Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. 85-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (b. l. 9), kuriuo pareiškėjai I. L. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2020-01-01). Statuto 39 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja eina Tauragės AVPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos pareigas, t. y. pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, veiklą.

Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas 2019 m. spalio 18 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 85-PR2-7834 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 10) kreipėsi į Tauragės AVPK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, jog 2019 m. spalio 17 d. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje gautas pranešimas, jog po 2019 m. balandžio 29 d. Šilutės r. PK pradėto ikiteisminio tyrimo, įtariamasis, ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas bei kuriam 2019 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis taikytas oficialus įspėjimas, N. L., buvo atvykęs pas pareiškėją į namus. Nuvykus pas pareiškėją ši patvirtino šią aplinkybę, kad N. L. domėjosi, kur dirba jos ikiteisminį tyrimą atliekančios tyrėjos S. L. vyras. N. L. taip pat pasiteiravo ar galėtų jis S. L. nunešti kyšį, pareiškėjai jį perspėjus, kad dėl tokių veiksmų jam gresia baudžiamojo atsakomybė, pastarasis išvyko iš pareiškėjos namų. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas pažymėjo, kad pareiškėja apie tai, jog į jos namus buvo atvykęs asmuo domėjosi, kaip įvykdyti naują nusikaltimą, neinformavo nei tiesioginio vadovo, nei Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų. Tarnybiniame pranešime konstatuojama, jog šioje situacijoje įžvelgtini tarnybinio nusižengimo požymiai, todėl yra tikslinga pradėti tarnybinį patikrinimą.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjai įteiktas 2019 m. spalio 22 d. pranešimas „Dėl tarnybinio nusižengimo“ Nr. 85-PR1-7923 (b. l. 11-12). Minėtu pranešimu pareiškėja buvo supažindinta, jog vadovaujantis Tauragės AVPK viršininko pavedimu jos atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2019 m. spalio 22 d. pranešime pareiškėjai buvo paaiškinta, jog ji neinformuodama savo teisinio vadovo arba Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų, kad pas ją į namus atvykęs N. L. rinko informaciją apie tyrėją S. L. bei domėjosi galimybe jai duoti kyšį, galimai įvykdė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjai buvo pasiūlyta iki 2019 m. spalio 29 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėja minėta teise pasinaudojo ir 2019 m. spalio 28 d. Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajai tyrėjai pateikė tarnybinį pranešimą „Dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ Nr. 85-PR2-8109 (b. l. 14-15). Tarnybiniame pranešime pareiškėja neneigė, jog 2019 m., tikslios datos neatsimena, iš anksto nesusitaręs, pas ją į namus atvyko N. L. Pasiteiravus N. L. su kokiu tikslu jis atvyko pas ją į namus, jis paaiškino, kad buvo sustabdytas būdamas neblaivus už vairo ir paprašė patarimo kaip elgtis šioje situacijoje. Pasiteiravo jos nuomonės ar jis galėtų kažkaip susitarti su baudžiamąją bylą tyriančia tyrėja S. L. Pareiškėja teigia, jog ji liepė N. L. nejuokauti ir paaiškino, kad už bandymą papirkti policijos pareigūną jam bus pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas. Akcentuoja, jog N. L. jos neprašė nunešti S. L. kyšį ar kitaip paveikti pareigūnę, pokalbis truko tik apie 5 min. Pareiškėja neneigia, kad apie šį pokalbį neinformavo tiesioginio vadovo arba Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnų. Pareiškėjos nuomone tam nebuvo jokio pagrindo, kadangi N. L. realios grėsmės paveikti S. L. ikiteisminio tyrimo byloje nekėlė. Pažymėjo, jog N. L. pažįsta apie 20 metų, kadangi jis yra jos draugės buvęs sutuoktinis. Jai buvo žinoma, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, lankosi psichikos centre, tačiau jai nebuvo žinoma, kad N. L. yra teistas už kitas nusikalstamas veikas, jog jam 2019 m. remiantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis taikytas oficialus įspėjimas.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2019 m. lapkričio 18 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos I. L. veiksmų“ Nr. 85-1S-16 (b. l. 35-39). Išvadoje teigiama, jog pareiškėja nepranešdama tiesioginiam vadovui arba Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams apie pokalbį su N. L. savo tarnybinėje veikloje neveikė sąžiningai, teisingai, nešališkai, neužtikrino, jog būtu apgintas viešasis interesas. Neisėmė visų tinkamų priemonių užkardyti planuojamą nusikalstamą veiką. Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėja savo neteisėtais veiksmais pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, Statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 5-V-1017 „Dėl Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo patvirtinimo“ patvirtino Policijos darbuotojų ir informacijos apsaugos nuo galimo neteisėto poveikio aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas ir taip savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje siūloma pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Statuto 39 straipsnio 4 dalis teigia, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.

