- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-26
- Bylos Nr.
- 1A-125-462-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Zigmas Pocius, Dalius Jocys
- Civilinis ieškovas
- UAB „Glasvega“
- Advokatai
- Eugenijus Paročka
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-125-462/2010
Teisėja Adolfina Simaitienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.9.;
(S) 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.4.
2010 m. kovo 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir UAB „Glasvega“ direktorės I. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendžio, kuriuo I. L. (I. L.) ir V. R. (V. R.) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., išteisinti, nesant jų veikoje nusikaltimo sudėties. UAB „Glasvega“ pareikštas civilinis ieškinys 6746,50 Lt turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. L. ir V. R. buvo kaltinami tuo, kad apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, būtent:
I. L., būdamas uždaros akcinės bendrovės „Automeistras“, įmonės kodas 141162544, reg. Birutės g. 14, Klaipėdos m., generaliniu direktoriumi ir akcininku, veikdamas bendrai grupe su UAB „Automeistras“ komercijos direktoriumi V. R., turėdami teisę sudaryti sutartis įmonės vardu bei pareigą atsiskaityti pagal atsiradusias prievoles, sutikdami su 2007-05-11 UAB „Glasvega“ komercinio pasiūlymo sąlygomis, 2007-05-14 ir 2007-05-17 pervedė minėtai įmonei per du kartus iš viso 8000 Lt avansą ir tokiu būdu užsakė siūlomų stiklinių pertvarų pagaminimą ir sumontavimą. Šias užsakytas stiklines pertvaras UAB „Glasvega“ pagamino ir sumontavo iki 2007-07-11 UAB „Automeistras“ patalpose, esančiose Birutės g. 14, Klaipėdoje. Tačiau I. L. ir V. R. tyčia, apgaule vengė atsiskaityti pagal atsiradusią prievolę, nes nepasirašė pateikto 2007-07-11 darbų perdavimo–priėmimo akto, nesumokėjo likusios dalies pagal pateikiamą įmonei 2008-01-17 PVM sąskaitą faktūrą GLAS Nr.106155, ir, siekdami išvengti atsiskaityti už UAB „Glasvega“ suteiktas paslaugas, 2008-01-25, V. R. pasirašytu raštu, neigė užsakytų darbų atlikimą ir esamas prievoles ir reikalavo grąžinti 2007-05-14 ir 2007-05-17 sumokėtą 8000 Lt avansą bei iki 2008-01-15 suorganizavo UAB „Glasvega“ 2007-07-11 sumontuotų stiklo pertvarų išmontavimą ir permontavimą kitoje vietoje. Tokiu būdu I. L., veikdamas bendrai grupe su V. R., tyčia apgaule vengė atsiskaityti su UAB „Glasvega“ už atliktus darbus, tuo padarydamas UAB „Glasvega“ 6746,50 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendį, kuriuo I. L. ir V. R. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – pripažinti I. L. ir V. R. kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. skiriant jiems po 30 MGL (3900 Lt) baudą. Taip pat prokurorė prašo tenkinti UAB „Glasvega“ pareikštą civilinį ieškinį 6746,50 Lt turtinei žalai atlyginti, solidariai jį priteisiant iš I. L. ir V. R.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių byloje esančių duomenų nevertino bei nevertino jų kaip įrodymų visumos, byloje esančius faktinius duomenis nagrinėjo atskirai vienus nuo kitų. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog UAB „Glasvega“ 2007-05-11 per A. P. UAB „Automeistras“ raštu pateikė komercinį pasiūlymą (oferta) dėl stiklinių pertvarų sumontavimo ir pastatymo, kurį UAB „Automeistras“ akceptavo 2007-05-17, t. y. pervesdamas 2007-05-11 komerciniame pasiūlyme numatyto dydžio – 8000 Lt – avansą. Šios aplinkybės ir UAB „Glasvega“ darbuotojų I. B., S. P. parodymai patvirtina, kad sandoris dėl stiklo pertvarų pagaminimo ir sumontavimo įsigaliojo ir galiojo būtent UAB „Glasvega“ 2007-05-11 išankstinio komercinio pasiūlymo sąlygomis. Prokurorė teigia, kad tai paneigia kaltinamųjų I. L., V. R. ir liudytojų A. P., A. R. parodymus apie tai, jog darbai turi būti atlikti per vieną mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, teismas nepagrįstai konstatavo, kad kitoks, nei nurodė kaltinamieji I. L. ir V. R., pertvaros pastatymo terminas dokumentuose nenustatytas ir neaptartas. Prokurorė pažymi, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu liudytojas A. P. parodė, jog jokių stiklinių pertvarų iš UAB „Glasvega“ bendrovei UAB „Automeistras“ neužsakė, kadangi UAB „Automeistras“ pradėjo dirbti tik 2008 m. rugsėjo mėn. Liudytojas A. P. tik vėliau patvirtino faktą, kad UAB „Glasvega“, I. L. pavedimu, užsakė stiklinių pertvarų pagaminimą ir sumontavimą UAB „Automeistras“ patalpose. Šios aplinkybės patvirtina, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo neigiamas pats sandorio sudarymo faktas, tai rodo, kad nukentėjusiojo turtinės teisės realizavimas buvo objektyviai apsunkintas.
