampa su atsakovams jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name sumontuotais langais. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo tik abstraktaus pobūdžio paaiškinimus bei argumentus, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrįstumo. Be R. K. paaiškinimo atsakovai jokių įrodymų nepateikė. Paaiškinimai surašyti lietuvių kalba praktiškai be skyrybos ir rašybos klaidų, o tai, įvertinus aplinkybę, kad atsakovų pateikta šio asmens paso kopija pagrindžia, jog asmuo gimęs Ukrainoje, taip pat verčia abejoti, jog šis asmuo pats rašė paaiškinimus. Dar daugiau, paaiškinimuose nurodyta, kad paruošti langai neva buvo atiduoti A. B.-G.. Taigi tokie paaiškinimai negali būti vertinami kaip patikimi ir realūs, nes sunku įsivaizduoti, kad tokį didelį kiekį ir tokių nestandartiškai didelių langų net 20 vnt. reikėtų tiesiog atiduoti atsakovų dukteriai, neorganizuojant pervežimo paslaugų. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas būtų galėjęs spręsti, kad egzistuoja reali galimybė, jog buvo padaryta klaida krovinio važtaraštyje. Tokie teiginiai dėl klaidos yra paremti tik prielaidomis, išimtinai hipotetinio pobūdžio.

15.2. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad langų pervežimas įvyko, tai patvirtina UAB „Maristata“ pardavėjui UAB „Langų gama“ išrašyta 2016 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta kaina už transporto paslaugas pagal užsakymą Nr. 16-199. Atsakovų pateiktas 2016 m. balandžio 1 d. UAB „Langų gama“ pasiūlymas turi tą patį numerį, kaip ir prie sutarties pridėtas galutinis pasiūlymas, ieškovės pateikto ir atsakovų pateikto pasiūlymo numeracija skiriasi tik papildoma raide „E“, kuri reiškia vėlesnę (kartu ir vėliausią) pasiūlymo versiją. Vadinasi, UAB „Langų gama“ teikė ne vieną, o kelis pasiūlymus – iš pradžių preliminarius, o vėliau, esant galutiniams matmenims ir sprendiniams ,– galutinį, pagal kurį langai buvo įsigyti per ieškovę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo, liudytojų apklausos ir ekspertizės skyrimo

3. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad žodinis teismo posėdis yra būtinas, siekiant tiksliai įvertinti visas aplinkybes: (i) dėl UAB „Laiptų karalystė“ pagamintų ir name panaudotų 4 vnt. metalo konstrukcijų; (ii) konkrečių aplinkybių, kur buvo naudoti (remontuoti) elektros įrenginiai ir elektros instaliacijos; (iii) ar grindinis šildymas yra išvedžiotas name ir kaip už pastarąjį buvo atsiskaityta; (iv) ar name yra įrengta (įrenginėjama) centrinė dulkių siurbimo sistema; (v) solidarios atsakomybės ir kt. Be to, atsakovai prašo liudytoja apklausti A. B.-G..

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovės argumentams, kad visa A. B.-G. žinoma informacija ir duomenys galėjo būti pateikti byloje rašytinių paaiškinimų forma.

6. Ieškovė prašė skirti ekspertizę ir ekspertui užduoti klausimus, ar namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo ir fasado danga yra „DACORA“, ar namui panaudoti kiekiai sutampa su UAB „Eternitex LT“ sąskaitoje Nr. 003778 („neoficialioje“ antrojoje versijoje) nurodytais kiekiais; ar name sumontuota centrinė dulkių siurbimo sistema, kokio modelio ir gamintojo (pardavėjo) siurblys įrengtas; kartu prašant apžiūrėti laiptus, įrengtus name, atlikti laiptų fotofiksaciją ir dydžio matavimus. Taip pat ieškovė prašė įpareigoti atsakovus leisti ieškovės nurodytam antstoliui, kartu dalyvaujant reikiamą kvalifikaciją turinčiam statybos darbų specialistui, patekti į namą, siekiant užfiksuoti faktines aplinkybes apie name įrengtus laiptus, taip pat, ar name yra įrengta (įrenginėjama) centrinė dulkių siurbimo sistema.

7. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog bylos nagrinėjimo metu būtų išsiaiškinti kylantys klausimai, reikalaujantys specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

8. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kt. straipsniai). Ekspertizės skyrimo klausimą teismas sprendžia ne tik vadovaudamasis CPK 212 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, bet ir bendraisiais teisės principais, atsižvelgdamas į šalių reikalavimus ir atsikirtimus, juos pagrindžiančių įrodymų pobūdį, taip pat įvertina galimą įtaką teisingam bylos išsprendimui. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 34, 35 punktus).

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų 8 124,42 Eur sumą pagal UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už stogo dangą motyvuodamas tuo, kad stogo danga apibūdinta tik rūšiniais požymiais (neturi individualių savybių), todėl bet kuriuo atveju būtų neįmanoma nustatyti, ar stogo danga, esanti ant atsakovų namo stogo, yra ta pati danga, už kurią išrašyta sąskaita faktūra. Ieškovės prašomi užduoti klausimai ekspertui – ar atsakovų namo stogo danga yra „DACORA“, kokie šios dangos kiekiai, reikalingi stogui uždengti – šių pirmosios instancijos teismo išvadų negali paneigti, todėl ekspertizės šiuo klausimu atlikti netikslinga.

