Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas D. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 9 d. raštą Nr. (1.1.36-16)4-528, 2) įpareigoti Komisiją atlikti pareiškėjo 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimą ir 3) priteisti iš SAM 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – Taisyklės), 14 punktas numato, kad valstybės tarnautojo, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, tarnybinė veikla Komisijoje vertinama tik jo rašytiniu prašymu.

3. Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. sausio 26 d. pateikė Komisijai prašymą vertinti jo tarnybinę veiklą, tačiau skundžiamu Komisijos 2018 m. vasario 9 d. raštu tai daryti buvo atsisakyta. Pareiškėjas teigia, kad šiame Komisijos rašte yra pacituotas Taisyklių 14 punktas ir nurodyta, kad SAM Personalo skyriuje gauta kasmetinio vertinimo išvada be pareiškėjo susipažinimo žymos. Rašte nėra nurodyta jokia teisės norma, kuri suteiktų Komisijai teisę atsisakyti vertinti tarnybinę veiklą tuo pagrindu, kad yra gauta valstybės tarnautojo kasmetinio vertinimo išvada be jo susipažinimo žymos. Kasmetinio vertinimo išvada, kurios forma pateikta Taisyklių 2 priede, apskritai neturi tokio rekvizito. Pareiškėjas mano, kad kasmetinio vertinimo išvados gavimas be jo susipažinimo žymos negali būti teisėtu motyvu Komisijai atsisakyti vertinti jo veiklą.

4. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamame rašte SAM nenurodo, jog jis nebūtų supažindintas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada. Pareiškėjas teigia, kad jeigu jis nebūtų supažindintas su išvada, tai nežinotų jos turinio ir nebūtų vos po 4 dienų nuo jos surašymo kreipęsis į Komisiją dėl veiklos vertinimo. Skundžiamame rašte Komisija nurodo, kad 2018 m. sausio 23 d. surašė aktą dėl pareiškėjo atsisakymo pasirašyti išvadoje.

5. Pareiškėjas teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22¹ straipsniu, Komisija yra kolegialus organas, tačiau sprendimą atsisakyti vertinti jo 2017 m. veiklą priėmė ne Komisija, o vienasmeniškai Komisijos pirmininkė. Todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir dėl pažeistų procedūrų jį priimant.

6. Pareiškėjas mano, kad šiuo atveju yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Skundžiamas sprendimas reiškia, kad Komisija nevertins jo veiklos, neteiks ministrui VTĮ 22 straipsnyje numatytų siūlymų, o ministras nepriims sprendimo dėl siūlymų įgyvendinimo. Pareiškėjas teigia dėl tokių neteisėtų Komisijos veiksmų patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą.

II.

7. Atsakovas SAM atsiliepimu į skundą prašo šį skundą atmesti, pareikalauti iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį.

8. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tiesioginė vadovė SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja 2018 m. sausio 4 d. elektroniniu laišku kreipėsi į skyriaus tarnautojus ir prašė ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti užpildytą valstybės tarnautojo vertinimo anketą. Pareiškėjas pateikė anketą, kurioje savo 2017 m. tarnybinę veiklą įvertino aukščiausiu įvertinimu visuose įvertinimo kriterijuose. Vedėja su pareiškėjo vertinimu nesutiko ir kriterijus „Lyderystė“ bei „Supratimas apie žmogiškųjų išteklių valdymą“ įvertino 2 balais, surašė savo argumentus ir įrašė bendrą vertinimo balą – 3 balus. 2018 m. sausio 16 d. SAM dokumentų valdymo sistemoje buvo registruotas aktas dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį. Vedėja 2018 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku persiuntė pareiškėjui 2017 m. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą ir nustatė laiką iki 2018 m. sausio 22 d. 15 val. grąžinti pasirašytą išvadą vedėjai. 2018 m. sausio 22 d. kanclerė elektroniniu laišku prašė pareiškėjo vykdyti valstybės tarnautojo pareigas ir pateikti pasirašytą išvadą. Vedėja 2018 m. sausio 22 d. SAM dokumentų valdymo sistemoje registravo išvadą su pastaba, kad pareiškėjas nepasirašė, kad susipažino su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir nurodytu laiku jos negrąžino. 2018 m. sausio 23 d. SAM dokumentų valdymo sistemoje buvo registruotas aktas dėl atsisakymo pasirašyti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje.

9. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, nedalyvavęs kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo pokalbyje, nepasirašęs kasmetinio vertinimo išvados, akivaizdžiai nevykdė teisės aktuose nustatytų pareigų, vedėjos pavedimų. Taisyklių 11 punktas aiškiai nustato, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai. Vertinamojo valstybės tarnautojo parašas tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje būtinas. Aktas dėl atsisakymo pasirašyti valstybės tarnautojo veiklos vertinimo išvadoje nepatvirtina pareiškėjo susipažinimo su tarnybinės veiklos vertinimo išvada, kadangi Taisyklės nustato aiškią procedūrą, pagal kurią yra nustatoma, ar vertinamasis valstybės tarnautojas yra susipažinęs su jo tarnybinės veiklos vertinimo išvada – tai valstybės tarnautojo parašas vertinimo išvadoje. Atsakovas mano, kad valstybės tarnautojas, nesusipažinęs su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, negali įgyvendinti teisės jo vertinimą atlikti Komisijoje.

10. Atsakovas mano, kad skundžiamas raštas nėra individualus administracinis sprendimas, jis nesukelia jokių teisinių padarinių. Atsakovas nesutinka, kad skundžiamu raštu Komisija atsisakė vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Komisijos raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad nepasirašė vertinimo išvados, nors tai privalo padaryti pagal teisės aktus, pareiškėjo prašoma ateiti į Personalo skyrių ir išvadą pasirašyti. Vertinant rašto turinį akivaizdu, kad Komisija siekia tęsti vertinimo procedūrą, rašte nėra nustatytas joks terminas, iki kada pareiškėjas gali susipažinti su tarnybinės veiklos vertinimo išvada.

11. Atsakovas mano, kad informacinio pobūdžio skundžiamą atsakymą pareiškėjui turėjo teisę pateikti Komisijos pirmininkė.

12. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog skundžiamas raštas yra priešingas teisei veiksmas, kuris sukėlė žalą pareiškėjui. Atsakovas mano, kad pareiškėjas neįrodė ir kitų atsakomybei kilti būtinų sąlygų.

13. Atsakovas nurodo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. Atsakovas mano, kad užuot vykdęs teisės aktuose numatytas valstybės tarnautojo pareigas ir vedėjos pavedimus, pareiškėjas skundu nesant rimto pagrindo kreipėsi į teismą, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalį iš pareiškėjo turėtų būti pareikalauta sumokėti žyminį mokestį.

III.

14. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 50-52), kuriuose nurodo, kad ginčo dalykas yra ne jo veiksmų, bet SAM rašto teisėtumas. Pareiškėjas paaiškina, kad akivaizdu, jog Komisija skundžiamu raštu atsisakė vertinti jo tarnybinę veiklą, kadangi rašte aiškiai nurodyta „<...>neturime pagrindo vertinti Jūsų tarnybinės veiklos“. Nesutinka, kad raštas yra informacinio pobūdžio, nes jis neprašė pateikti informacijos, bet prašė įvertinti jo tarnybinę veiklą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame rašte nėra prašoma pareiškėjo ateiti į Personalo skyrių ir pasirašyti išvadą. Pareiškėjo teigimu, SAM nenurodė jokios teisės normos, kuri numatytų, kad valstybės tarnautojas laikomas supažindintu su vertinimo išvada tik tokiu atveju, kai joje yra jo parašas. Susipažinimas gali būti įrodinėjamas bet kokiais įrodymais. Ankstesniais metais jo parašo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje irgi nebuvo, tačiau Komisija įvertino jo tarnybinę veiklą. Pareiškėjas mano, kad buvo rimtas pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

15. Karjeros principas (VTĮ 3 str. 1 d.) yra viena iš pagrindinių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybai būdingų savybių. Valstybės tarnautojų karjeros santykių teisinis reguliavimas apima, be kita ko, ir valstybės tarnautojų ir jų veiklos vertinimo bei kvalifikacinių klasių suteikimo, taip pat tarnautojų perkėlimo į kitas pareigas, tai yra pareigų paaukštinimo ir pažeminimo, taisykles. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas reglamentuojamas VTĮ 22 straipsnyje bei Taisyklėse.

16. VTĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad karjeros valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis.

