Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Stasio Valužio,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. , g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 8 kl. išsilavinimo, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustato:

kaltinamasis M. L. 2007 m. sausio 2 d. apie 21 val. S. P. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), girtaujant kilusio tarpusavio konflikto su S. P. metu tyčia peiliu smogė S. P. tris kartus į kairę ranką, po kartą į kaklą ir kairį petį, padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą - durtinę-pjautinę žaizdą kaklo kairėje viršraktikaulinėje srityje su kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, taip pat tris durtines-pjautines žaizdas kairės alkūnės sąnario srityje ir aplinkoje, kairio pečių lanko durtinę-pjautinę žaizdą su raumenų pažeidimu, o S. P. ginantis ir griebiant plaštaka už M. L. turimo peilio geležtės - pjautinę dešinės plaštakos žaizdą, ko pasekoje nuo durtinio-pjautinio kaklo kairės pusės sužalojimo su durtine-pjautine žaizda kairėje viršraktikaulinėje srityje bei kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, sukėlusio sunkų hemoraginį šoką ir komplikacijas, S. P. 2007 m. kovo 9 d. ligoninėje mirė.

Apklaustas teismo, kaltinamasis M. L. savo kaltę iš esmės pripažino ir parodė, kad 2007-01-01 vakare susipykęs su savo sugyventine R. K. , išėjo pas draugą girtauti. Sekančią dieną, susiskambinęs telefonu ir nusipirkęs butelį brendžio, nuvažiavo pas savo pažįstamą S. P. , kuris bendrabutyje girtavo su iki to jam nepažįstamomis R. B. ir R. B. . Bendrabutyje visi toliau gėrė, S. P. ėmė vadinti jį „studentu“. Ši pravardė jam nepatiko, ir jis pasakė S. P. jo daugiau tai nevadinti, tačiau pastarasis ir toliau nesiliovė jį erzinti. Nežiūrint to, jokio rimtesnio konflikto tarp jų nekilo, ir po kiek laiko visi išvažiavo į S. P. sodo namelį, kur, pakeliui dar nusipirkę alkoholio, toliau tęsė išgertuves. Begeriant S. P. nuėjo miegoti, o jis su moterimis toliau išgėrinėjo, sėdėdamas ant sofos, vėliau dėl kažko su moterimis susipyko. Kažkuriuo momentu S. P. atsikėlė, priėjo prie jo ir kumščiu smogė į veidą. Jis atsistojo, S. P. toliau puolė, jie susistumdė, ir jis smogė S. P. peiliu. Dėl girtumo įvykio aplinkybes sunkiai prisimena, nepamena, kiek kartų smogė ir iš kur paėmė peilį, bei kur padėjo peilį po įvykio. Jis su savimi dažnai nešiodavosi kišeninį peiliuką, kurio ašmenų ilgis iki 10 cm, galimai šiuo peiliuku ir smogė. Neprisimena, kad peiliu būtų smogęs moterims. Po S. P. sužalojimo, palikęs namelyje savo telefoną ir kepurę, kurie vėliau buvo rasti tyrimo metu, pabėgo. Neturėjo jokio tikslo nužudyti S. P. , smogė jam peiliu gindamasis, dėl ko labai gailisi. 2007-01-04 kreipėsi į medikus, kur apžiūros metu jam buvo nustatyti kūno sužalojimai, padaryti konflikto su S. P. metu.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog 2007-01-04 apžiūrėjus M. L. , jam nustatyti nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlę kūno sužalojimai, padaryti galimai prieš 2-4 paras iki apžiūros bukos traumos pasekoje – veido sumušimas su poodine kraujosruva, minkštųjų audinių paburkimu nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, paviršinės muštinės žaizdos plaštakose (b. l. 148, t. 1).

