- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-479-253/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Savinijus Katauskas, Bronius Valius
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Olavetė“
- Kategorijos
- 113.6.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-479-253/2009
2009 m. vasario 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio A. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Z. pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „Olavetė“ dėl baudos skyrimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
antstolis A. Z. kreipėsi į teismą su prašymu skirti UAB „Olavetė“ vadovui baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą bei sustabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) dėl Civilinio proceso kodekso 743 straipsnio 1, 3 dalių ir 632 straipsnio 5 punkto prieštaravimo tam tikroms Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso nuostatoms bei konstituciniam teisinės valstybės ir antstolio nepriklausomumo principams. Pareiškėjas nurodė, kad konstituciškai nepagrįsta yra tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 743 straipsnio 1 dalį išieškotojas, o ne antstolis, turi teisę kontroliuoti, ar darbdavys tinkamai daro išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Antstolio nuomone, išieškotojui neteisėtai yra perleidžiama dalis antstolio atliekamų funkcijų. Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 5 punktas, nustatantis, kad vykdomoji byla laikoma baigta, išsiuntus vykdomąjį dokumentą išskaitoms padaryti į skolininko darbovietę, mokymo įstaigą, socialinio draudimo įstaigą ir kt., prieštarauja Civilinio proceso kodekso 614 straipsnio 1 daliai, 650 straipsnio 1 daliai ir 740 straipsnio 2 daliai. Antstolio teigimu, išsiuntus vykdomąjį dokumentą turi būti panaikintos visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti. Tačiau tuo atveju, kai skolininkas nutraukia darbo sutartį, yra pažeidžiami išieškotojo interesai, nes visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti, pagal įstatymą turi būti panaikintos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 3 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies – skyrė UAB „Olavetė“ direktoriui Ž. D. 100 Lt baudą, o kitą pareiškimo dalį atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolio nurodyti motyvai dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio, prieštaravimo atitinkamiems teisės aktams yra nepagrįsti, – pareiškėjas naeatsižvelgė į įstatymo leidėjo valią nustatyti specifinę vykdomųjų bylų eigą, kai yra reali galimybė skolą išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio. Be to, teismas konstatuoja, kad minėtų Civilinio proceso kodekso straipsnių konstitucingumo klausimas nėra susijęs su nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas, neabejodamas Civilinio proceso kodekso 743 straipsnio 1 ir 3 dalių bei 632 straipsnio 5 punkto konstitucingumu, atmetė pareiškėjo antstolio A. Z. prašymą sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Spęsdamas dėl baudos paskyrimo, teismas nustatė, kad UAB „Olavetė“ vadovas Ž. D. nevykdė antstolio pavedimo daryti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio – neužtikrino, kad atsakingas už išskaitas darbuotojas tinkamai vykdytų antstolio atsiųstą patvarkymą. Dėl šios priežasties teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl baudos skyrimo ir UAB „Olavetė“ vadovui Ž. D. paskyrė baudą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas antstolis A. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutarties dalį dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir išspręsti šį klausimą iš esmės. Nurodo, kad išsiuntus vykdomąjį dokumentą išskaitoms daryti, byla užbaigiama ir atlikti vyldymo veiksmus draudžiama, todėl turėtų būti panaikinamos visos priemonės, kurių buvo imtasi išieškojimui įvykdyti. Taip pažeidžiami iešieškotojo interesai, nes skolininkui nutraukus darbo sutartį, išieškojimas pasidarytų negalimas arba labai pasunkėtų. Antstolis, užbaigęs vykdomąją bylą, neturi teisės ir kreiptis į teismą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą, nes vykdomasis dokumentas yra persiųstas skolininko darbdaviui. Toks teisinis reglamentavimas prieštarauja antstolio įrašų vykdomajame dokumente darymo tvarkai (CPK 614 straipsnio 1 dalis) ir teisinės valstybės principui. Apelianto manymu, Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 5 punktas prieštarauja 585 straipsnio 2 daliai, 614 straipsnio 1 daliai, 650 straipsnio 1 daliai, 740 straipsnio 2 daliai ir teisinės valstybės principui, nes antstolis negali visiškai atlikti savo pareigų vykdymo procese, nors jam funkcijas vykdyti vykdomuosius dokumentus yra perdavusi valstybė, kuri kontroliuoja, kaip jos yra vykdomos, ir tai prieštarauja konstitucinės valstybės principui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas pagrindų kreiptis į Konstitucinį Teismą pakankamumo įvertinimo klausimas. Pareiškėjas antstolis A. Z. teigia, kad Civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 5 punktas prieštarauja 585 straipsnio 2 daliai, 614 straipsnio 1 daliai, 650 straipsnio 1 daliai, 740 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės ir antstolio nepriklausomumo principams, tačiau pirmosios instancijos teismui abejonių dėl nurodytų teisės normų konstitucingumo neiškilo ir antstolio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą ir sustabdyti bylą buvo atmestas.