Žemesnės instancijos teismas

10. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas šioje civilinėje byloje turi specifiką, o būtent, visų pirma byloje ieškovė turi įrodyti, kad pagal ieškinyje nurodytas ir ieškovės apmokėtas sąskaitas nupirktos prekės ir darbai nebuvo panaudoti ieškovės interesais ir (ar) ieškovės patalpose. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kokios konkrečiai metalo konstrukcijos buvo įsigytos pagal UAB „Laiptų karalystė“ išrašytą sąskaitą, taigi atsakovų name įrengti laiptai niekaip negalės būti susieti su gaminiais pagal ginčo sąskaitą. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo apžiūrėti laiptus, įrengtus name, atlikti laiptų fotofiksaciją ir dydžio matavimus.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

11. R. G. Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. liepos 12 d. pateikė raštą, kuriame paaiškino aplinkybes, susijusias su teisėjos Aldonos Tilindienės nusišalinimu šioje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad rašytiniai paaiškinimai nėra susiję su bylos esme, atsisako šiuos rašytinius paaiškinimus priimti.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė apeliaciniame skunde be kita ko nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pagal UAB „AIRR“ 2016 m. spalio 31 d. išrašytą 2 267,84 Eur dydžio sąskaitą faktūrą žala priteista tik iš atsakovo R. G., o ne iš visų atsakovų solidariai, taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria tik iš atsakovo priteista 4 600 Eur suma už duris pagal 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. balandžio 1 d. pinigų priėmimo kvitus, o nei iš visų atsakovų solidariai (apeliacinio skundo 21, 22 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šios sprendimo dalys yra ginčijamos (kita vertus, reikalavimas dėl solidarios atsakomybės taikymo pagal pinigų priėmimo kvitus už duris netgi nėra suformuluotas apeliacinio skundo 27 punkte), tačiau jokie argumentai dėl šių skundžiamų sprendimo dalių neteisėtumo nenurodyti (apeliacinio skundo skyrius „III.II. Atsakovai privalo solidariai atsakyti už visą Ieškovui padarytą žalą“, 21–27), todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK nustatytas apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, nepasisako dėl šių apeliacinių skundų reikalavimų.

14. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama solidariai priteisti iš atsakovų žalą. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas tuo, jog atsakovas R. G., būdamas ieškovės UAB „Plieninis skydas“ vadovu, pažeidė CK įtvirtintas juridinio asmens vadovo pareigas, o būtent, pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnis), kadangi jis ieškovės vardu ir lėšomis įsigijo paslaugas ir gaminius, kurie nebuvo panaudoti ieškovės veikloje. Teismas sprendė, kad, nustačius, jog ieškovės vardu įsigytų ir apmokėtų gaminių ir paslaugų su atsakovų N. B.ir S. B. žinia ir sutikimu buvo panaudoti jiems priklausančiame name ir jie už šiuos gaminius bei prekes ieškovei nemokėjo, atsakovai N. B. ir S. B.solidariai su atsakovu R. G. turi atlyginti tokiais veiksmais ieškovei padarytą žalą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

15. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinių skundų argumentus pažymi, kad civilinėje byloje nekeliamas ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo ar civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Ieškovė ir atsakovai apeliaciniuose skunduose iš esmės nurodo aplinkybes, susijusias su (ne)tinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje iš esmės keliamas ginčas dėl įrodymų pakankamumo ir vertinimo, t. y. ar byloje esančių duomenų pakanka teigti, kad ieškinyje nurodytos prekės ir (ar) paslaugos (ne)buvo panaudota ieškovės interesais ir atsakovų name; ar byloje esantys įrodymai buvo įvertinti tinkamai.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu). Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu teismui priimant procesinį sprendimą negali būti laikomas teismo procesinio sprendimo pagrindimu prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020 44 punktą, 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021 142 punktą ir kt.).

Dėl elektroninio susirašinėjimo kaip įrodymo civilinėje byloje

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad su dubliko priedais Nr. 6-8, Nr. 10, Nr. 13-14, Nr. 16 pateiktas susirašinėjimas elektroniniais laiškais vertinamas kaip gautas neteisėtai, todėl susirašinėjimo turinys nelaikomas įrodymu šioje byloje. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad teismas turėjo imtis papildomų priemonių, kad įsitikintų elektroninio susirašinėjimo teisingumu.

18. Įrodymais civilinėje byloje laikomi bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus.

19. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma (išimtys – CPK 177 straipsnio 4 ir 5 dalys), o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad, vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini.

20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byloje nėra duomenų, kaip ir kokiu būdu R. G. gavo ieškovės administratoriui perduotą ir su dubliko priedais Nr. 6-8, Nr. 10, Nr. 13-14, Nr. 16 pateiktą susirašinėjimą elektroniniais laiškais. Su apeliaciniu skundu ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad susirašinėjimas gautas leistinomis priemonės ir įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovai teigė, kad prieigos prie pašto dėžučių niekam nesuteikė, kėlė abejones dėl elektroninio susirašinėjimo turinio ir tikrumo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad laiškai buvo gauti iš R. G., su kuriuo atsakovas R. G. vedė daug teisminių ginčų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas elektroninio susirašinėjimo kaip įrodymo civilinėje byloje nevertino pagrįstai.

21. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus bei aiškintis elektroninių laiškų gavimo aplinkybes. Nepaisant to, kad ieškinį yra pareiškusi likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė, aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad elektroninių laiškų turinys ir jų, kaip įrodymų, patikimumas buvo ginčijamas atsakovų procesiniuose dokumentuose, todėl būtent ieškovei teko pareiga pateikti duomenis apie teikiamų įrodymų leistinumą.

Dėl žalos pagal UAB „Langų gama“ išrašytas sąskaitas priteisimo

22. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo solidariai iš atsakovų priteisti 27 659,52 Eur žalą pagal UAB „Langų gama“ 2016 m. gruodžio 19 d. išrašytą 4 488,02 Eur dydžio sąskaitą faktūrą ir 2016 m. rugsėjo 22 d. išrašytą 23 171,50 Eur dydžio sąskaitą faktūrą, įvertinęs byloje esančią medžiagą, sprendė, kad atsakovas R. G. neįrodė, jog pagal šias sąskaitas faktūras gaminiai buvo panaudoti UAB „Plieninis skydas“ veikloje, o civilinėje byloje įrodyta, kad pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. išrašytą 23 171,50 Eur dydžio sąskaitą faktūrą prekės buvo panaudotos atsakovų N. B.ir S. B. name, taigi 23 171,50 Eur sumą priteisė solidariai iš visų atsakovų, o 4 488,02 Eur – iš atsakovo R. G..

23. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad 4 488,02 Eur suma pagal 2019 m. gruodžio 19 d. išrašytą sąskaitą faktūrą buvo priteisti tik iš atsakovo R. G.. Ieškovė nurodo, kad mediniai gaminiai pagal šią sąskaitą yra to paties pirminio užsakymo vėliau pagaminti gaminiai, kadangi 2016 m. rugsėjo 22 d. sąskaitoje yra nurodyta pastaba – užsakymo Nr. 16-199, o 2019 m. gruodžio 19 d. sąskaitoje nurodyta pastaba – užsakymo Nr. 16-199-A ir 16-199-B.

24. Atsakovai N. B. ir S. B.apeliaciniame skunde taip pat ginčija šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo R. K. paaiškinimais, kad būtent jis gamino langus atsakovų name, taip pat teismas neteisingai įvertino 2016 m. lapkričio 24 d. krovinio važtaraštį, kadangi jis visiškai nesutampa su UAB „Langų gama“ pasiūlymo Nr. SJ6-120E turiniu (sutampa tik 3 pozicijos iš 9), skiriasi gaminių plotai. Be to, važtaraštyje nurodytas užsakymo numeris – 16-199 – sutampa su bendradarbiavimo sutarties, sudarytos tarp UAB „Langų gama“ ir UAB „Plieninis skydas“ numeriu, taigi važtaraštis skirtas gaminių gabenimui tarp būtent šių dviejų įmonių. Be to, krovinio važtaraštyje nėra prekes priėmusio asmens parašo, name yra ne mediniai, o aliuminiu kaustyti langai, taigi visos aplinkybės įrodo, kad UAB „Langų gama“ 2016 m. rugsėjo 22 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti mediniai gaminiai nėra atsakovų gyvenamajame name įstatyti aliuminiu kaustyti langai. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas apribojo atsakovų galimybes gintis nuo pareikšto ieškinio atsisakydamas liudytoja apklausti A. B.-G..

25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinių skundų ribas, pažymi, kad civilinėje byloje iš esmės nekeliamas ginčas dėl to, kad gaminiai pagal 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2016 m. rugsėjo 22 d. UAB „Langų gama“ išrašytas sąskaitas faktūras nebuvo panaudoti UAB „Plieninis skydas“ veikloje. Nors atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą remiasi atsakovo R. G. argumentais, kad mediniai gaminiai pagal UAB „Langų gama“ išrašytas sąskaitas faktūras buvo išgabenti iš Lietuvos ir parduoti Anglijos Karalystėje veikiančiai bendrovei, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsiliepimas pateiktas į apeliacinį skundą, kuriame ieškovė ginčija tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, pagal kurią 4 488,02 Eur suma nebuvo priteista solidariai iš visų atsakovų. Atsakovai savo apeliaciniame skunde neįrodinėja aplinkybių, kad langai buvo išgabenti iš Lietuvos. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniuose skunduose nurodomų argumentų.

26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad R. K. paaiškinimas, jog tai jis pagamino langus, kurie sumontuoti atsakovams priklausančiame name, yra vertintinas kritiškai ir nepagrindžia atsakovų nurodomų aplinkybių. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad byloje nėra duomenų, jog vienas asmuo galėtų pagaminti tokį kiekį ir tokios specifikacijos, kaip nurodyta UAB „Langų gama“ pasiūlyme, langus, byloje nėra duomenų, su kokiais asmenimis, kokiose patalpose dirbo R. K. ir kokiu teisiniu pagrindu. Paaiškinime nurodyta, kad asmuo dvejus metus vertėsi ūkine komercine veikla – gamino baldus, medines duris ir langus, tačiau byloje net nėra duomenų, kad asmuo iš tiesų realiai vertėsi tokia veikla ir (ar) turėjo tam teisę. Be to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai nurodė, kad negali užtikrinti šio asmens apklausos teismo posėdyje, todėl tai dar labiau verčia abejoti šio paaiškinimo patikimumu. Faktas, kad prie paaiškinimo yra pridėta paso kopija, tokio įrodymų vertinimo niekaip nekeičia. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai byloje neįrodė, jog langus jų name gamino R. K..

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad paaiškinime pažymėta, jog langai, kuriuos neva pagamino R. K., buvo atiduoti A. B.-G.. Byloje nėra duomenų ir šalys neteikė paaiškinimų, kaip tiek langai buvo atgabenti, kas juos gabeno, kokia transporto priemone, kas rūpinosi šių langų atgabenimu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad, nepriklausomai nuo to, kokias aplinkybes galėtų nurodyti, patvirtinti ar paneigti A. B.-G., dėl jos artimų santykių su atsakovais kiltų pagrįstų abejonių dėl jos liudijimo patikimumo. Kita vertus, atsakovai teikė į bylą tiek R. K., tiek kitų asmenų paaiškinimus raštu, tačiau nepasinaudojo teise lygiai taip pat pateikti ir A. B.-G. rašytinių paaiškinimų.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka, kad susiformuotų pagrįstas teismo įsitikinimas, jog pagal UAB „Langų gama“ išrašytas sąskaitas faktūras mediniai gaminiai – langai – buvo panaudoti būtent atsakovų name. Kaip jau buvo minėta anksčiau, CPK nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

29. Atsakovai apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad langai jų name buvo pagaminti pagal UAB „Langų gama“ brėžinius. Iš 2016 m. birželio 11 d. UAB „Langų gama“ pasiūlymo SJ6-120E matyti, kad buvo teikiamas langų gamybos pasiūlymas atsakovams priklausančiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Tuščios angos, į kurias turėjo būti montuojami langai, sudarė 47,63 m² plotą, būtent toks kiekis medinių gaminių buvo parduotas UAB „Plieninis skydas“ pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą, sąskaitoje nurodytas medinio gaminio kodas G3005 ir pastaba „16-199“. Pastaboje nurodytas numeris sutampa su tarp UAB „Langų gama“ ir UAB „Plieninis skydas“ 2016 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos bendradarbiavimo sutarties numeriu.