Nukentėjusioji S. P. parodė, kad yra sukūrusi savo šeimą, tačiau palaikė glaudžius šeimyninius ryšius ir su tėvu S. P. , bendrai naudojosi ir jai priklausančiu sodo nameliu sodų bendrijoje „Rubuliai". Apie tėvo sužalojimą šiame sodo namelyje sužinojo iš policijos. Atvykusi į namelį, ant grindų, sienų ir baldų matė gausius kraujo pėdsakus. Iš tėvo draugės R. B. ir jos dukters sužinojo, kad joms kartu su tėvu ir M. L. girtaujant sodo namelyje, tėvą peiliu sužalojo M. L. . Abi moterys taip pat buvo sužalotas – R. B. sužalota ranka, R. B. – pilvas. Dėl tėvo mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, taip pat patyrė ir materialinių išlaidų, daugiau kaip 2 mėnesius slaugydama tėvą ligoninėje, rengdama laidotuves, rūpindamasi paminklo pastatymu, todėl prašo priteisti iš kaltinamojo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą bei išlaidas byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2007-01-02 ryte pas ją atvažiavo jos draugas S. P. , jie išgėrė, po to S. P. nuėjo miegoti. Apie pietus S. P. ir jos dukra pabudo, ji su S. P. toliau išgėrinėjo, tuo metu S. P. ėmė skambinėti kažkoks M., siūlydamasis kartu išgerti. S. P. iš pradžių atsikalbinėjo, tačiau galiausiai sutiko, kad M., nusipirkęs alkoholio, atvažiuotų pas juos. Jai paaiškino, kad M. yra paprasčiausiai „geras vaikinas“. M., kaip dabar žino, L. atvažiavus, visi toliau girtavo. S. P. vadino M. „studentu“, pastarasis liepė jo taip nevadinti, ir S. P. daugiau šio žodžio nebevartojo. Kadangi netrukus turėjo iš darbo grįžti jos vyras, visi nusprendė išgertuves pratęsti S. P. sodo namelyje. Ten nuvyko taksi, pakeliui M. L. nupirko dar alkoholio, namelyje visi toliau girtavo, kol S. P. atsigulė miegoti. Vienu metu ji išėjo į lauką pasikalbėti telefonu, o grįžusi rado M. L. agresyviai nusiteikusį. M. L. ieškojo priekabių, po to stojosi nuo sofos, akivaizdžiai ketindamas ją pulti, tačiau šalia sėdėjusi dukra jį laikė, o ji pati priėjusi prispaudė M. L. prie sofos atkaltės, po ko jis nusiramino ir ėmė verkti, M. L. buvo stipriai girtas. Tuo metu atsibudo S. P. , jis priėjo prie M. L. ir, sakydamas „ko tu nori nuo moterų“, nestipriai smogė jam kumščiu į veidą. Po smūgio M. L. nustūmė ją kojomis, atsistojo ir ėjo prie durų, S. P. ėjo kartu, jos su dukra puolė į vidurį, mėgindamos vyrus išskirti. Viskas vyko akimirksniu, po to pamatė, kaip dukra nuo M. smūgio nulėkė į fotelį, M. rankoje blykstelėjo nedidelis peilis, dar spėjo pastebėti, kaip M. peiliu smogė S. P. į kaklą, ir jam iš žaizdos ėmė trykšti kraujas. Ji su dukra pasodino S. P. , ėmėsi užspausti žaizdą ir kviesti greitąją pagalbą, tuo metu M. L. , palikęs namelyje telefoną ir kepurę, pabėgo. Apsižiūrėję pamatė, kad dukrai peiliu sužalota krūtinė, o jai ranka. Nepastebėjo, iš kur M. L. paėmė peilį, tačiau prieš konfliktą kambaryje, kuriame vyko išgertuvės, peilio nebuvo.

Liudytojos R. B. parodymus visiškai patvirtino ir liudytoja R. B. , kuri taip pat parodė, jog mamai išėjus į lauką pasikalbėti telefonu, M. pasakė, kad „kažkas šiandien gaus į kuprą“. Jai paklausus „kas, ar aš“, M. atsakė „gal ir tu“. Dėl patirto sužalojimo ligoninėje jai buvo suteikta pagalba, žaizda sėkmingai sugijo, todėl pretenzijų kaltinamajam nereiškia.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog 2007-01-02 vakare R. B. kreipimosi į medikus metu stebėta vieno traumuojančio poveikio pasekoje padaryta durtai pjauta krūtinės sienos kairės pusės žaizda šonkaulių lanko lygyje be kiauryminio sužalojimo požymių, sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 29, 31-33, t. 1).