Prokurorė teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį neįvertino, jog kaltinamieji I. L. ir V. R. sąmoningais, aktyviais veiksmais, tyčia, panaudodami apgaulę, pasireiškusią atsisakymu priimti atliktus darbus, PVM sąskaitas faktūras, nepasirašymu darbų priėmimo–perdavimo akto, darbų atlikimo fakto neigimu, sudarė situaciją, kai civilinės sutarties vykdymas ir pažeistų teisių atkūrimas civilinėmis teisinėmis priemonėmis UAB „Glasvega“ iš esmės pasunkėjo. Po avanso sumokėjimo kaltinamieji jokių mokėjimų UAB „Glasvega“ nedarė, po darbų atlikimo nepriėmė atliktų darbų, nepareiškė raštu jokių pretenzijų dėl netinkamos atliktų darbų kokybės. Kaltinamųjų tvirtinimas, jog nebuvo atsiskaityta todėl, kad darbai atlikti nelaiku ir nekokybiškai, yra tik kaltinamųjų gynybinė versija. Prokurorė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.662 str. numato užsakovo pareigą priimti atliktus darbus, o esant atliktų darbų trūkumams – juos aptarti darbų priėmimo akte ar kitame dokumente bei, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.665 str., reikalauti iš rangovo neatlygintinai per protingą terminą trūkumus pašalinti ar atitinkamai sumažinti darbų kainą, ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.652 str. numato, kad jeigu rangovas pažeidžia darbo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Tačiau teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad UAB „Automeistras“ tokio reikalavimo UAB „Glasvega“ nepateikė, todėl kaltinamųjų I. L. ir V. R. parodymai, jog dėl nelaiku ir nekokybiškai atliktų darbų jie prarado prasmę, vertintini kaip kaltinamųjų gynybinė versija. Teismas nepagrįstai, išeidamas už tyrimo ribų, remdamasis tik kaltinamųjų I. L. ir V. R. parodymais konstatavo, kad UAB „Glasvega“ laiku neatlikus darbų, UAB „Automeistras“ prarado itin svarbų ir pelningą kontraktą. Tačiau teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys ne tik tokio kontrakto buvimą, bet ir duomenys apie tai, su kokia įmone dėl tokio kontrakto buvo deramasi, ar toks kontraktas buvo sudarytas bei planuojamas sudaryti, nebuvo pateikti duomenys apie tai, dėl kokių priežasčių jis buvo nutrauktas ar nesudarytas. Dėl šių priežasčių teismo padaryta išvada apie tai, kad darbai prarado prasmę dėl nesavalaikio ir nekokybiško darbų atlikimo, yra nepagrįsta.