30. Be to, ieškovė su dubliku pateikė krovinio važtaraštį, gautą iš UAB „Langų gama“, iš kurio matyti, kad tiekėjas UAB „Langų gama“ perdavė vežėjai UAB „MARISTATA“ vežti medinius gaminius, kurių kodas (G3005), bendras plotas (47,63 m²) ir užsakymo numeris (16-199) sutampa su anksčiau aptartais dokumentais. Važtaraštyje nurodyta, kad gaminių iškrovimo vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad važtaraštyje galėjo būti padaryta klaida dėl iškrovimo vietos, vertintina kaip neįrodyta ir nepagrįsta. Visų pirma, krovinio važtaraštį sudarė tiekėjas“, o ne UAB „Plieninis skydas“. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Plieninis skydas“ ar A. B.-G. kreipėsi dėl klaidos ištaisymo ar gaminių pervežimo, jeigu gaminiai iš tiesų buvo skirti UAB „Plieninis skydas“. Nors vežėja UAB „MARISTATA“ pasirašyto važtaraščio nerado savo archyve, tačiau iš UAB „MARISTATA“ pateiktos 2016 m. gruodžio 2 d. sąskaitos matyti, kad transporto paslaugos pagal užsakymą Nr. 16-199 buvo suteiktos, ginčo dėl to nėra.

31. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad važtaraštyje nurodyti gaminiai nesutampa su UAB „Langų gama“ pasiūlymo Nr. SJ6-120E turiniu. Tačiau šios aplinkybės buvo išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad kitų medinių gaminių išmatavimai tik nežymiai skiriasi nuo minėtame pasiūlyme pateiktų langų išmatavimų. Galėjo susiklostyti aplinkybės, kad netikslūs langų išmatavimai buvo nurodyti arba UAB „Langų gama“ pasiūlyme, arba 2016 m. lapkričio 24 d. krovinio važtaraštyje, neatmestina galimybė, kad vėliau jie galėjo būti ir tikslinami, pavyzdžiui, pradėjus užsakymą vykdyti. Tačiau šie nežymūs išmatavimų skirtumai laikytini neesminiais kitų, anksčiau aptartų aplinkybių kontekste. Tai, kad nežymiai skiriasi važtaraštyje ir pasiūlyme nurodyti langų dydžiai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia fakto, kad pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. UAB „Langų gama“ sąskaitą faktūrą gaminiai buvo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir skirti būtent atsakovams priklausančiam namui.

32. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentams, kad gaminiai pagal 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Langų gama“ išrašytą sąskaitą faktūrą taip pat buvo skirti atsakovų gyvenamajam namui. Visų pirma, kaip matyti iš byloje esančių UAB „Langų gama“ pasiūlymų, pasiūlymui buvo suteikiamas numeris, o visoms kitoms pasiūlymo modifikacijoms prie pasiūlymo numerio buvo įrašomas indeksas: pavyzdžiui, 2016 m. balandžio 1 d. pateiktas pasiūlymas SJ6-120 pagal projektą SJ6-120, o vėlesni pasiūlymai buvo indeksuojami (2016 m. balandžio 5 d. pateiktas pasiūlymas SJ6-120A pagal projektą SJ6-120, 2016 m. birželio 11 d. pateiktas pasiūlymas SJ6-120E pagal projektą SJ6-120). Taigi atmestini atsakovų atsikirtimai, kad numeriai „16-199“, „16-199-A“, „16-199-B“ yra skirti visiškai skirtingiems užsakymams žymėti, kadangi, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, buvo taikoma priešinga praktika – modifikuotiems užsakymams pridėti indeksą. Taigi darytina labiau tikėtina išvada, kad 2016 m. gruodžio 19 d. UAB „Langų gama“ išrašyta sąskaita, kurioje nurodyta pastaba „16-199-A; 16-199-B“ yra susijusiu su bendradarbiavimo sutartimi, kurios Nr. 16-199, ir atsakovų name montuojamais langais. Antra, iš 2016 m. gruodžio 19 d. sąskaitos matyti, kad buvo perkamas medinis gaminys, kurio kodas G3005 sutampa su anksčiau pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą pirktomis prekėmis, taip pat buvo pirkti langų stiklai, kurių kodas (žymėjimas), nurodytas sąskaitoje „4XN-arg-4-arg-4XN“ iš esmės sutampa su stiklo kodu (žymėjimu), nurodytu pasiūlyme – „4sel.-Ar-4-Ar-4sel.“, tačiau pasiūlyme dar nebuvo konkrečiai įvardintas gamintojo naudojamas selektyvinės dangos pavadinimas (dėl to taip pat galėjo susidaryti ir kainų skirtumas, nurodytas sąskaitoje ir pasiūlymuose). Be to, parduodamo stiklo kiekis (32,57 m²) yra artimas angų, kuriose turėjo būti montuojami langai, plotui (47,63 m²). Tai tik patvirtina aplinkybę, kad šie stiklai buvo skirti anksčiau pirktoms langų konstrukcijoms, o kiti gaminiai – atsakovams priklausančiam namui.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad civilinėje byloje pakanka duomenų spręsti, jog pagal visas UAB „Langų gama“ išrašytas sąskaitas faktūras mediniai gaminiai – langai – buvo panaudoti būtent atsakovų name. Taigi yra pagrindas atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinio skundo dalį, kuria skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria 4 488,02 Eur suma priteista tik iš atsakovo R. G., tenkinti ir priteisti 27 659,52 Eur žalos atlyginimą solidariai iš visų atsakovų.