Liudytoja R. K. parodė, kad apie 2 metus gyvena kartu su M. L. , turi mažametę dukrą. 2007-01-01 vakare jie susipyko, po ko M. L. išėjo iš namų ir dvi naktis negrįžo. Grįžęs pasakė, kad konflikto metu peiliu sužalojo žmogų. Ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti metu ji atpažino policijos pareigūnų parodytą M. L. kepurę.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimo vieta yra sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), namelio koridoriuje ant grindų, ant kambario sienų, ant kambaryje esančių minkšto kampo ir kilimo matomos dėmės, panašios į kraują, kambaryje netvarka, matomi girtavimo pėdsakai (b. l. 5-9, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu R. B. pateikė sodo namelyje paliktą M. L. mobilaus ryšio telefoną „Nokia", kuris, apžiūrėjus ir patikrinus ryšių duomenis, prijungtas prie bylos (b. l. 73-85, t. 1). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. pateikė sodo namelyje paliktus S. P. drabužius bei M. L. kepurę (b. l. 98-103, t. 1), atpažinimo metu M. L. sugyventinė liudytoja R. K. patvirtino, kad pateikta kepurė priklauso kaltinamajam (b. l. 106-108, t. 1).

Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, jog S. P. galimai aplinkybėse nurodytu laiku, aštriu duriančiai pjaunančiu įrankiu (tikėtina - peilio geležte, kurios ilgis 10 cm) šešių dūrių pasekoje padaryti šie kūno sužalojimai:

· durtinė - pjautinė žaizda kako kairėje viršraktikaulinėje srityje su kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu, sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą,

· kairio pečių lanko durtinė - pjautinė žaizda su raumenų pažeidimu, trys durtinės - pjautinės žaizdos kairės rankos alkūnės sąnario srityje ir aplinkoje, pjautinė plaštakos žaizda (rankų sužalojimai turėjo gautis ginantis), sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą.

S. P. mirė ligoninėje 2007-03-09 8.50 val. nuo durtinės - pjautinės žaizdos kaklo kairėje viršraktikaulinėje srityje su kairės poraktikaulinės arterijos, slankstelinės arterijos, krūtininio limfinio latako ir jungo venos pažeidimu sukelto sunkaus hemoraginio šoko ir komplikacijų (b. l. 37-38, 40-44, t. 1).