Jei yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), teismas (teisėjas) sustabdo šios bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar šis įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 67 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime, aiškindamas Konstitucijos 6 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnio 1 dalį, 110 straipsnį bei konstitucinį teisinės valstybės principą, yra konstatavęs: „Kiekviena teismo nagrinėjamos bylos šalis, suabejojusi įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies), kuris gali būti taikomas toje byloje ir kurio atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) tyrimas yra priskirtas Konstitucinio Teismo jurisdikcijai <...>, turi teisę kreiptis į bylą nagrinėjantį bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtą specializuotą teismą ir prašyti, kad šis sustabdytų bylos nagrinėjimą ir kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ir spręsti, ar toje byloje taikytinas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai“. Pareiškėjas prašo ištirti, ar atitinkamos Civilinio proceso kodekso nuostatos neprieštarauja viena kitai ir Antstolių įstatymui, tačiau Konstituciniam Teismui yra žinybingos bylos dėl įstatymų atitikties Konstitucijai. Pagal Konstitucijos 105 straipsnio 1 dalį ir Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 1 punktą Konstitucinis Teismas nagrinėja, ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo aktai atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas nenagrinėja, ar vienas įstatymas atitinka kitą įstatymą, todėl pareiškėjo prašymas ištirti, ar Civilinio proceso kodekso nuostatos nepriešatarauja viena kitai ir Antstolių įstatymo nuostatoms, Konstituciniam Teismui nežinybingas.
Antstolis yra viešosios teisės subjektas ir privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų. Bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime konstatuota, kad antstolio profesija – tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi griežtai kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos. Vadovaudamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, jog antstolis, neturėdamas vykdomojo dokumento, perduoto vykdyti skolininko darbdaviui ar kitam išmokas mokančiam asmeniui, negali tiesiogiai kontroliuoti išskaitų iš darbo užmokesčio mokėjimo teisingumo – taip pažeidžiamas antstolio nepriklausomumo vykdymo procese ir konstitucinis teisinės valstybės principai. Konkrečių vykdymo veiksmų tikslingumą lemia priežastys, susijusios ne tik su išieškotojo, bet ir su skolininko teisėtų interesų bei nuosavybės teisių apsauga. Civilinio proceso kodekso 664 straipsnis numato išieškojimo iš fizinio asmens turto eilę, todėl esant galimybei išieškoti iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, įstatymų leidėjas numatė specifinę vykdomojo dokumento vykdymo tvarką, kuri reglamentuojama Civilinio proceso kodekso 733–744 straipsniais. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinami visi teismo priimti procesiniai sprendimai, nes jie visi daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams, tačiau ne kiekvienas priimtas procesinis sprendimas vykdomas priverstinai. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio atveju teisinį poveikį turi daryti pats vykdomasis dokumentas, antstolio pateiktas skolininko darbdaviui ar kitam išmokančiam asmeniui, kuris antstolio patvarkymu yra įpareigojamas atlikti tam tikrus veiksmus ir pasidaro atsakingas už teisingą išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio atlikimą. Išieškojus visą šiame patvarkyme nurodytą piniginę sumą arba jeigu skolininkas atleidžiamas iš darbo, vykdomasis dokumentas su pažyma apie atliktas išskaitas, uždėjus antspaudą, nedelsiant grąžinamas antstoliui (CPK 740 straipsnis). Ar teisingos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų jam prilygintų išmokų ir ar jos nusiųstos išieškotojui, kontroliuoja pats išieškotojas Civilinio proceso kodekso 743 straipsnyje numatyta tvarka. Darbdavys privalo sudaryti sąlygas išieškotojui susipažinti, ar išskaitos daromos tinkamai. Jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje daromos išskaitos. Antstoliui Civilinio proceso kodekso 585, 618 ir 743 straipsniai numato teisę kontroliuoti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų vykdymo procesą ir kreiptis į teismą su prašymu skirti baudą už antstolio įpareigojimų nevykdymą – nagrinėjamoje byloje antstolis pasinaudojo viena iš tokių savo teisių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo antstolio A. Z. pasirinktas civilinio proceso teisės normų aiškinimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo, sąžiningos konkurencijos ir kitus principus bei įstatymų nustatytą antstolio pareigą vadovautis teisėtumo, nešališkumo, visų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo principais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio nurodytų Civilinio proceso kodekso straipsnių konstitucingumo klausimas net nėra susijęs su nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas ištirti, ar atitinkamos Civilinio proceso kodekso normos neprieštarauja Konstitucijos preambulėje, pasak pareiškėjo, įtvirtintam teisinės valstybės principams, neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 63 straipsnio 1 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 66 straipsnio 1 dalies 6–8 punktų, 67 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Kadangi, teisę kreiptis į Konsitucinį Teismą turinčio subjekto – tiek bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo nuomone, antstolio nurodytų Civilinio proceso kodekso normų konstitucingumas yra neabejotinas, bet to, pareiškimas dėl įstatymo atitikties įstatymui yra nežinybingas Konstituciniam Teismui, pareiškėjo antstolio A. Z. prašymas sustabdyti civilinę bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra atmestinas. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.