Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Marius Steponaitis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. B. (N.), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo mažametę, o būtent: 2019-11-13 apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), namo pirmo aukšto koridoriuje, suimdama už kaklo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir jį spausdama, įbrėždama rankos nagais į kaklą bei abejas rankas, spirdama į dešinės kojos kelį ir suduodama vieną smūgį kumščiu į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kakle, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje.

Be to, K. B. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2021-02-19 apie 23 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė E. P. į dešinę ausį ir įkando į kairįjį riešą, tuo sukeldama jam fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusį sužalojimą: kairiojo riešo odos nubrozdinimą.

Kaltinamoji K. B. kalta prisipažino visiškai ir dėl pirmosios veikos parodė, kad nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio gyveno su E. P. pastarojo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyveno jo 15 metų sūnus A. P. ir 13 metų dukrą A. P.. 2019-10-18 išsiskyrė su E. P.. 2019-11-13 atėjo persikelti nuotraukų iš kompiuterio, A. P. buvo pikta, nenorėjo įleisti, kilo žodinis konfliktas. Gali būti, kad įeidama čiupo A. P. už rankos, spyrė į koją, nors to neprisimena. Sutinka, kad galėjo perrėžti ranką. Nesusivaldė ir suėmė A. P. už kaklo, galėjo spausti ir A. P. galėjo skaudėti. Traukdama nuo A. P. kaklo rankas, ji galėjo įbrėžti. Visa situacija buvo labai nemaloni, jai buvo šokas, todėl nelabai aiškiai ją prisimena. Sutinka, kad galėjo savo veiksmais sukelti A. P. fizinį skausmą, ir dėl to labai gailisi, kaltę visiškai pripažįsta. A. P. atsiprašė, jos susitaikė. Dėl antrosios veikos parodė, kad su E. P. bendro ūkio neveda, tačiau palaiko draugiškus santykius. 2021-02-19 su E. P. planavo kartu praleisti savaitgalį. Pas E. P. namuose, (duomenys neskelbtini), apie 23 val. pamatė, kad E. P. kairėje rankoje laiko jos telefoną. Priėjus prie jo, jis iškėlė ranką į viršų, kad ji negalėtų paimti telefono. Nežinodama, kaip telefoną pasiimti, įkando jam į kairės rankos riešą. Kad būtų sudavusi E. P. į ausį, tikrai neprisimena. Buvo neblaivi, įsiaudrinusi, supykusi, tai galbūt galėjo taip pasielgti. Labai gailisi dėl savo elgesio (1 t., b. l. 149-152, 157-159, 2 t., b. l. 107-110, 113-116, 121-123).

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad datos neprisimena, apie 17-17.30 val. į jų namus (duomenys neskelbtini) atėjo buvusi jos tėčio sugyventinė K. N., kuriai ji atidarė duris. Nenorėjo jos įleisti, laikė ranką, kad neįeitų. Tada K. N. paėmė ją už rankos ir nagais perbrėžė, dar įspyrė į kelį. Įleido K. N. ir jos žodžiais sukonfliktavo. K. N. jai paėmė už kaklo ir pradėjo spausti. Tada K. N. jai spyrė į dešinę koją, kumščiu trenkė į veido kairę pusę, subraižė rankas. Jai skaudėjo kaklą, koja buvo patinusi, skruostas buvo raudonas (1 t., b. l. 98-99).

Nukentėjusysis E. P. parodė, kad K. B. yra jo buvusi sugyventinė. 2020-02-19 apie 16 val. automobiliu pasiėmė K.. Namuose (duomenys neskelbtini) tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Kai jis nuėjo miegoti, K. B. priėjo prie jo ir paklausė, kur yra jos telefonas. Jis pasakė, kad nežino. Tada Kristina jam ranka sudavė vieną smūgį per ausį, nuo to smūgio pajuto fizinį skausmą. Tada ji griebė jo ar dukros telefoną, kurio jis jai nedavė ir įkando į kairės rankos riešą. Nuo įkandimo pajuto fizinį skausmą. Pretenzijų jai neturi. Apklaustas liudytoju dėl pirmosios nusikalstamos veikos parodė, kad 2019-11-13 apie 19 val. grįžo į namus (duomenys neskelbtini) ir jo mažametė dukra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), papasakojo, kad apie 18.05 val. buvo atėjusi jo buvusi sugyventinė K. N., kurios dukra įsileisti į namo vidų nenorėjo, o ši besiverždama keturis kartus dukrai įspyrė į kojas bei nagais apibraižė rankas, po to pagriebė už kaklo ir nagais į jį įbrėžė, vieną kartą kumščiu sudavė į kairį skruostą. Dukra minėjo, kad K. N. jai sukėlė fizinį skausmą (1 t., b. l. 28-31, 2 t., b. l. 69-72, 73-76, 77-79).

Liudytojas A. P. parodė, kad 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje grįžęs į namus pamatė ant laiptų sėdinčią ir verkiančią seserį A. P. bei prie kompiuterio sėdinčią K. N.. Seseriai buvo perrėžta dešinė ranka, vėliau pamatė, kad taip pat kaklas perdrėkstas. Sesuo sakė, kad susimušė su K. N. (1 t., b. l. 103-104).

Liudytoja E. M. parodė, kad buvo atėjusi pas draugę A. P.. Jos buvo kambaryje antrame aukšte, kai kažkas paskambino į duris. A. P. nuėjo atidaryti durų, po to ji išgirdo šūkavimus, A. P. verksmą, todėl nuėjo pažiūrėti. Stovėdama ant laiptų matė, kaip K. N. laikė viena ranka A. P. už kaklo, o kita ranka už A. P. rankos. Gindamasi A. P. sudavė K. N. kumščiu, o pastaroji pradėjo spardyti A. P. į kojas, draskyti kaklą. Kai A. P. grįžo į kambarį, pamatė, kad jai perdrėksti kaklas ir rankos (1 t., b. l. 107-108).