Tauragės AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 39 straipsniu bei atsižvelgdamas į Išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamu įsakymu nutarė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Įvertinus anksčiau nurodytą darytina išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta nepraleidus Statuto 39 straipsnio 4 dalyje bei Tvarkos aprašo 30 punkte numatyto termino.

Dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo

Tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia (liet. tarp jų) duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-956/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2793/2012). Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).

Išvadoje konstatuojama, jog pareiškėjos tarnybinio nusižengimo sudėtis pasireiškė, tuo kad ji pažeidė Statuto 21 straipsnio 1 bei 2 punkto reikalavimus, Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 8 punktų reikalavimus, Aprašo 5.1, 5.8, 5.9, 8 ir 10 punktų reikalavimus ir Lietuvos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706 „Dėl Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 3, 4.6, 4.9, 4.12 ir 4.14 punktų reikalavimus.

Statuto 21 straipsnyje yra reglamentuotos valstybės statutinių pareigūnų bendrosios pareigos. Pareigūnai privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises ir laisves (Statuto 21 straipsnio 1 punktas). Taip pat pareigūnai privalo sužinoję apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat patys būdami teisės pažeidimo liudytojais imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimu (Statuto 21 straipsnio 2 punktas). Pažymėtina, jog Statuto 21 straipsnio 3 punkte numatyta, kad pareigūnas privalo gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdami pranešti apie tai policijai arba kitai kompetentingai institucijai ar įstaigai, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai apsaugoti, liudytojams nustatyti, suteikti nukentėjusiems asmenims neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą. Atkreiptinas dėmesys, jog analizuojant Išvados turinį akivaizdu, jog joje yra akcentuojama, kad pareiškėja savo neteisėtais veiksmais pažeidė Statuto 21 straipsnio 2 bei 3 punktuose nustatytas bendrąsias pareigūnų pareigas, tačiau Išvadoje nurodoma, kad pareiškėja netinkamai vykdė pareigas reglamentuotas Statuto 21 straipsnio 1 bei 2 punktuose, t. y. Išvadoje padaryta klaida nurodant kuriuos Statuto 21 straipsnio punktų reikalavimų pažeidimus savo veiksmais įvykdė pareiškėja.

Pabrėžtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 6 dalies 10 punktas numato, kad šis įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams. Kaip ir anksčiau minėta iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja – Tauragės AVPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Kaip jau paminėta, tarnybinio nusižengimo sudėtis grindžiama Statuto nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų bendrąsias pareigas nepaisymu. Taigi būtent Statute yra reglamentuotos bendrosios pareigūnų pareigos, todėl Išvadoje, atliekant pareiškėjos veiksmų kvalifikaciją nepagrįstai remiamasi Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Šio įstatymo nuostatos šiuo atveju nėra taikomos vertinant policijos pareigūno drausminės atsakomybės teisinius pagrindus.

Kaip ir anksčiau minėta Išvadoje nurodoma, jog pareiškėja nepranešdama savo tiesioginiam vadovui arba Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus pareigūnams apie savo pokalbį su N. L. pažeidė Etikos kodekso 3, 4.6, 4.8, 4.9, 4.12 ir 4.14 punktų reikalavimus. Etikos kodekso 3 punktas teigia, kad Kodeksas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. REC (2001)10 valstybėms narėms dėl Europos policijos etikos kodekso (kartu su aiškinamuoju memorandumu), kurią Lietuvos policijos bendruomenė pripažįsta kaip taikytiną tiesiogiai. O Etikos kodeso 4 punktas reglamentuoja kodekso vartojamas sąvokas. Akivaizdu, jog Išvadoje nurodomi Etikos kodekso punktai nėra susiję su pareiškėjos veiksmų teisiniu kvalifikavimu.