Tuo būdu liudytojų R. B. , R. B. parodymais nustatyta, jog sodo namelyje vykusių išgertuvių metu stipriai apgirtęs kaltinamasis ėmė elgtis agresyviai, be jokio pamatuoto preteksto pradėjo konfliktuoti su R. B. ir netgi ketino ją pulti, tačiau bendromis R. B. ir R. B. pastangomis buvo nuramintas. Tuo metu atsibudęs tame pat kambaryje miegojęs S. P. priėjo prie sėdėjusio ant sofos kaltinamojo, ėmė priekaištauti M. L. dėl kabinėjimosi prie moterų ir smogė jam kumščiu į veidą. Po smūgio M. L. atsistojus, konfliktas tarp jo ir S. P. peraugo į susistumdymą. Moterims puolus skirti besivaidijančių vyrų, M. L. išsitraukė su savimi turėtą peilį ir smogė juo R. B. į krūtinę, besišvaistydamas peiliu, kliudė ir R. B. ranką. Po to, kai pamačiusi nuo smūgio į fotelį nukritusią dukrą, R. B. sutriko ir trumpam nustojo skirti konfliktuojančius vyrus, M. L. 5 kartus smogė peiliu S. P. , padarydamas specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. S. P. dėl kaklo sužalojimo ėmus intensyviai kraujuoti ir moterims ėmus teikti jam pirmąją pagalbą, kaltinamasis iš nusikaltimo vietos pasišalino. Nors kaltinamasis, neneigdamas peiliu sužalojęs S. P. , tvirtina dėl girtumo neprisimenąs dalies įvykio aplinkybių – konflikto su moterimis, taip pat iš kur gavo peilį, kiek kartų ir kam juo smogė, teismas neturi jokio pagrindo netikėti tarpusavyje sutampančiais, nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais liudytojų R. B. , R. B. parodymais dėl įvykio aplinkybių, kuriuos visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytojų nurodytas R. B. sužalojimo aplinkybes, kurių kaltinamasis teigia neprisimenąs, visiškai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Teismo medicinos specialisto išvados kartu su liudytojų parodymais leidžia nustatyti ir S. P. suduotų smūgių peiliu skaičių bei sužalojimų padarymo mechanizmą. Nors kaltinamasis teigia neprisimenąs, iš kur pas jį atsirado peilis, jis neneigia, jog su savimi dažnai nešiodavosi kišeninį peiliuką, kurio ašmenų ilgis iki 10 cm. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, jog būtent tokio ilgio peilio geležte ir galėjo būti sužalotas nukentėjusysis. Liudytojos R. B. , R. B. parodė, kad nors jos ir nematė, iš kur kaltinamasis gavo peilį, tačiau pastebėjo, kad peilis buvo nedidelis, o kambaryje prieš konfliktą jokio peilio nebuvo. Taigi nekyla abejonių, jog kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį jo minėtu su savimi turėtu lenktiniu peiliu. Kaltinamojo, liudytojų nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu atitinkamose namelio vietose rasti kraujo pėdsakai. Taigi nekyla abejonių, jog M. L. pavartotas smurtas (dūris peiliu į kaklą) buvo tiesioginė S. P. mirties priežastis, tikimybė, kad S. P. galėjo būti nužudytas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta. Medicininiu požiūriu tiesioginį minimu dūriu padaryto sužalojimo ir jo sukeltų komplikacijų priežastinį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi visiškai patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada.

Kaltinamasis, smogdamas nukentėjusiajam peiliu į svarbią žmogaus kūno vietą, kurioje išsidėstę stambios kraujagyslės, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų S. P. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamasis nuosekliai neigia. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamasis ir nužudytasis buvo artimai pažįstami, kartu girtavo ir palaikė normalius tarpusavio santykius, konfliktas tarp jų kilo išgertuvių metu, nukentėjusiajam pirmajam pradėjus naudoti fizinį smurtą, kaltinamojo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį susiformavo staiga. Nusikaltimas nebuvo iš anksto planuojamas ir rengiamas, jo metu spontaniškai buvo panaudotas kaltinamojo su savimi turėtas lenktinis peilis, mirtinas sužalojimas buvo padarytas tarpusavio grumtynių metu, vienu smūgiu, po šio smūgio, nukentėjusiajam ėmus kraujuoti, smurtavimą kaltininkas iš karto nutraukė. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis nužudė S. P. , veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. (veikos padarymo metu galiojusi 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, kadangi dabar galiojanti įstatymo redakcija sunkina kaltinamojo padėtį) kaip tyčinis nužudymas.

