Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Jokubauskaitės ir Eglės Kiaurakytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 25S259018, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjas per išorės teikėją, būdamas užsienyje, pateikė atsakovui prašymą Nr. 2506-NVIZ-0343 išduoti nacionalinę vizą. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog siekia atvykti į Lietuvą kaip sezoninis darbuotojas, laikotarpiui nuo 2025 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Kartu su prašymu pareiškėjas atsakovui pateikė 2025 m. gegužės 14 d. su Bendrove sudarytą terminuotą darbo sutartį, Tarnybos 2025 m. gegužės 27 d. išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą Lietuvos Respublikoje Nr. U9-705 ir Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl nacionalinės vizos Nr. 20250619-093717. Vertinant minėtus dokumentus matyti, jog pareiškėjas deklaravo, kad siekia atvykti į Lietuvą dirbti kelininku.

Atsakovas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą, 2025 m. spalio 22 d. atliko nuotolinę pareiškėjo apklausą. Apklausos metu Departamento darbuotojas teiravosi pareiškėjo kodėl jis siekia gauti nacionalinę vizą ir atvykti į Lietuvą. Klausė kokioje įmonėje jis ketina dirbti, koks bus darbo pobūdis, kokio dydžio jam pasiūlytas darbo užmokestis, kokiame mieste jis planuoja gyventi kai atvyks į Lietuvą, kokia yra jo turima profesija bei darbinė patirtis ir t.t.

Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjui nacionalinės vizos. Sprendime teigiama, jog jo priėmimo teisinis pagrindas – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas – pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Akcentuojama, kad pareiškėjas siekė gauti nacionalinę vizą kaip asmuo kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turintis Tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, tačiau apklausos metu pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, todėl nepagrindė numatomo buvimo Lietuvoje tikslo ir sąlygų. Pabrėžiama, jog užsieniečiui nacionalinė viza išduodama, jeigu tenkinamas išdavimo pagrindas ir nėra nustatytas nė vienas iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, nurodytų Įstatymo 19 straipsnyje.

Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog byloje tarp proceso šalių kilo ginčas ar atsakovas pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2025-01-01 iki 2026-01-01) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-401 „Dėl nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Nacionalinės vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2023-07-01 iki 2025-11-21).

Įstatymo 2 straipsnio 15² dalyje nurodyta, kad nacionalinė viza - Lietuvos Respublikos išduodama viza, kuria užsieniečiui leidžiama atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir būti joje visą vizos galiojimo laiką. Nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Nacionalinė viza išduodama laikotarpiui, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (Įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi užsienietis, esantis ne Lietuvos Respublikoje, prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui gali pateikti per išorės paslaugų teikėją, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, – Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išduota nacionalinė viza. Dokumentų nacionalinei vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, nacionalinės vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, nacionalinės vizos panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Įstatymo 21 straipsnio 5 dalis).

Įstatymo 19 straipsnyje yra numatyti savarankiški atsisakymo išduoti vizą pagrindai. Atsakovas nustatęs bent vieną šių pagrindų, turi ne tik teisę, tačiau ir pareigą atsisakyti tenkinti prašymą išduoti vizą. Minėto straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nacionalinė vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje teigiama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., LVAT 2014 n. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) sprendimą byloje Nr. C-84/12; LVAT 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

Pažymėtina, kad būtent pareiškėjas turi pareigą pateikti visus dokumentus jo prašymą išduoti vizą vertinančiai institucijai bei pasirūpinti, kad jie patvirtintų jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (žr., pvz., LVAT 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2764-624/2021), o atsižvelgiant į tai, kad Šengeno valstybėse bei Europos sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje laikomasi aukšto lygio saugumo užtikrinimo standartų bei nelegalios migracijos užkardymo principų, Departamentas savo ruožtu turi pagrįstą pareigą prašymą išduoti vizą išnagrinėti kruopščiai.

Atvejai kada užsieniečiui gali būti išduota nacionalinė viza yra reglamentuota Aprašo 6 punkte. Minėto punkto 8 papunktyje nurodyta, jog nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo ir turinčiam Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsieniečiui išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui ar turinčiam pratęstą leidimą dirbti sezoninį darbą, jeigu bendras laikotarpis viršija 90 dienų, arba pateikusiam prašymą išduoti naują ar pratęsti leidimą dirbti sezoninį darbą.