Liudytoja E. U. parodė, kad E. P. šeima įtraukta į šeimų turinčių problemų apskaitą nuo 2019-10-03 dėl problemų su dukra A. P.. 2019-10-18 buvo posėdis tarnyboje, A. P. aiškino, kad nori pakeisti mokyklą, nesutaria su mokytojais. Kalbos apie tėvo draugę nebuvo. Ar galėjo būti K. N. smurtas prieš vaikus, pasakyti negali. A. P. nėra sakiusi, kad pamotė smurtautų, ją skriaustų (1 t., b. l. 111-114).

Liudytoja G. N. parodė, kad apie 2 metus prižiūri E. P. namus, ateina beveik kasdien. Gerai sutaria su jo vaikais A. P. ir A. P.. Gerai sutarė su E. P. sugyventine K. N., kuri turėjo gerą kontaktą su vaikais. 2019 m. lapkričio mėnesį ji dirbo virtuvėje, buvo užsidariusi duris. Būdama virtuvėje girdėjo skambutį į duris, po to išgirdo triukšmą, A. P. balsą, kaip gintų lauk kažką. Išėjo iš virtuvės ir pamatė A. P., sėdinčią ant laiptų. A. P. sakė, kad įleido K. N., kurią koliojo necenzūriniais žodžiais. Ji nuramino A. P., paliko sėdinčią ant laiptų ir nuėjo atgal į virtuvę. Daugiau triukšmo negirdėjo. Buvo išėjusi į lauką, ten pakalbėjo su K. N., kuri nesakė, kad jos apsistumdė ar kažkas įvyko. Paskui atėjo A. P. į virtuvę ir parodė kaklą, kur buvo įbrėžimai nagais, pasakė, kad tai padarė K. N.. Kad spyrė, A. P. nesakė (1 t., b. l. 117-120).

Liudytoja G. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) soc. Pedagogė. A. P. kaip mokyklos moksleivę žino nuo 2017 m. rugsėjo. Kad šeimoje kažkas negerai, įtarimų nebuvo. Dažniau nei tėvas atvykdavo jo draugė K. N. dėl A. P. prastėjančio lankomumo. A. P. ir moters ryšys atrodė šiltas, normalus, šeimyniškas. A. P. sakė, kad 2019 m. spalio pabaigoje, kai K. N. su jais nebegyveno, atėjo K. N. išgėrusi pas juos į namus aiškintis, puolė ant jos, įbrėžė į kaklą. Apie spardymą nesakė. Rodė kaklą, bet jau nieko nesimatė. Netiki, kad A. P. išgalvotų istoriją (1 t., b. l. 123-126).

E. P. pareiškime užfiksuota, kad 2019-11-13 pažįstama K. N. jo namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo fizinį smurtą prieš jo mažametę dukrą A. P., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldama jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 8-14).

Specialisto išvadoje užfiksuota, kad A. P. nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kakle, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje. Jie galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, kontaktuojant su kietais ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 44).

Specialistės K. Š. paaiškinimų protokole užfiksuota, kad A. P. vienoje kūno vietoje esantys sužalojimai galėjo būti padaryti tiek vieno, tiek kelių trauminių poveikių metu. Nagai pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriami bukiems, ribotą paviršių turintiems daiktams. Pasakyti, kuriais konkrečiais daiktais (žmogaus ar gyvūno nagais ar kitu kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu) buvo padaryti sužalojimai nėra galimybės, nes neužfiksuotos individualios žalojančių daiktų savybės (1 t., b. l. 47).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, jog gautas K. B. pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje E. P. paaiškino, kad 2021-02-19 apie 23.10 val. konflikto metu buvusi sugyventinė K. B. įkando jam į kairę ranką (riešo sritį) ir sukėlė fizinį skausmą. E. P. nustatyta 0,49 promilių girtumas, K. B. - 1,84 promilių girtumas. (2 t., b. l. 59-62).

Specialisto išvadoje nurodyta, jog E. P. nustatytas sužalojimas: kairiojo riešo odos nubrozdinimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3-7 parų laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Nėra išlikusių specifinių žymių, todėl negalima tiksliai atsakyti, ar sužalojimas padarytas dantimis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. E. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 93).

Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra, fotografuota (1 t., b. l. 15-23, 2 t., b. l. 51-58).

Byloje yra pakankamai duomenų, įrodančių, kad kaltinamoji K. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji sutiko su prokuroro siūlomomis bausmėmis ir jų dydžiais (2 t., b. l. 138-141).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, bausmės tikslus.

Padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. K. B. neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinanti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kaltinamajai gali būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė rūšis – bauda, o už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausmė. Bausmės bendrintinos visiško bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.). Subendrintos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Kaltinamajai skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui.

Į bausmės (laisvės apribojimo) laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2021-02-19 iki 2021-02-20 – viena para.

Kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (2 t. b. l. 124-126).

Daiktinis įrodymas: kompaktinis diskas (prie 2 tomo bylos viršelio) paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

nusprendžia:

K. B. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir skirti 60 MGL (3000 eurų) baudą.

K. B. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimo bausmę šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šias bausmes subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintas bausmes 60 MGL (3000 eurų) baudą ir laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmes sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutines bausmes 40 MGL (2000 eurų) baudą ir laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką – vieną parą.

Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Išaiškinti K. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.