Nors kaltinamojo, liudytojų R. B. , R. B. parodymais nustatyta, jog S. P. pirmasis panaudojo fizinį smurtą prieš M. L. (smūgio į veidą sudavimo faktą patvirtina ir specialisto išvada), vertinti S. P. veiksmus kaip pavojingą kėsinimąsi prieš kaltinamąjį nėra pagrindo. Liudytojų R. B. , R. B. parodymais taipogi nustatyta, jog kaltinamasis pirmas pradėjo konfliktuoti su moterimis, priekabiauti ir elgtis agresyviai, kas ir iššaukė neadekvačią situacijai S. P. reakciją, ko pasekoje, S. P. sudavus smūgį M. L. , vyrai susikibo ir toliau aiškinosi tarpusavio santykius, naudodami jėgą. Konfliktą mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymai duoda pagrindą daryti išvadą, kad smurtą tiek kaltinamasis, tiek S. P. naudojo ne gindamiesi nuo pavojingo kėsinimosi, o kilus tarp jų abipusiam konfliktui ir muštynėms. Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, muštynėse nėra besiginančiųjų. Nustačius, jog agresyviais, puolamais interesais konflikto metu vadovavosi abi pusės, visiškai paneigiama kaltinamojo versija, neva jis smogė S. P. peiliu gindamasis. Teismas laiko, kad nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pavojingo kėsinimosi prieš kaltinamąjį nebuvo, todėl vertinti kaltinamojo veiksmus kaip būtinosios ginties atvejį nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. L. kaltė dėl tyčinio S. P. nužudymo visiškai įrodyta, teismui abejonių nekelia, ir kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas ir provokuojantis nukentėjusiojo S. P. elgesys. Liudytojų R. B. , R. B. parodymais nustatyta, jog joms pačioms pavyko geruoju nuraminti konfliktuojantį ir agresyviai besielgiantį M. L. , todėl S. P. , padariusiam M. L. pastabą dėl netinkamo elgesio, nebuvo jokio pamatuoto pagrindo naudoti prieš kaltinamąjį fizinį smurtą. Nukentėjusysis, dėl apsvaigimo nuo alkoholio neadekvačiai įvertinęs įvykio situaciją ir be jokio reikalo suduodamas kaltinamajam, iššaukė tokią pat neadekvačią kaltinamojo, kuris dėl girtumo taip pat nebesugebėjo realiai vertinti situacijos, reakciją, ko pasekoje kilo grumtynės, kurių metu kaltinamasis išsitraukė peilį ir, juo smūgiuodamas, sužalojo S. P. bei bandžiusias išskirti vyrus moteris.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog M. L. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui. Akivaizdu, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio didele dalimi sąlygojo tiek M. L. agresyvų elgesį prieš įsiplieskiant konfliktui su S. P. , tiek ir spontanišką neadekvačią kaltinamojo reakciją į provokuojantį girto nukentėjusiojo elgesį. Taigi pakankamai ženklus kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo metu ir jo įtaka kaltinamojo veiksmams abejonių nekelia.

Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Kaltinamasis be jokio rimto preteksto nužudė savo sugėrovą, su kuriuo iki to palaikė gerus tarpusavio santykius, be jokio atsakomybės jausmo švaistydamasis peiliu, sukėlė realų pavojų R. B. ir R. B. sveikatai ir net gyvybei (smūgis peiliu R. B. į kairiąją krūtinės pusę tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukėlė žymiai sunkesnių pasekmių). Kaltinamasis yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas, jo ankstesni teistumai išnykę. Kaltinamasis nedirba, nėra sukūręs šeimos, nors tvirtina turįs mažametę dukrą, jos tėvystės oficialiai nėra pripažinęs. Atsižvelgiant į šias, kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, įvertinant kiekvienos iš šių aplinkybių reikšmingumą, jam skirtina sankcijos vidurkio nesiekianti, tačiau jam artima sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog ankstesniems teistumams išnykus, patenkinamai charakterizuojamam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Prokuratūra byloje pareiškė 18568 litų 65 ct. dydžio civilinį ieškinį (b. l. 3-4, t. 2), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai (išlaidų dydis patvirtintas gydymo įstaigos ir Valstybinės ligonių kasos pažymomis – b. l. 51, t. 1; b. l. 19, t. 2). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis dėl sužalojimų buvo gydomas. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms iš dalies apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. BPK 117 str. nustato visapusišką valstybės ir atskirų asmenų turtinių interesų apsaugą ir numato prokuroro, palaikančio valstybinį kaltinimą, pareigą pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu valstybinių įstaigų, įmonių ar organizacijų, kurioms nusikalstama veika padaryta žala, vadovai neįvykdė savo pareigos ir nepareiškė civilinio ieškinio. Todėl prokuroro pareikštas ieškinys, apginant Lietuvos Respublikos valstybės interesus baudžiamojoje byloje dėl gydymo išlaidų priteisimo, yra teisėtas („Teismų praktika“, Nr. 24, psl. 169-172). Ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigų pateiktomis pažymomis, kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.

