- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-06
- Bylos Nr.
- 2S-127-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07570-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- G. M.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10241-291/2017 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams G. M. ir antstoliui R. K. dėl turto paradavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas G. S. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Turto pardavimo iš varžytinių aktą (duomenys neskelbtini), kuriuo antstolis R. K. (duomenys neskelbtini) įvykusiose varžytinėse (duomenys neskelbtini) už 12 000 Eur pardavė G. M. nuosavybėn G. S. nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas G. S. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – leidimo ieškovui G. S. savo vardu ir sąskaita sudaryti su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartį dėl elektros energijos tiekimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini) be atsakovo G. M. sutikimo. Ieškovas nurodė, kad po nuosavybės teisės įregistravimo atsakovo G. M. vardu ieškovas toliau naudojasi gyvenamojo namo dalimi, taip pat minėta ieškovui priklausančia gyvenamojo namo dalimi naudojasi ir ieškovo mama B. N.. Ieškovas nurodo, kad įregistravus nuosavybės teisę nekilnojamojo turto registre, A. A. pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašymą atjungti elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). G. S. teigia, jog kol gyvenamojo namo dalis naudojama kaip gyvenamasis būstas, iki bus išnagrinėta civilinė byla, jam yra būtina gauti elektros energijos tiekimo ir komunalines paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovo G. S. prašymo netenkino. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas visiškai nemotyvavo ir neargumentavo laikinosios apsaugos priemonės būtinumo, nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017-12-04 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovui G. S. savo vardu ir sąskaita sudaryti su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartį dėl elektros energijos tiekimo pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini)be atsakovo G. M. sutikimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Gyvenamajam namui naudoti pagal paskirtį, taip pat siekiant nepabloginti daikto būklės yra būtinas elektros energijos tiekimas. Gyvenamojo namo patalpos yra su vidaus apdaila, kuri nešildant gyvenamojo namo bus sugadinta. Gyvenamajame name yra centrinis šildymas, šildymo sistemos cirkuliacijai ir šildymo katilui būtina elektros energija.Gyvenamojo namo negalima palikti nesaugomo, siekiant apsaugoti jį nuo vagysčių, gyvenamuoju namu yra būtina naudotis ieškovui ir jo šeimos nariams, todėl namui turi būti tiekiama elektros energija.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas G. M. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:G. M. ir A. A. yra teisėti ir vieninteliai turto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkai. A. A. AB ESO pateikė 2017-07-07 prašymą atjungti elektros energijos tiekimą turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), G. M. tą pačią dieną informavo bendrovę, kad prašymui pritaria, todėl elektros energijos tiekimas buvo išjungtas.Ieškovas neturi jokių teisių į ginčo turtą, jo pareikštas ieškinys nesuteikia jam jokių teisių į atsakovui ir A. A. priklausantį turtą.Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą dėl 2017-12-04 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10241-291/2017, atsakovas antstolis R. K. prašo ieškovo G. S. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Ieškovo G. S. nuolatinė gyvenamoji ir darbo vietos yra Palangos mieste, jis ginčo turto adresu negyveno ir antstolio siunčiamų procesinių dokumentų minėtu adresu ieškovui įteikti nepavyko.G. S. teiginiai dėl žalos ginčo statiniui yra melagingi. Namas tarp bendraturčių nebuvo atidalintas, buvę bendraturčiai atskirų elektros energijos įvadų į jiems priklausiusias namo dalis neturėjo.Atsakovui G. M. nusipirkus skolininkui priklausiusį turtą ir įsigytą nuosavybę įregistravus Registrų centre, skolininkas neteko turėtų teisių į jam priklausiusį turtą, todėl esami ar būsimi turto pažeidimai buvusiam savininkui neturėtų rūpėti, nes jis ir jo šeimos nariai išvaržytame turte nei gyvena, nei jį valdo, nei juo naudojasi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2dalis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
Apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme 2018-02-06 gautas apelianto G. S. prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo vertinimu, rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Apelianto prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmetamas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 4 d. nutartyje nurodė, jog ieškovas nemotyvavo ir visiškai neargumentavo laikinosios apsaugos priemonės būtinumo, pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra susijęs su pareikštu ieškinio reikalavimu, taip pat prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo įvardinta, kokios teisinės pasekmės kiltų teismui netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir kaip tai lemtų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, be to, ieškovas nenurodė visiškai jokių aplinkybių, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo būtinumą, kurios sudarytų prielaidas manyti apie būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo ar apsunkinto įvykdymo grėsmę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas pateiktu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) turto pardavimo iš varžytinių aktą, taikyti restituciją – G. S. nuosavybėn grąžinti ginčo turtą. T. y., ieškovas nurodo, jog antstolio surengtose varžytinėse už mažesnę, nei turėjo būti nustatyta kainą, buvo parduotas nebeegzistuojantis turtas ir šiais pagrindais prašo varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Kaip minėta, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovui G. S. savo vardu ir sąskaita sudaryti su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sutartį dėl elektros energijos tiekimo pastatui (duomenys neskelbtini) be atsakovo G. M. sutikimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindžia tuo, kad ieškovas ieškiniu kartu gina savo valdymo teisę nuo esamo ir būsimų pažeidimų ir tuo, kad elektros tiekimas yra būtinas siekiant nepabloginti ginčo turto būklės, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ieškovo teigimu jam priklausančioje namo dalyje gyvenantiems asmenims: ieškovo mamai B. N. ir sūnėnui M. J.. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks ieškovo reikalavimas (dėl elektros energijos tiekimo sutarties tarp AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir ieškovo G. S. sudarymo) galėtų būti atskiro ieškinio dalyku. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti materialiųjų teisių gynybą, tačiau jos nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Nagrinėjamu atveju priėmus galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, ginčijamas turto pardavimo iš varžytinių aktas būtų pripažintas negaliojančiu, būtų taikoma restitucija, ieškovui G. S. grąžinant ginčo turtą, o G. M. priteisiami 12 000 Eur, tačiau atsakovai nebūtų įpareigoti atnaujinti elektros energijos tiekimą ginčo pastatui, nes toks reikalavimas ieškinyje nepareikštas. Ši aplinkybė ir įgalina spręsti apie reikalingumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priėmus ieškinį tenkinantį sprendimą vis tiek nebus pasisakyta dėl elektros energijos tiekimo į ginčo turtą atnaujinimo (naujos sutarties sudarymo). Todėl daroma išvada, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju galėtų kilti grėsmė arba būtų apsunkintas teismo sprendimo pagal ieškovo šiuo metu keliamus reikalavimus įvykdymas.Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą 2017-12-04 nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.