17. Pagal VTĮ 22 straipsnio 5 dalį karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Remiantis VTĮ 22 straipsnio 6 dalimi, tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Aptariamo VTĮ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų Komisija.

18. VTĮ 22 straipsnio 20 dalis numato, kad kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama Komisijoje jo prašymu, Komisija šio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai. Komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gerai, šį valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlymų neteikia ir valstybės tarnautojo iki vertinimo turėta teisinė padėtis nesikeičia. Komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 14 dalyje nurodytų siūlymų.

19. Pagal VTĮ 22 straipsnio 14 dalį Komisija, įvertinusi karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę arba 2) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba 3) perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir suteikti jam ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę, arba 4) karjeros valstybės tarnautojui palikti turimą pirmą (aukščiausią) kvalifikacinę klasę ir skirti jam pareiginės algos dydžio vienkartinį priedą, arba 5) taikyti VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytas skatinimo priemones. VTĮ 22 straipsnio 26 dalis numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą dėl Komisijos siūlymo.

20. Taisyklėse detalizuota tvarka, kuria tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo veiklą – pirmiausia valstybės tarnautojui pateikiama užpildyti karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketa (8¹ punktas), tada tiesioginis vadovas pokalbio su valstybės tarnautoju metu aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, pasiektus rezultatus vykdant suformuluotas užduotis, suformuluoja einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (9 punktas). Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį (10 punktas). Tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai. Valstybės tarnautojui atsisakius išvadoje pasirašyti, kad su šia išvada susipažino, surašomas aktas. Šį aktą pasirašo personalo administravimo tarnybos atstovas ir vienas įstaigos valstybės tarnautojas (11 punktas).

21. Pagal Taisyklių 14 punktą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, tarnybinė veikla Komisijoje vertinama tik jo rašytiniu prašymu. Šį prašymą valstybės tarnautojas Komisijai per personalo administravimo tarnybą gali pateikti per 5 darbo dienas nuo valstybės tarnautojo supažindinimo su išvada dienos. Personalo administravimo tarnyba šio prašymo ir išvados kopijas pateikia Komisijai. Pagal Taisyklių 15 punktą Komisija apie gautą išvadą ir rašytinį valstybės tarnautojo prašymą, siūlomą Komisijos posėdžio datą ir laiką informuoja valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį. Sprendimą dėl Komisijos posėdžio datos ir laiko priima į pareigas priimantis asmuo. Remiantis Taisyklių 16 punktu į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui raštu, o Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos – per Valstybės tarnautojų registrą. Remiantis Taisyklių 17 punktu Komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, kaip tai numato Taisyklių 8¹ punktas, SAM (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja 2018 m. sausio 4 d. elektroniniu paštu pateikė skyriaus valstybės tarnautojams užpildyti karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (b. l. 25). Pareiškėjas pateikė užpildytą vertinimo anketą (b. l. 26). Skyriaus vedėja 2018 m. sausio 10 d. elektroniniu laišku siūlė atlikti pokalbį su pareiškėju 2018 m. sausio 15 d. (b. l. 28), tačiau, kaip seka iš vedėjos 2018 m. sausio 15 d. elektroninio laiško (b. l. 29), pareiškėjas neatvyko į pokalbį, dėl to pareiškėjui buvo pasiūlytas kitas laikas 2018 m. sausio 16 d. 2018 m. sausio 16 d. aktas dėl pareiškėjo neatvykimo į tarnybinės veiklos vertinimo pokalbį (b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėjas neatvyko į pokalbį ir kitu pasiūlytu laiku. Esant tokioms aplinkybėms, skyriaus vedėja toliau nuosekliai tęsė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą ir, kaip tai numato Taisyklių 10 punktas, užpildė vertinimo anketą, įrašė atitinkamus komentarus nesutikdama su pareiškėjo nurodytais balais, nurodė kitokius balus (b. l. 26-27), bei surašė pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjo veiklą įvertino gerai (b. l. 35-40). Kaip nustatyta Taisyklių 11 punkte, skyriaus vedėja pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą 2018 m. sausio 19 d. elektroniniu laišku nusiuntė pareiškėjui, prašydama su ja pasirašytinai susipažinti (b. l. 32). Vedėja 2018 m. sausio 22 d. SAM dokumentų valdymo sistemoje registravo išvadą su pastaba, kad pareiškėjas nepasirašė, jog susipažino su tarnybinės veiklos vertinimo išvada ir nurodytu laiku jos negrąžino. 2018 m. sausio 23 d. buvo surašytas Taisyklių 11 punkte numatytas aktas dėl pareiškėjo atsisakymo pasirašyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje (b. l. 43).