Dėl žalos pagal UAB „Laiptų karalystė“ išrašytą sąskaitą priteisimo

34. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. išrašytoje 3 146 Eur dydžio PVM sąskaitoje faktūroje LPT Nr. 0645 nurodytos metalo konstrukcijos yra metalinės laiptų konstrukcijos, sumontuotos name. Taip pat teismas sprendė, kad šie gaminiai galėjo būti panaudoti UAB „Plieninis skydas“ veikloje, todėl šią ieškinio dalį atmetė visiškai. Ieškovė su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad sąskaitoje pažymėta, jog metalo konstrukcijos gaminamos pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. rangos sutartį Nr. 030916. Tą pačią dieną tarp UAB „Laiptų karalystė“ ir N. B.buvo sudaryta sutartis dėl laiptų išbetonavimo name. Ieškovės įsitikinimu, nepaisant to, kad UAB „Laiptų karalystė“ sudarė dvi skirtingas sutartis atskirai su UAB „Plieninis skydas“ ir N. B., tai, kad sutartys yra sudarytos tą pačią dieną, yra pagrindas vertinti kaip susitarimą dėl darbų (prekių) tam pačiam objektui – atsakovų namui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

35. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2016 m. rugpjūčio 20 d. tarp UAB „Laiptų karalystė“ ir N. B. sudarytą rangos sutartį (be numerio), pagal kurią šalys susitarė išbetonuoti laiptų konstrukciją pagal patvirtintus brėžinius laiptams (ieškinio priedas Nr. 9), taip pat su ieškiniu pateikta ir 2016 m. rugpjūčio 20 d. tarp UAB „Laiptų karalystė“ ir UAB „Plieninis skydas“ sudaryta rangos sutartis Nr. 030916, pagal kurią šalys susitarė, kad bus pagaminta 4 vnt. metalo konstrukcijų, be montavimo darbų (ieškinio priedas Nr. 9). UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. išrašytoje 3 146 Eur dydžio PVM sąskaitoje faktūroje LPT Nr. 0645 aiškiai nurodyta, kad sąskaita išrašyta pagal rangos sutartį Nr. 030916, taigi nėra pagrindo jos sieti su kita į bylą pateikta rangos sutartimi, sudaryta tarp UAB „Laiptų karalystė“ ir N. B.. Tai, kad sutartys sudarytos tą pačią dieną, niekaip neįrodo sąsajų su metalo konstrukcijų gamyba būtent atsakovų namui ar jų interesais, t. y. vien tik tapati sutarčių data nesuformuoja įsitikinimo, kad darbai pagal rangos sutartį Nr. 030916 buvo atlikti name. Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti priešingai, byloje nėra.

36. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą iš UAB „Laiptų karalystė“ išreikalauti laiptų projektą, netenkino prašymo, kad ekspertui būtų leista apžiūrėti laiptus ir atlikti laiptų fotofiksaciją ir dydžio matavimus, taip pat atmetė ir vėlesnį prašymą leisti konstatuoti faktines aplinkybes namo viduje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aišku, ką ieškovė galėtų įrodyti išmatavusi laiptus atsakovų name ir kokias reikšmingas faktines aplinkybes šiuo atveju konstatuoti.

37. Pirma, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. sąskaitoje nurodytos metalinės konstrukcijos yra būtent laiptų metalinės konstrukcijos (laiptai). Atitinkamai, neturi reikšmės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino, jog ieškovės gamybinėse patalpose esantys metaliniai laiptai yra seni, nusidėvėję ir jų negalėjo įrenginėti UAB „Laiptų karalystė“ 2016 metais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tai galėjo būti bet kokios metalinės konstrukcijos – stelažai ir pan. Antra, iš byloje esančio UAB „Laiptų karalystė“ 2021 m. rugsėjo 20 d. elektroninio laiško matyti, kad bendrovė neturi informacijos apie užsakovą UAB „Plieninis skydas“ ar jam gamintus gaminius, kadangi taip ilgai informacijos nesaugo. Nurodė, kad nežino, kas tai buvo per konstrukcijos ir kur jos buvo panaudotos, konstrukcijų nemontavo ir klientui nepristatinėjo (2 t, b. l. 32). Taigi teismas objektyviai negali iš UAB „Laiptų karalystė“ išreikalauti dokumentų – laiptų projekto, kurio nėra, o atsakovų name esančių laiptų fotofiksacija ir matavimai objektyviai niekaip negalės būti susieti su UAB „Laiptų karalystė“ 2016 m. lapkričio 8 d. sąskaita. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, iš kurių būtų galima spręsti priešingai.

38. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir šios aplinkybės nepaneigtos, kad, atsižvelgiant į ieškovės veiklos specifiką, tokio pobūdžio gaminiai kaip metalinės konstrukcijos galėjo būti reikalingi ieškovės veikloje, o tai, kad atsakovas R. G. praėjus daugiau nei 5 metams gali tiksliai neprisiminti šių gaminių panaudojimo, savaime nereiškia, jog jos nebuvo naudojamos įmonės veikloje. Taigi nėra pagrindo spręsti ir dėl žalos priteisimo iš atsakovo R. G.. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad tokias konstrukcijas turėjo užsakinėti gamybos vadovas, o ne A. B.-G., yra nepagrįstos ir teisiškai nereikšmingos.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė ieškovės rungimosi teisių ir pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymus išreikalauti įrodymus bei skirti ekspertizę ar leisti atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą namo viduje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ieškinio reikalavimas neįrodytas, todėl atmestinas.

Dėl žalos pagal UAB „Bartika“ išrašytas sąskaitas priteisimo

40. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pagal UAB „Bartika“ išrašytas sąskaitas faktūras. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, o būtent, neatsižvelgė į V. B. rašytinius paaiškinimus, jog elektros remonto darbus atlikdavo darbuotojai arba elektrikas R. M., taip pat apribojo ieškovės procesinę teisę įrodinėti atmesdamas prašymus dėl įrodymų išreikalavimo bei liudytojų apklausos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti.

41. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, dėl pareikšto ieškinio specifikos įrodinėjimas šioje byloje iš esmės turi vykti dviem etapais: iš pradžių ieškovė turi pareigą įrodyti, kad tam tikros prekės ar paslaugos buvo apmokėtos ieškovės, tačiau ieškovės veikloje faktiškai nepanaudotos; įrodžius šias aplinkybes ir reikalaujant žalą priteisti solidariai iš atsakovų N. B.ir S. B., reikalinga įrodyti, kad prekės ar paslaugos, už kurias atsiskaitė ieškovė, buvo panaudotos būtent jų name.

42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą šaukti liudytoju UAB „Bartika“ direktorių, kuris paaiškintų, ar jo vadovaujama bendrovė atliko elektros tinklų įrengimo darbus atsakovų name bei kada ir kokius konkrečius darbus jo vadovaujama bendrovė atliko ieškovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Bartika“ atliko darbus atsakovų name, kadangi į bylą yra pateikta 2016 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartis Nr. 16/08-1, sudaryta tarp UAB „Bartika“ ir A. B.-G. dėl elektros įrenginių montavimo name ir 2016 m. spalio 10 d. rangos sutartis Nr. 17/01-1, sudaryta tarp UAB „Bartika“ ir atsakovo S. B. dėl elektros įrenginių montavimo name. Taigi ieškovė iš esmės siekia apklausti liudytoją apie aplinkybes, dėl kurių ginčo nėra. Be to, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad abejotina, ar liudytojai gali prisiminti, kokius konkrečiai darbus pagal konkrečias sąskaitas atliko pas ieškovę, kadangi praėjo 5 metai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą pagrįstai.

43. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra ne tai, kokius darbus UAB „Bartika“ atliko name ir ar atsakovai už šiuos darbus atsiskaitė, o visų pirma tai, ar UAB „Bartika“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. išankstinio mokėjimo sąskaitoje (605 Eur suma), 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje (1 885 Eur suma), 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitoje faktūroje (1 400 Eur suma) ir 2017 m. kovo 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje (1 560 Eur suma) nurodytų darbų neatliko ieškovės gamybos patalpose. Taigi ieškovės prašomi išreikalauti įrodymai apie atsakovams N. B., S. B. ir (ar) A. B.-G. 2016-2018 metais išrašytas UAB „Bartika“ sąskaitas ir atsiskaitymą pagal jas negali pagrįsti ir įrodyti aplinkybių, kad konkretūs darbai nebuvo atlikti UAB „Plieninis skydas“ gamybos patalpose.

44. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrindžia ir nenurodo, kokią reikšmę turėtų dokumentų, kurie patvirtina atsiskaitymą pagal 2016 m. rugpjūčio 29 d. išankstinio mokėjimo sąskaitą (605 Eur suma), 2016 m. rugsėjo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (1 885 Eur suma), 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (1 400 Eur suma) ir 2017 m. kovo 3 d. PVM sąskaitą faktūrą (1 560 Eur suma) išreikalavimas iš UAB „Bartika“. Ieškovė su ieškiniu pridėjo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad UAB „Plieninis skydas“ atsiskaitė su UAB „Bartika“: 2016 m. rugpjūčio 30 d. pervesta 605 Eur suma, 2019 m., rugsėjo 21 d. – 1 885 Eur suma, 2017 m. kovo 7 d. – 1 560 Eur suma (ieškinio priedas Nr. 19), byloje nėra pateikti duomenys apie 2017 m. sausio 11 d. PVM sąskaitos faktūros (1 400 Eur suma) apmokėjimą. Tačiau tai gali kelti ginčą dėl žalos dydžio, o ne dėl to, ar šioje sąskaitoje nurodyti darbai (ne)buvo atlikti ieškovės patalpose.

45. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad duomenys, kurie patvirtintų, jog UAB „Plieninis skydas“ tiesiogiai UAB „Bartika“ teikė užsakymus dėl darbų atlikimo, būtų reikšmingi darant išvadą, kad darbai pagal minėtas sąskaitas faktūras iš tiesų buvo atlikti UAB „Plieninis skydas“ patalpose. Tačiau net jeigu šie duomenys ir nebūtų pateikti (o šiuo atveju – neišreikalauti teismo), teisėjų kolegijos vertinimu, kitų įrodymų kontekste pagrįsta daryti išvadą, jog darbai pagal ieškovės nurodytas sąskaitas faktūras buvo atlikti UAB „Plieninis skydas“ naudai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad su ieškiniu yra pateiktos ne tik UAB „Bartika“ išrašytos sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodoma, jog atlikti elektros įrenginių remonto darbai (tuo metu namas buvo tik statomas, buvo reikalingas elektros įrenginių įrengimas, o ne remontas, tai aiškiai matyti iš rangos sutarčių, kurios buvo sudarytos su atsakovais), tačiau ir šias sąskaitas detalizuojantys atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, kad darbai buvo atlikti objekte, esančiame Kirtimų g. 57, Vilnius.

46. Ieškovė šį ieškinio reikalavimą iš esmės grindžia V. B., buvusio ieškovės gamybos direktoriaus, atsakymu į paklausimą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškovė UAB „Plieninis skydas“, atstovaujama tuo metu direktoriaus pareigas ėjusio R. G., 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo pareiškusi ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos ir nuostolių atlyginimo be kita ko atsakovu patraukdama V. B.. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės lemia, kad V. B. paaiškinimai turi būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė nepateikė daugiau jokių kitų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti paaiškinime nurodomas aplinkybes, pavyzdžiui, kad bendrovėje iš tiesų dirbo elektrikas R. M., į kurio funkcijas įėjo elektros įrenginių remontas, arba kad buvo kita įmonė (kitos įmonės), kuri atliko elektros įrenginių ir priežiūros darbus, taigi nebuvo pagrindo pirkti šias paslaugas iš UAB „Bartika“.