Nukentėjusioji S. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos 100000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 58, t. 1) ir 11563 litų dydžio turtinės žalos atlyginimo (b. l. 21-33, t. 2).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys 11563 litų sumai dėl jos turėtų tėvo slaugymo ligoninėje išlaidų, laidojimo bei kitų su tuo susijusių (laidotuvių dalyvių maitinimosi, transporto ir pan.) išlaidų, taip pat paminklo pastatymo išlaidų yra iš pagrįstas pateiktais dokumentais, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, kaltinamasis šią ieškinio dalį pripažįsta, todėl ieškinys, remiantis CK 6. 263 str. 2 d., 6. 291 str. 1 d., tenkintinas 10783 litų sumoje, iš ieškinio sumos minusuojant nukentėjusiosios gautą 780 litų dydžio laidojimo pašalpą (CK 6. 291 str. 2 d.).

Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė (CK l str. l d.). Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 115 straipsnį teismas, nagrinėdamas civilinį ieškinį, esant reikalui, turi vadovautis ne tik Baudžiamojo proceso, bet ir atitinkamomis materialiosios teisės normomis. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas ir jos dydžio skaičiavimo kriterijus nustato Civilinio kodekso normos, kuriomis ir reikia vadovautis sprendžiant nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Kaip jau minėta, įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Su nužudytu asmeniu susijusiems asmenims gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai - tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Neturtinės žalos dydis yra nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Tai reiškia, kad teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis, ir motyvai, dėl kurių žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis. Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų - sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli.

Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo M. L. veiksmais, kuriais buvo atimta žmogaus gyvybė. Nužudytasis S. P. mirties metu nebuvo sulaukęs nei 58 metų amžiaus, gyveno pilnavertį gyvenimą, dirbo. Iš nukentėjusiosios S. P. parodymų matyti, kad su tėvu ji visą laiką palaikė glaudžius šeimyninius tarpusavio santykius, bendravo, kartu naudojosi sodo nameliu, tėvas nuolat bendravo ir su jos mažamečiu sūnumi. Akivaizdu, kad S. P. su tėvu siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji S. P. dėl tragiškos tėvo netekties kaip dukra patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, ilgalaikį emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis neturi turto, jis yra jauno amžiaus ir darbingas (beje, ilgą laiką nedirbantis ir oficialiai neieškantis darbo), todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, nukentėjusiosios įvardintas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo pilnai tenkintinas, pamatuoto pagrindo jį mažinti nėra.

Pagal byloje esamus duomenis kaltinamasis jokio turto neturi, ikiteisminio tyrimo metu laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam nebuvo taikytas, todėl areštuoti kaltinamojo turtą, kaip to prašo ieškininiame pareiškime nukentėjusioji, nėra realaus pagrindo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš kaltinamojo išieškomos nukentėjusiosios turėtos išlaidos 1500 litų (b. l. 20, t. 2) atstovo pagalbai apmokėti.

· M. L. kepurė, telefonas, marškinėliai grąžintini kaltinamajam.

· iš įvykio vietos paimti buteliai, cigarečių nuorūkos, daktiloplokštelės sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), ir nubausti jį laisvės atėmimu devyneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2007-01-04 iki 2007-01-05. M. L. paskirtas kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą, įpareigojant Klaipėdos m. VPK pareigūnus nedelsiant surasti ir suimti nuteistąjį M. L. .

Prokuroro civilinį ieškinį tenkinti pilnai, ir priteisti iš nuteistojo M. L. 18568 litus 65 ct. Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusiosios S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistojo M. L. S. P. 10783 litus turtinės žalos atlyginimui ir 100000 litų neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. L. 1500 litų išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti nukentėjusiajai S. P. .

· butelius, cigarečių nuorūkas, daktiloplokšteles - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.