- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- e2-357-351/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01130-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- V. K.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Virgina Pankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. (A. M.) pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui A. M., trečiajam asmeniui V. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-10-22 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-357-351/2020 buvo patenkintas ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinys ir nuspręsta priteisti iš atsakovo A. M. 2432,23 Eur žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Taip pat iš atsakovo priteista 23,38 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisme 2019-11-29 gautas atsakovo A. M. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškime atsakovas nurodė, kad jam nebuvo įteiktas ieškinys ir pranešimai apie teismo posėdį, kad procesiniai dokumentai jam nebuvo įteikti, išskyrus teismo sprendimą už akių. Išvykęs iš Lietuvos nebuvo, gyvena ieškinyje nurodytu adresu. Su ieškiniu nesutinka, kadangi V. K. jis atlygino 1800 Eur žalos, pagal 2018-06-28 pasirašytą susitarimą. V. K. gavo 2432,23 Eur draudimo išmoką, žinodama, kad ši suma bus išieškota iš atsakovo.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškimu nesutiko, prašo pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo netenkinti. Nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai ir apie posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl buvo visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių. Atsakovas prašyme peržiūrėti sprendimą už akių nenurodo jokių priežasčių, kodėl neatsiėmė jam teismo siųstų pašto siuntų. Sprendimo už akių priėmimą lėmė atsakovo pasyvumas, nenurodant tokio pasyvumo priežasčių. Atsakovas nurodė, kad nukentėjusiąjai V. K. atlygino 1800 Eur neturtinę žalą. Pažymėtina, kad V. K. išmokėta ligos išmoka, kuri remiantis kasacinio teismo praktika, įstatymų leidėjo laikoma kompensuojančia negautas pajamas. Ieškovas savo ieškinio reikalavimą atsakovui reiškia dėl turtinės žalos, kuri atsirado V. K. atlyginus jos negautas pajamas. Tuo tarpu atsakovo ir V. K. susitarimas sudarytas dėl neturtinės žalos, o tai nėra tapatūs reikalavimai. A. M. nukentėjusiajai atlyginta 1800 Eur neturtinė žala negali būti įskaityta į turtinę žalą. Atsakovas mini apie V. K. jau anksčiau gautą 2432,23 Eur draudimo išmoką, tačiau jokių duomenų apie tai nepateikė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 2 dalimi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Viena iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.
Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą.
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Pareiga šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikiant pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, nurodyti svarbias neatvykimo į teismą ar procesinio dokumento nepateikimo priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punktas; LAT 2013-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatą, tuo atveju, kai atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje 3K-3-167/2005).
Teismas, nagrinėdamas aplinkybes, susijusias su atsakovo, prieš kuri priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, vertina, ar terminas atsiliepimui buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsniu, išsiuntė atsakovui ieškinio kopiją ir pranešimą, kuriame nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovas privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Šiame pranešime atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse.
CPK 123 straipsnyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Procesinius dokumentus pristatantis asmuo atsakovui 2019-06-28 paliko pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – Pievų g. 11, Šilutės m., praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus laikytina, kad dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2019-08-12.
Atsakovui teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį 2019-10-01 paliktas atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje – Pievų g. 11, Šilutės m., praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus laikytina, kad dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
2019-10-21 į teismo posėdį neatvykus atsakovui, ieškovas pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, atsižvelgiant į tai, teismas 2019-10-22 priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį ar prašymo pratęsti terminą atsiliepimui paduoti nepateikė.
Atsakovas, gavęs ieškinį, turėjo pareigą nedelsiant imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrinęs tinkamą procesinį bendrininkavimą, ir nustatytu terminu būtų pateikęs atsiliepimą į ieškinį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad terminą atsiliepimui pateikti praleido dėl aplaidumo, nėra svarbi ir reikšminga, todėl ji nesudaro pagrindo sprendimui už akių peržiūrėti.
Teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, yra svarbi kita aplinkybė, numatyta CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurią atsakovas turėjo įrodyti. Savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusio procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012; 2012-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012).
Sprendimo už akių priėmimui, kaip specifiniam civilinio proceso teisės institutui, yra būdingi ir tam tikri byloje pateiktų įrodymų vertinimo ypatumai, taip pat ypatumai, susiję su tokio sprendimo turiniu, t. y. su CPK 288 straipsnio 4 dalies būtina antra sąlyga – pareiškime turi būti nurodyti įrodymai, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi pareiškime turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumu ir pagrįstumu. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti (Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-625-436/2015). Tuo atveju, kai bylos šalis pateikia įrodymus, kurie patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad 2018-06-28 su nukentėjusiąja V. K. susitarė, kad dėl 2018-04-04 eismo įvykio metu patirto kaklo sužalojimo nukentėjusiajai atlygins 1800 Eur neturtinę žalą. Tuo tarpu ieškovas ieškinyje atsakovui reiškia reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado V. K. atlyginus jos negautas pajamas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo pateikti įrodymai dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi nieko bendro su ieškovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Tokiu būdu, darytina išvada, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima ginčyti ieškovo reikalavimo teisėtumo ar pagrįstumo.
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, todėl teismas netenkina atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Dėl kitų atsakovo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288, 291–292 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atsakovo A. M. (A. M.) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.