47. Pirmosios instancijos teismas nurodė ir šios aplinkybės iš esmės nėra ginčijamos, kad 2016 metais ieškovės gamybinėse patalpose buvo apie 100 vnt. elektros rozečių, apie 30 vnt. stacionarių elektros įrenginių, apie 20 vnt. nešiojamų elektros įrenginių, patalpų apšvietimo sistema, taigi elektros įrenginių remontas ir priežiūra buvo būtina paslauga ieškovei. Ieškovei neįrodžius, kad bendrovėje šias paslaugas teikė kiti asmenys ar įmonė, nėra pagrindo laikyti, kad UAB „Bartika“ realiai darbų UAB „Plieninis skydas“ patalpose neatliko. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad darbai pagal ginčo sąskaitas buvo atlikti pas ieškovę, nebėra pagrindo įrodinėti ir svarstyti dėl darbų pagal tas pačias sąskaitas atlikimo pas atsakovus name. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė reikalavimo priteisti iš atsakovų žalą pagal UAB „Bartika“ išrašytas sąskaitas faktūras.

Dėl žalos pagal UAB „Donasta“ išrašytas sąskaitas priteisimo

48. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti žalą pagal UAB „Donasta“ 2016 m. rugsėjo 22 d. (2 200 Eur), 2016 m. rugsėjo 30 d. (5 535 Eur) ir 2018 m. kovo 9 d. (7 102,97 Eur) išrašytas sąskaitas faktūras bendrai 14 837,97 Eur sumai konstatavęs, kad šildymo ir vėdinimo sistemų darbai galėjo būti atlikti ieškovės gamybinėse patalpose, kadangi pastatas buvo pastatytas 1963 metais, o nuo bendrovės veiklos vykdymo pradžios 2004 metais šios sistemos remontuotos nebuvo. Be to, dokumentuose aiškiai nurodyta, kad darbai buvo atlikti ieškovės patalpose ir nenustatytos jokios sąsajos su galimu darbų atlikimu atsakovams priklausančiame name.

49. Ieškovė su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad teismas atmetė ieškovės dublike pateiktą prašymą išreikalauti iš UAB „Donasta“ dokumentus, kurie patvirtintų, jog UAB „Donasta“ PVM sąskaitos faktūros DON Nr. 1629, DON Nr. 1642 ir DON Nr. 1982 yra apmokėtos bendrovės bei visą elektroninį susirašinėjimą su A. B.-G. ir atsakovais. Taip pat teismas atmetė ieškovės 2021 m. spalio 1 d. prašymą išreikalauti užsakymų, kurie patvirtinta, kad bendrovė užsakė atlikti paslaugas ir darbus iš UAB „Donasta“, dokumentų kopijas, dokumentų, kurie patvirtina šių darbų apmokėjimą, kopijas bei visas 2015-2018 metų laikotarpiu UAB „Donasta“ atsakovams ar A. B.-G. išrašytas sąskaitas faktūras su darbų aktais ir jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, teismas taip pat atmetė prašymą išreikalauti vėdinimo sistemos projektinę dokumentaciją bei atmetė prašymą šaukti liudytoju UAB „Donasta“ direktorių, kuris būtų paaiškinęs, ar jo vadovaujama bendrovė atliko vandentiekio, kanalizacijos tinklų bei šildymo sistemos įrengimo darbus atsakovų name ir kada bei kokius konkrečius darbus ši bendrovė atliko ieškovei. Tokiu būdu buvo apribota ieškovės teisė įrodinėti savo reikalavimą.

50. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančią medžiagą: 1) 2016 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje DON Nr. 1629 (2 200 Eur suma) ir atliktų darbų akte nurodyta, kad buvo atlikti vandentiekio sistemos ir kanalizacijos įrengimo darbai. Nėra ginčo dėl to, kad ieškovės patalpose jau buvo vandentiekis ir kanalizacija, todėl 2016 m. rugpjūčio 9 d. statybos rangos sutartis Nr. 16-08-09 negalėjo būti vykdoma ieškovės gamybinėse patalpose; 2) 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra DON Nr. 1642 (5 535 Eur suma) už grindinio šildymo sistemos įrengimus (magistraliniai vamzdynai, kolektoriai, sistemos paleidimas ir derinimas, išbandymas, 160 m²). Grindinio šildymo plotas sutampa su namo naudinguoju plotu; 3) V. B. patvirtino, kad darbai pagal UAB „Donasta“ išrašytas sąskaitas nebuvo atlikti.

51. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Donasta“ 2016 m. rugsėjo 22 d. išrašė 2 200 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog vandentiekio ir kanalizacijos sistemos įrengimo darbai buvo atlikti objekte, esančiame Vilniuje, Kirtimų g. 57 A; UAB „Donasta“ 2016 m. rugsėjo 30 d. išrašė 5 535 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, kad šildymo sistemos remonto darbai buvo atlikti objekte, esančiame Vilniuje, Kirtimų g. 57 A; UAB „Donasta“ 2018 m. kovo 9 d. išrašė 7 102,97 Eur dydžio PVM sąskaitą faktūrą ir šalys pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistemos remonto ir atnaujinimo darbai buvo atlikti objekte, esančiame Vilniuje, Kirtimų g. 57 A. Be to, UAB „Donasta“ 2021 m. gegužės 20 d. rašte patvirtino, kad darbai buvo atlikti ieškovės gamybinėse patalpose. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šie duomenys patvirtinta, jog minėti darbai buvo atlikti ne name, o ieškovės gamybinėse patalpose.

