Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-113-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-27
Bylos Nr.
1A-143-113-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
G. L.
Advokatai
Vitalijus Guntis
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-143-113/2009

Teisėjas Petras Kontrimas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.;

1.1.8.3. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. vasario 27 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Zigmo Pociaus, Remigijaus Preikšaičio,sekretoriaujant Jūratei Dužinskienei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,gynėjui advokatui Vitalijui Gunčiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. L. nuteistas už tai, kad jis 2008-09-29, apie 16 val., (duomenys neskelbtini), pareikalavo iš P. V. pinigų, jai atsakius, kad pinigų neturi, pavartojęs fizinį smurtą prieš P. V. , pagrobė jos 225 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendį, paskiriant jam švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad šis nuosprendis yra neteisingas ir neteisėtas vien jau dėl aiškiai per griežtos bausmės rūšies skyrimo. Apelianto teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nėra linkęs keisti gyvenimo būdo. Jis kaip tik įsidarbino, turi pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukras, nusikalto atsitiktinai, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nors nukentėjusiąją tik pastūmė, jos net nemušė, anksčiau niekada nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus. Todėl, nuteistojo nuomone, jo polinkiams pakeisti pakaktų ir kitos bausmės rūšies.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas paskyrė jam aiškiai per griežtą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmės rūšis nuteistajam parinkta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, ji atitinka LR BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį.

Skirdamas G. L. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas laikėsi LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, vadovavosi LR BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, pasekmes, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad G. L. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio pavojingumą atspindi du kėsinimosi objektai – nuosavybė ir asmens sveikata, nusikaltimas nesukėlė sunkių pasekmių, nukentėjusioji atleido nuteistajam, jokių pretenzijų jam neturi, įvertino G. L. asmenybę, tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus taipogi už nusikaltimų nuosavybei padarymą, paskutinį kartą buvo teistas už sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą plėšimą (LR BK 180 str. 2 d.), nusikalto neišnykus teistumui, netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (b. l. 91). Visa tai rodo, kad G. L. linkęs nuolat daryti nusikalstamas veikas nuosavybei, jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nepaiso visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Taigi nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, kaip teigia apeliaciniame skunde, o dėl jau susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, įvykdytas nusikaltimas buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis kaip tik įsidarbino, turi pareigą išlaikyti dvi nepilnametes dukras, nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Pažymėtina, jog tai nesulaikė jį nuo nusikaltimo padarymo, byloje nėra jokių duomenų, parodančių, kaip G. L. vykdo savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, kiek prisideda prie jų išlaikymo, kaip dalyvauja jų auklėjime. To, kad, pasak nuteistojo, jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, nors nukentėjusiąją tik pastūmė, jos net nemušė, apylinkės teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios aplinkybės nustatymas nėra grindžiamas vien bendrais pareiškimais dėl kaltės pripažinimo, jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad G. L. iš pradžių ikiteisminio tyrimo metu išvis neigė padaręs nusikaltimą, vėliau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, norėdamas sušvelninti atsakomybę, savo kaltę pripažino tik iš dalies, davė nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančius parodymus, pripažino pagrobęs nukentėjusiosios turtą, tačiau neigė prieš ją vartojęs fizinį smurtą, nors byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma neabejotinai paneigia šią nuteistojo versiją. Atsižvelgiant į tai, G. L. deklaruojamas prisipažinimas ir gailėjimasis padarius nusikaltimą nelaikytinas nuoširdžiu ir nepripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išanalizavo ir įvertino bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą ir, vadovaudamasis LR BK 54 str., 56 str., G. L. pagal LR BK 180 str. 1 d. skyrė žymiai mažesnę negu straipsnio sankcijoje už šį nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai ir nuteistajam G. L. paskyrė teisingą, savo rūšimi aiškiai ne per griežtą bausmę, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Zigmas PociusRemigijus Preikšaitis