23. Pareiškėjas 2018 m. sausio 25 d. prašymu (SAM gautas 2018 m. sausio 26 d.) kreipėsi į Komisiją, nurodydamas, kad skyriaus vedėjos tarnybinės veiklos vertinimą jis laiko neadekvačiai žemu bei prašydamas Komisiją įvertinti jo tarnybinę veiklą (b. l. 3).

24. Teismas pažymi, kad valstybės tarnautojo teisė į karjerą apima jo teisę reikalauti, kad tarnybinė veikla būtų įvertinta VTĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Nors pagal VTĮ ir Taisyklėse nustatytą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą tarnautojo veiklą pirmiausia vertina tiesioginis jo vadovas, VTĮ ir Taisyklės numato atvejus, kai, siekiant objektyvaus, nešališko, išsamaus tarnybinės veiklos vertinimo, tokį vertinimą atlieka ne tik tiesioginis vadovas, bet ir Komisija. VTĮ 22 straipsnio 7, 20 dalys, Taisyklių 14, 15 punktai numato vieną iš tokių atvejų, t. y. Komisija vertina tarnybinę veiklą ir tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, raštu to paprašo per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su išvada. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojo, kurio tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertino gerai, teisės būti vertinamam Komisijoje realizavimui VTĮ ir Taisyklės nenustato daugiau jokių sąlygų, išskyrus prašymo pateikimą raštu per 5 darbo dienas nuo supažindinimo su išvada.

25. Aptariamu atveju vertintina, kad pareiškėjo supažindinimo su tarnybinės veiklos vertinimo išvada data yra 2018 m. sausio 23 d., kada buvo surašytas Taisyklių 11 punkte numatytas aktas dėl pareiškėjo atsisakymo pasirašyti tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje. Skaičiuojant nuo šios datos, pareiškėjas prašymą atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje pateikė nepraleidęs paminėto termino. Šis terminas nebuvo praleistas net ir laikant, kad pareiškėjas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada buvo supažindintas 2018 m. sausio 19 d., kai skyriaus vedėja išvadą elektroniniu laišku nusiuntė pareiškėjui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad atsakovui kilo pareiga VTĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą Komisijoje. Šiuo atveju privalėjo būti atlikti Taisyklių 14-16 punktuose nuosekliai nurodyti veiksmai, t. y. Personalo administravimo tarnyba pareiškėjo prašymo ir išvados kopijas turėjo pateikti Komisijai, Komisija apie gautą išvadą ir pareiškėjo prašymą, siūlomą Komisijos posėdžio datą ir laiką turėjo informuoti pareiškėją į pareigas priimantį asmenį, pareiškėją į pareigas priimantis asmuo privalėjo spręsti dėl Komisijos posėdžio datos ir laiko, pareiškėją į pareigas priimantis asmuo apie būsimąjį vertinimą Komisijoje privalėjo raštu informuoti pareiškėją ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pradžios. Remiantis Taisyklių 17 punktu, Komisija pareiškėjo praėjusių metų tarnybinę veiklą privalėjo įvertinti ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos.

26. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjui nustatyta tvarka pateikus SAM prašymą atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje, pareiškėjui į šį prašymą buvo atsakyta byloje skundžiamu Komisijos pirmininkės 2018 m. vasario 9 d. raštu, kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad Personalo skyriuje gauta 2018 m. sausio 22 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada be pareiškėjo susipažinimo žymos, Komisija neturi teisinio pagrindo vertinti pareiškėjo tarnybinės veiklos.

27. Teismas nesutinka su atsakovu, kad skundžiamas Komisijos pirmininkės raštas yra informacinio pobūdžio, kad jis nesukelia jokių teisinių padarinių pareiškėjui. Šiame rašte aiškiai išreikšta Komisijos pirmininkės valia nevykdyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nepasirašė tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Nors atsakovas nurodo, kad Komisija siekia tęsti vertinimo procedūrą, toks teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais dėl vykusios ar vykstančios pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros Komisijoje. Kaip jau minėta, pagal Taisykles pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisija privalėjo įvertinti iki kovo 1 d., tačiau teismui atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad tai buvo atlikta.