Aprašo 29.4 papunktis teigia, jog kai užsienietis pateikia prašymą išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo išduoti nacionalinę vizą priėmimo dienos išsiųsti užsieniečiui per MIGRIS pranešimą apie užsieniečio nuotolinės apklausos, atliekamos Aprašo ?30 punkte nustatyta tvarka, datą ir laiką, jeigu numatoma tokią apklausą atlikti. Šiame pranešime taip pat nurodoma, kad jeigu užsienietis neprisijungs prie nuotolinės apklausos Aprašo ?30 punkte nustatyta tvarka, bus priimtas sprendimas nutraukti jo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą.

Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti nacionalinę vizą, pateiktą per išorės paslaugų teikėją, naudodamasis informacinėmis ir (ar) elektroninių ryšių technologijomis, atlieka užsieniečio nuotolinę apklausą, siekdamas patvirtinti užsieniečio asmens tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas (Aprašo 30 punktas).

Remiantis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, jog pareiškėjas, turėdamas Tarnybos išduotą leidimą bei siekdamas dirbti Lietuvoje sezoninį darbą, atitiko Aprašo 6.8 papunktyje numatytą pagrindą išduoti nacionalinę vizą. Kadangi pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė per išorės paslaugų teikėją, būdamas užsienyje, atsakovas turėjo pareigą atlikti nuotolinę pareiškėjo apklausą, kurios metu buvo siekiama patvirtinti jo tapatybę ir patikrinti ar prašyme nurodyti atvykimo į Lietuvą tikslai bei sąlygos atitinka realybę.

Vertinant 2025 m. spalio 22 d. vykusios pareiškėjo apklausos transkripciją nustatyta, kad jos metu pareiškėjas nesugebėjo nurodyti tikslaus jį įdarbinusios Bendrovės pavadinimo, negalėjo atsakyti kokiame mieste dirbs bei gyvens. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Lietuvoje ketina dirbti statybininku – statyti kotedžus kartu su jau Lietuvoje esančiu broliu, teigdamas, kad įmonė tik stato namus ir atlieka apdailos darbus ir jį kviečia statyti namus. Patikslindamas atsakymą nurodė, kad su įmonėje dirbančiu broliu turėjo vaizdo skambutį ir brolis vaizdo skambučio metu rodė apšiltinto namo fasadą. Iš byloje teikiamo Tarnybos leidimo ir iš su Bendrove sudarytos darbo sutarties turinio akivaizdu, jog pareiškėjui Tarnybos leidimas išduotas bei darbo sutartis sudaryta dirbti kelininku.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovui pagrįstai kilo abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, t. y. su prašymu išduoti nacionalinę vizą buvo pateikti duomenys neatitinkantys tikrovės, apklausos metu nebuvo pateikta įtikinamų paaiškinimų dėl pareiškėjo ketinimų dirbti kelininku (o ne užsiimti kita veikla) realumu. Todėl atsakovas pagrįstai vertino, jog nors pareiškėjas formaliai atitinka Aprašo 6.8 papunktyje nustatytas nacionalinės vizos išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti sezoninį darbą - kelininku. Darytina išvada, jog Sprendime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų.

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punkto (anksčiau – 8 str. 1 d.) reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2024 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-572-821/2024), apsunkina teismo funkcijos patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą įgyvendinimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Situacija, kai viešojo administravimo sistemos subjektas užkerta kelią visuomeninių santykių vystymuisi be tikslaus priimto sprendimo teisinio pagrindimo, viešojo administravimo plotmėje pripažintina ydinga, ribojanti asmens teisę tinkamai apsiginti (2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1750/2012).

Įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas atitinka esminius VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui. Kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, pareiškėjui suprantami Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti vizą teisiniai ir faktiniai pagrindai. Pareiškėjas skunde išdėstyto motyvus ir argumentus nesutinkant su Migracijos departamento pozicija, teigiant, kad atsisakymas išduoti vizą grindžiamas subjektyviu Migracijos departamento specialisto vertinimu. Taigi pareiškėjui nebuvo apribota galimybė tinkamai realizuoti teisę į teisminę gynybą kreipiantis skundu į teismą.

Kaip matyti iš pareiškėjo apklausos transkripcijos ir jo interviu turinio, akivaizdu, kad Migracijos departamentas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdyti visi Įstatymo keliami reikalavimai vizai ar leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024, 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024, 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024, 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025 ir kt.). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad atsakovas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu dirbti sezoninį darbą Lietuvoje. Sprendimas pagrįstas Departamento surinktais duomenimis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačius Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 25S259018 neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo K. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl Departamento įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. spalio 16 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo K. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.