52. Į bylą buvo pateikti du 2016 m. rugsėjo mėnesio atliktų darbų aktai 5 535 Eur sumai: UAB „Plieninis skydas“ pasirašytame darbų akte nurodyta, kad buvo atlikti šildymo sistemos remonto darbai, ir UAB „Plieninis skydas“ nepasirašytas darbų aktas, kuriame nurodyta, kad buvo atlikti Uponor grindinio šildymo sistemos įrengimo darbai 160 m² plote. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuris atliktų darbų aktas yra tikras, atspindintis faktinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentais, kad visų pirma yra pagrindas vadovautis pasirašytu darbų aktu.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti žalą pagal UAB „Donasta“ 2018 m. kovo 9 d. (7 102,97 Eur) išrašytą sąskaitą faktūrą. Nors vėdinimo sistemos projektinė dokumentacija, kurią prašo išreikalauti ieškovė, būtų reikšmingas įrodymas sprendžiant dėl vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistemos remonto ir atnaujinimo darbų atlikimo ieškovės gamybinėse patalpose, tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pakanka duomenų nuspręsti, kad šie darbai tikrai buvo atlikti ieškovės patalpose. Pirma, pirmosios instancijos teismas nustatė ir nurodė, kad ieškovės gamybinėse patalpose vyko intensyvi gamybinė veikla, veikė susirinkimo, metalo apdirbimo, medžio plokščių apdirbimo cechai. Dėl tokios veiklos nuolat išsiskirdavo daug dulkių, įvairių mikrodalelių, kvapų. Ieškovė apeliaciniame skunde šių aplinkybių neginčija, neteigia ir neįrodinėja, kad ieškovės patalpose nebuvo vėdinimo ir dulkių sistemos ar kad ji buvo remontuota (remontuojama) kitų rangovų. Antra, sutiktina su atsakovų procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais, kad namas buvo baigtas statyti 2016 metų gruodžio mėnesį, net jeigu jame ir buvo įrengta vėdinimo ir dulkių ištraukimo sistema, abejotina, kad 2018 metais jau reikėjo šią sistemą remontuoti.

54. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą motyvuodamas tuo, jog byloje pakanka duomenų spręsti, kad darbai pagal ginčo sąskaitas buvo atlikti ieškovės patalpose. Ieškovės prašomi išreikalauti dokumentai ir liudytojų apklausa, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti šių pirmosios instancijos teismo konstatuotų išvadų, ypač atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB „Donasta“ bendradarbiavimo ir su atsakovais (atsakovai pateikė įrodymus, kad iš UAB „Donasta“ pirko šilumos siurblį su integruotu boileriu), ir su ieškove (pagal 2018 m. gruodžio 28 d. išrašytą sąskaitą UAB „Donasta“ pardavė ieškovei filtrus dažymo kamerai, ginčo dėl šios sąskaitos nėra). Taigi teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK teisės normas ir apribojo ieškovės teisę įrodinėti savo reikalavimą.

Dėl solidarios atsakomybės pagal UAB „Enernitex LT“ išrašytą sąskaitą taikymo

55. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinėje byloje nėra įrodyta, jog UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje (8 124,42 Eur suma) nurodyta stogo danga buvo panaudota ieškovės gamybinių patalpų stogui dengti. Tačiau teismas taip pat sprendė, kad byloje neįrodyta ir aplinkybė, kad ši stogo danga buvo skirta atsakovų namui. Taigi teismas priteisė 8 124,42 Eur sumą iš atsakovo R. G.. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad faktas, jog ši stogo danga buvo panaudota atsakovų namui, aiškiai pagrindžia byloje esantys įrodymai, o būtent, antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

56. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta stogo danga yra apibrėžta tik rūšiniais požymiais, todėl, net jei namo stogo danga yra „DACORA“ dvigubo fasado stogo danga, nustatyti, kad tai yra ta pati danga, kuri nurodyta UAB „Enernitex LT“ 2016 m. birželio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje, nėra galimybių. UAB „Enernitex LT“ atsakyme į paklausimą nurodė, kad elektroniniame pašte esančią informaciją ir pasiūlymus saugo 2 metus, susirašinėjimo su atsakovais ir A. B.-G. jokiomis priemonėmis neturi, UAB „Eternitex LT“ krovinio nepristatinėjo, taigi pristatymo adresas nėra žinomas, 2016 m. birželio 30 d. išrašyta sąskaita faktūra ETA Nr. 003788 (8 124,42 Eur suma) yra oficiali, teisėtai išrašyta ir apmokėta UAB „Plieninis skydas“ (2 t, b. l. 31).

57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadoms, kad bendrovė turėjo materialines vertybes – rūšiniais požymiais apibrėžtą stogo dangą, tačiau jų neišsaugojo ir už tai atsakomybė tenka jos buvusiam vadovui atsakovui R. G.. Ieškovė, nors ir reikalavo atlikti ekspertizę, šiuo pagrindu taip pat ginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių duomenų, kad ekspertinis tyrimas galėtų paneigti pirmosios instancijos išvadas, nepateikė, o būtent, nepateikė argumentų, kad ekspertizė galėtų patvirtinti, jog sąskaitoje nurodyta rūšiniais požymiais apibūdinta stogo danga yra ta pati danga, kuria yra padengtas atsakovų stogo namas. Taigi byloje neįrodyta, kad yra pagrindas priteisti šią sumą iš visų atsakovų solidariai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylą, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas solidariai 4 488,02 Eur sumos pagal UAB „Langų gama“ išrašytą sąskaitą faktūrą, netinkamai vertino įrodymus, todėl yra pagrindas šią sprendimo dalį pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

59. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas labai maža dalimi, bylinėjimosi išlaidų neperskirsto.

60. Atsakovai pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Nurodė, kad patyrė 626,18 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 1 252,35 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Nurodė, kad patyrė 2 350 Eur (be PVM) išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 990 Eur (be PVM) išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, iš viso 4041,40 Eur (su PVM).

61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

62. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad abiejų šalių apeliaciniai skundai iš esmės buvo atmesti, o sprendimas pakeistas tik nereikšminga dalimi, nusprendžia bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepaskirstyti bei šalims nepriteisti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas solidariai iš atsakovų priteisti žalą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Langų gama“ išrašytas sąskaitas faktūras, pakeisti ir priteisti iš atsakovų R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), N. B.(asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir S. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ (juridinio asmens kodas 126053826) naudai solidariai 27 659,52 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt devynis eurus 52 centus) žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas už šią sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Laima RibokaitėAlma UrbanavičienėVigintas Višinskis