28. Teismas daro išvadą, kad Komisijos pirmininkė skundžiamu raštu nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje dėl tos priežasties, kad pareiškėjas nepasirašė tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 11 punktas numato veiksmus, jeigu valstybės tarnautojas atsisako pasirašyti išvadoje – tokiu atveju apie tokį faktą surašomas aktas. Tačiau valstybės tarnautojo teisės jo prašymu būti vertinamam Komisijoje, kai tiesioginis vadovas jo veiklą įvertino gerai, realizavimui aplinkybė dėl valstybės tarnautojo atsisakymo pasirašyti išvadoje jokios teisinės reikšmės neturi – net ir atsisakęs pasirašyti išvadoje valstybės tarnautojas turi teisę į jo veiklos vertinimą Komisijoje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Komisijos pirmininkė skundžiamu raštu nepagrįstai susiejo galimybę vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą Komisijoje su pareiškėjo nepasirašymu tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje. Dėl šios priežasties skundžiamas Komisijos pirmininkės raštas naikintinas kaip prieštaraujantis Taisyklių nuostatoms ir pažeidžiantis pareiškėjo teisę reikalauti, kad tarnybinė veikla būtų įvertinta VTĮ ir Taisyklėse nustatyta tvarka Komisijoje. Kadangi teismui nepateikti duomenys, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta Komisijoje iki kovo 1 d. ar vėliau, pareiškėjo teisės apgintinos įpareigojant atsakovą SAM nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą Komisijoje. Atitinkamai, pirmieji du pareiškėjo skundo reikalavimai tenkintini.

29. Pagal Darbo kodekso 151 straipsnį kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Remiantis VTĮ 5 straipsniu ši nuostata taikoma ir valstybės tarnybos teisiniams santykiams.

30. Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, kad atsakovas, gavęs pareiškėjo prašymą, nepagrįstai ir neteisėtai neorganizavo ir neatliko jo tarnybinės veiklos vertinimo Komisijoje. Tačiau teismas vertina, kad pareiškėjas nepateikia reikšmingų argumentų, jog dėl šio pažeidimo jam kilusios neigiamos neturtinio pobūdžio pasekmės yra tokio intensyvumo, kad jas būtų pagrindas įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo patyręs neigiamus dvasinius išgyvenimus, nerimą, neteisybės jausmą, tačiau nedetalizuoja, jog tokie neigiami padariniai buvo ilgalaikiai, reikšmingi ar sukėlę realias neigiamas, liekamojo pobūdžio pasekmes. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas vykdo valstybės tarnautojo pareigas SAM, jo tarnybinė veikla tiesioginės vadovės vertinama gerai, taigi padarytu pažeidimu nebuvo sukeltos pasekmės esminiams pareiškėjo interesams likti dirbti valstybės tarnyboje, tarnybos sąlygos nebuvo bloginamos. Svarbu atsižvelgti, kad pareiškėjo elgesys tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje taip pat neatitiko teisės aktų reikalavimų ir bendrųjų valstybės tarnautojų veiklos principų, kadangi pagal byloje esančius duomenis pareiškėjas neatvyko privalomo pokalbio su tiesiogine vadove, nepasirašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, tai neabejotinai apsunkino sklandų pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procesą. Šiuo teismo sprendimu atsakovas įpareigojamas organizuoti ir atlikti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą Komisijoje, taigi tuo bus pašalintas padarytas teisės pažeidimas ir bus apgintos pareiškėjo teisės. Teismo vertinimu, tai pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui dėl išdėstytų argumentų neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti iš SAM 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas kaip nepagrįstas.

31. Netenkintinas atsakovo prašymas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 36 straipsnio 4 dalį iš pareiškėjo pareikalauti sumokėti žyminį mokestį. Šiuo atveju pareiškėjo skundo reikalavimai iš dalies tenkinami, todėl nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą piktnaudžiaudamas teisminės gynybos teise (be rimto pagrindo).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pirmininkės 2018 m. vasario 9 d. raštą Nr. (1.1.36-16)4-528 „Dėl atsakymo į 2018 m. sausio 25 d. prašymą „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo““.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti pareiškėjo D. J. tarnybinės veiklos 2017 metais vertinimo procedūrą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

Likusią pareiškėjo D. J. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.