Prokurorė pabrėžia, kad kaltinamieji patvirtino, jog dėl darbų atlikimo ne laiku ir nekokybiškai, jokių pretenzijų raštu UAB „Glasvega“ nereiškė. Kaltinamieji vėliau sugalvojo perkelti pertvarą į kitą vietą, todėl pirmiausia tai pasiūlė padaryti UAB „Glasvega“, jei ši įmonė norinti, kad su jais būtų visiškai atsiskaityta. Tai patvirtina, kad ginčas kilo ne dėl darbų nesavalaikio atlikimo ar jų kokybės, o dėl siekimo apgaule išvengti sumokėti už atliktus darbus, piktnaudžiaujant tuo, kad UAB „Automeistras“ dėl kaltinamųjų tyčinių sąmoningų veiksmų yra pranašesnėje padėtyje nei UAB „Glasvega“. 2008-03-14 UAB „Glasvega“ raštas patvirtina, jog 2008-01-25 V. R. pasirašytą ir UAB „Glasvega“ išsiųstą raštą adresatas suprato būtent taip, kaip jis surašytas – kad darbai neatlikti, nėra bendradarbiavimo sutarties, atliktų darbų akto, todėl UAB „Automeistras“ tuo pagrindu prašo grąžinti avansą. Tai rodo kaltinamųjų I. L. ir V. R. veiksmuose esant apgaulę. Kaltinamieji žinodami, kad jokie dokumentai, patvirtinantys darbų atlikimą, su UAB „Glasvega“ nėra pasirašyti, o stiklo pertvaros išardytos ir perstatytos kitoje vietoje, suvokdami, kad tyčia sudarė tokią situaciją, kai UAB „Glasvega“ visiškai neturi galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis ginčyti atliktų darbų kokybės. Prokurorė pažymi, kad UAB „Glasvega“ civilinėmis priemonėmis teisių gynimas iš esmės pasunkėjo ir dėl to, kad norint remtis liudytojų parodymais, jį teismo prašantis iškviesti asmuo privalo nurodyti liudytojo vardą, pavardę, gyvenamąją ar darbo vietą ir tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 190 str.). UAB „Glasvega“ direktorei I. B. be ikiteisminio tyrimo nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinomi liudytojų V. G., A. K., A. P., A. R., D. A. ir kitų duomenys bei kokias aplinkybes jie gali patvirtinti. Akivaizdu, kad kaltinamasis V. R. su I. L. žinia ir pritarimu, 2008-01-25 surašydamas ir išsiųsdamas UAB „Glasvega“ raštą, kuriuo neigia darbų atlikimą, panaudojo esminę apgaulę siekdami UAB „Automeistras“ naudai išvengti dalies atsiskaitymo už atliktus darbus. Teismas nepagrįstai, remdamasis tik kaltinamųjų I. L. ir V. R. parodymais, padarė išvadą, kad 2008-01-25 raštu V. R. konstatavo, jog darbai atlikti. Šiuo raštu buvo siekiama tik paspartinti dokumentų, reikalingų atsiskaitymui, gavimą. Prokurorė nurodo, kad tokius kaltinamųjų veiksmus teismas turėjo vertinti kaip tyčią siekiant apgaule išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus, o kaltinamųjų parodymus, kad tokį raštą išsiuntė siekdami paspartinti dokumentų, reikalingų atsiskaitymui, gavimą – kaip kaltinamųjų gynybinę versiją. Be to, kaltinamasis V. R. teismo metu parodė, kad 2008-01-25 raštą rašė norėdamas, jog UAB „Glasvega“ grąžintų avansą, kas taip pat neabejotinai patvirtina tyčios ir apgaulės buvimą kaltinamųjų veiksmuose, siekiant išvengti atsiskaitymo už atliktus darbus bei tuo padaryti žalą UAB „Glasvega“.
Šalies argumentai
Taip pat prokurorė apeliaciniame skunde ne kartą nurodo tas pačias aplinkybes, jog kaltinamieji vengdami pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktą ir nepriimdami apmokėjimui pateikiamos PVM sąskaitos faktūros, neigdami darbų atlikimo faktą, apgaule siekė išvengti apmokėjimo už atliktus darbus.
Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad teismas išteisindamas I. L. ir V. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių. Prokurorė teigia, kad I. L. ir V. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jie kaltais neprisipažino, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. numatyti bausmių tikslai bus pasiekti jiems paskiriant su laisvės apribojimu nesusijusią bausmę, t. y. piniginę baudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde UAB „Glasvega“ direktorė I. B. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-14 nuosprendį, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, ir I. L. bei V. R. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., taip pat patenkinti civilinį ieškinį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visas ištirtas aplinkybes teismas vertino vienpusiškai kaltinamųjų naudai. Šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiui būdinga tai, kad šis nusikaltimas yra padaromas netikruoju neveikimu, t. y. kaltininkas nepadaro veiksmų, kuriuos turėjo padaryti, ir tai sukelia tam tikrus padarinius. Žala nukentėjusiajam atsiranda dėl negautos naudos. Apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojos I. B. parodymai apie tai, kaip vyko susitarimas dėl darbų atlikimo, kainos nustatymo, raginimo pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą ir akceptuoti sąskaitą faktūrą, yra objektyvūs ir logiški, nes rangovas, atlikęs darbus, pats suinteresuotas kuo greičiau gauti galutinį atsiskaitymą. Pasikeitus užsakovo norams, t. y. nutarus perkelti pertvarą, o tai reikalavo papildomo apmokėjimo, užsakovai, t. y. kaltinamieji, atliko veiksmus – išmontavo pertvarą, sumontavo kitoje vietoje, surašė tikrovės neatitinkantį raštą, t. y. padarė apgaulę. Atsisakydami pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą bei priimti sąskaitą faktūrą, kaltinamieji neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti. Apeliantė teigia, kad dėl apgaulės ir neatsiskaitymo UAB „Glasvega“ negavo lauktos naudos, t. y. atliktos paslaugos visos kainos. Tarp objektyvių veiksmų ir atsiradusių žalingų pasekmių yra tiesioginis ryšys, todėl yra nustatyti visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., požymiai. Ta aplinkybė, kad buvo sumokėtas 8000 Lt avansas, nepašalina užsakovo pareigos sumokėti likusią kainos dalį, o nesumokėjus, naudojant apgaulę, kyla baudžiamoji atsakomybė. UAB „Glasvega“ direktorė teigia, kad avanso sumokėjimas įrodo, jog kaltinamieji disponavo rangovo UAB „Glasvega“ dokumentais, iš kurių jiems tapo žinomi bankiniai įmonės rekvizitai ir tai patvirtinta, kad jų parodymai neatitinka tikrovės, o I. B. nurodė tikrąsias faktines aplinkybes, kurias teismai neteisingai įvertino.
Apeliaciniame skunde UAB „Glasvega“ direktorė I. B. pažymi, kad spręsti tarp šalių kilusį teisinį incidentą civiline tvarka būtų neteisinga, nes kaltinamieji siekė išvengti mokėjimo prievolės, panaudodami apgaulę, bandydami paneigti pertvaros pastatymo faktą, reikalaudami grąžinti avansą, vengdami pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą.
Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Išteisintųjų gynėjai prašo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Nepagrįstas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo teiginys, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nuosprendyje išdėstė byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Tiek nuosprendžio forma, tiek turinys atitinka įstatymo reikalavimus. Tiek pačių išteisintųjų, tiek liudytojų parodymai išdėstyti tinkamai, nuosprendyje atsispindi pagrindiniai šių proceso dalyvių teiginiai. Byloje buvo įvertintas visas įrodymų visetas, o ne, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose, atskiri įrodymai.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai I. L. ir V. R. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., padarymo. Apylinkės teismas padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog išteisintųjų veiksmuose nebuvo minėto nusikaltimo požymių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kuris apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Vengimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas turi būti padaromas būtent apgaulės būdu. Apgaulė – tai sąmoningas kito asmens suklaidinimas, pateikiant jam tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu jis atlieka veiksmus, atnešančius turtinės naudos kaltininkui. Turtinės žalos padarymo apgaule sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Padariniai šioje nusikalstamoje veikoje pasireiškia kaip turtinė žala, atsiradusi asmeniui dėl išvengto atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Turtinė žala yra lygi piniginei sumai, kurią kaltininkas turėjo sumokėti. Turtinės žalos padarymo apgaule baigtumo momentas siejamas su žalos atsiradimu, tai yra, kai kaltininkas panaudodamas apgaulę panaikina realią atsiskaitymo galimybę.
Iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų matyti, kad išteisintųjų I. L. ir V. R. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., neįrodyta. Iš išteisintųjų, liudytojų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teismo metu bei byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad I. L. ir V. R. iš anksto nebuvo nutarę apgaule vengti atsiskaityti UAB „Glasvega“ už atliktus darbus. Turtinės žalos padarymas apgaule gali būti padaromas esant kaltininko tiesioginei ar netiesioginei tyčioms, tačiau tokia tyčia visuomet susiformuoja po sandorio, už kurį būtina atsiskaityti, sudarymo ir naudos pagal šį sandorį gavimo momento arba po juridinio fakto, dėl kurio privalu atlikti įmokas, atsiradimo momento.
Pagal baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus nustatyta, kad 2007-05-11 UAB „Glasvega“ pateikė komercinį pasiūlymą UAB „Automeistras“, kuriuo per 40 dienų po avansinio mokėjimo įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti stiklinę pertvarą UAB „Automeistras“ patalpose, esančiose Birutės g. 14, Klaipėda (t. 1, b. l. 3). I. L., būdamas uždaros akcinės bendrovės UAB „Automeistras“ generaliniu direktoriumi ir akcininku, kartu su UAB „Automeistras“ komercijos direktoriumi V. R., turėdami teisę sudaryti sutartis įmonės vardu bei pareigą atsiskaityti pagal atsiradusias prievoles, sutikdami su 2007-05-11 UAB „Glasvega“ komercinio pasiūlymo sąlygomis, 2007-05-14 ir 2007-05-17 pervedė minėtai įmonei per du kartus iš viso 8000 Lt (2007-05-14 – 5000 Lt, 2007-05-17 – 3000 Lt) avansą ir tokiu būdu užsakė siūlomų stiklinių pertvarų pagaminimą ir sumontavimą. Per nustatytą terminą UAB „Glasvega“ stiklinės pertvaros nepastatė, tai patvirtina išteisintųjų I. L. ir V. R., liudytojų parodymai, taip pat ir UAB „Glasvega“ direktorės I. B. pareiškimas dėl nusikaltimo Klaipėdos apylinkės prokuratūrai, jos ikiteisminio tyrimo ir teismo metu duoti parodymai. Kitoks stiklinės pertvaros sumontavimo terminas 2007-05-11 UAB „Glasvega“ pateiktame komerciniame pasiūlyme UAB „Automeistras“ nenumatytas. Šie duomenys įrodo, kad I. L. ir V. R. po 2007-05-11 pateikto komercinio pasiūlymo iš anksto nebuvo nutarę apgauti UAB „Glasvega“, t. y. apgaule vengti atsiskaityti jiems už atliktus darbus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.652 str. numatyta, kad jeigu rangovas pažeidžia darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę.
Vengimas atsiskaityti turi būti besąlygiškas, o pats vengimo besąlygiškumas yra tuomet, kai dėl kaltininko nevykdomos piniginės prievolės nukentėjusiojo reikalavimas lieka be ekonominio padengimo ir todėl objektyviai negali būti realizuotas. Jei piniginio reikalavimo padengimas išnyko dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo kaltininko valios, ir todėl nukentėjusiojo reikalavimas lieka nepatenkintas, tai nurodo civilinį deliktą, o tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė nekyla.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde cituoja daug Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normų, išteisintųjų veikoje neįžvelgdama baudžiamojo įstatymo pažeidimų, tik formaliai, kaip ir UAB „Glasvega“ direktorė I. B. savo apeliaciniame skunde, nurodydama, kad byloje surinkti įrodymai vertinami I. L. ir V. R. naudai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo jau pasisakė ir dar kartą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs visus baudžiamosios bylos įrodymus nusprendė, kad apgaulės I. L. ir V. R. veikoje nėra, bei teisingai I. L. ir V. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 str. 1 d., išteisino.
Svarstydama apeliantų prašymus dėl civilinių ieškinių patenkinimo kolegija konstatuoja, kad pagrįstai išteisinęs I. L. ir V. R., apylinkės teismas tinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 3 d. 2 p., numatyta, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir UAB „Glasvega“ direktorės I. B. apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jie atmestini. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės ir civilinio ieškovo UAB „Glasvega“ direktorės I. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio atmesti.