Analizuojant Išvadoje cituojamas Etikos kodekso normas matyti, jog atliekant tarybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų teisėtumo patikrinimą atlikęs pareigūnas rėmėsi nuo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nebegaliojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 „Dėl Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 ir 4 punkto normomis. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog Išvadoje yra pateikiama nuoroda į Etikos kodeksą, tačiau yra nurodomi nebegaliojančio Lietuvos policijos pareigūnų darbo etikos kodekso punktai, t. y. Išvadoje kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus, remiamasi nebegaliojančią Etikos kodekso nuostatų redakcija.

Akcentuotina ir tai, jog Išvadoje minimas Aprašas, kurio 5.1, 5.8, 5.9, 8 ir 10 punkto reikalavimų galimai nepaisė pareiškėja ir tuo įvykdė tarnybinį nusižengimą, nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos teisės aktų registre, t. y. Aprašo nuostatos nėra išviešintos ir su jomis nėra galimybės susipažinti. Taip pat Išvadoje nėra nurodoma, kad įvardijamas dokumentas turi kokio nors lygio slaptumo žymą ar yra išimtinai tarnybinio naudojimo. Pažymėtina, kad aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad galioja tik paskelbti įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose yra, be kita ko, yra konstatavęs, jog įstatymai negalioja ir negali būti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. birželio 27 d., 2010 m. vasario 9 d. nutarimai); oficialus įstatymų paskelbimas laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos tvarkos yra būtina sąlyga ne tik įstatymams įsigalioti, bet ir tam, kad teisės subjektai žinotų, kokie įstatymai galioja, koks yra jų turinys, ir juos vykdytų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. sausio 11 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai); pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami laikantis jų oficialaus skelbimo tvarkos, kuri nustatyta būtent tuo metu, kai jie išleidžiami (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutarimas); Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „įstatymai“, atsižvelgiant į konstitucinį reikalavimą, kad teisė negali būti nevieša, negali būti aiškinama vien pažodžiui – ji aiškintina plečiamai, kaip apimanti ne tik įstatymo galią turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m.vasario 9 d. nutarimas). Konstitucinis reikalavimas, jog galioja tik tie teisės aktai, kurie yra paskelbti, yra neatsiejamas ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, jis yra vienas iš esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – svarbi teisinio tikrumo prielaida (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. lapkričio 29 d., 2003 m. gegužės 30 d., 2003 m. spalio 29 d., 2007 m. birželio 27 d. nutarimai). Pareiškėjos veiksmų neteisėtumas yra grindžiamas teisės aktu, kurio nuostatos nėra viešai paskelbtos, o remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

Tauragės AVPK atsiliepime į pareiškėjos skundą sutiko, jog Išvadoje buvo nepagrįstai remiamasi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, buvo padaryta techninių klaidų cituojant Statute bei Etikos kodekso reglamentuotas teisės normas, tačiau jo nuomone padarytos klaidos nesutrukdė užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, galutinio sprendimo pagrįstumo ir negali būti teisinis pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjai neteisėtai paskirta tarnybinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2266-858/2015; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-12-422/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant ar viešojo administravimo subjekto veikla atitinka įstatymo reikalavimus, turi būti atsižvelgiama į bendruosius administracinės teisės principus: teisėtumo, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kt. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti įstatymo viršenybės bei draudimo piktnaudžiauti valdžia principai, esantys sudedamąja teisinio apibrėžtumo principo dalimi, reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla atitiktų įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. To paties įstatymo 8 straipsnio 2 dalis nustato, jog individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, jog atsakovės priimtam sprendimui, kaip individualiam administraciniam aktui, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinis sprendimas, neatitinkantis nurodytų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, turi būti naikinamas.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis konstatuotina, jog Išvadoje nėra atskleista tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – pareikėjos neteisėtas elgesys, susijęs su konkrečiais teisės aktais, nustatančiais pareiškėjos elgesio nagrinėjamoje ginčo situacijoje taisykles. Tauragės AVPK Išvadoje netinkamai kvalifikavo pareiškėjos tarnybinį nusižengimą ir tinkamai nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Kaip ir anksčiau minėta Tarnybinio patikrinimo išvada yra skundžiamo įsakymo motyvuojamoji dalis, todėl konstatuotina, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – pastaba, skirta nepagrįstai, neįrodžius tarnybinio nusižengimo sudėties.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą, darytina išvada, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymas Nr. 85-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra grindžiamas nepagrįsta bei nemotyvuota tarnybinio patikrinimo išvada, todėl jis naikintinas kaip neteisėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 85-TE-352 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.