Telšių apylinkės teismo nutarimas

2012-04-03 · Byla Nr. A2.9.-176-875/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2012-04-03
Bylos Nr.
A2.9.-176-875/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Masiulis
Kategorijos
  • 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Bylos Nr.A2.9.-176-875/2012m.(Proceso Nr.4-12-3-00722-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: 48.8.

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2012 m. balandžio 3 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis, sekretoriaujant Ilonai Digrylienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį traukiamas V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka nebaustas, neįgalus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnė Rasa Gricienė 2010-10-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.(duomenys neskelbtini) dėl to, kad V. J. 2010-10-08 apie 14.22 val. žinomai melagingai iškvietė policiją, jai pranešdamas, kad Akmenės r., (duomenys neskelbtini) k., savavališkai nupjauta žolė ir tyčia suversta ant jam, V. J., priklausančios žemės, t.y. keliuko, kuris iš tiktųjų yra bendro naudojimosi, todėl V. J. yra baustinas pagal ATPK 186 straipsnį.

Teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta. Įvykio aplinkybes prisimena. Atkreipė teismo dėmesį, jog iš nuotraukos matosi, kad keliukas, vedantis į jo sodybą, yra apšiukšlintas. Tas keliukas yra ne bendro naudojimo. Policija, laikydama, kad keliukas yra bendro naudojimo, labai apsiriko, nes tas keliukas priklauso tik J. šeimai. Yra pateiktas planas, ribos nėra pakeistos. Nebuvo pradėtas joks tyrimas dėl netikro dokumento pagaminimo, vadinasi, tas planas tikras. Protokolas surašytas visiškai be jokio pagrindo. V. J. manymu, surašydama jam protokolą policija niekuo nesivadovavo, išskyrus savo mąstymu. Jei policijai nepatinka oficialūs dokumentai, ji turi kreiptis dėl jų teisėtumo.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klausimų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos pareigūnams neturėjo ir sutiko, kad administracinio teisės pažeidimo byla būtų nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą iškviesti kaip liudytoją Šiaulių apskrities VPK Akmenės policijos komisariato pareigūnę Rasa Zviaginą (buv. Gricienę) teismas atmetė protokoline nutartimi, nes ne ši pareigūnė priėmė V. J. pranešimą, dėl kurio jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Be to, ši pareigūnė kaip administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovė apklausta teismo posėdyje, kai byla buvo pirmą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, o jos paaiškinimai užprotokoluoti. Teismas taip pat atmetė V. J. prašymą kviesti liudyti V. K. ir D. R., nes šie asmenys įvykio nematė.

Siekiant išsiaiškinti, ar V. J. žinomai melagingai iškvietė policiją, pranešdamas jai apie tokias neegzistuojančias aplinkybes, į kurias policija turėjo reaguoti nedelsiant išvykdama į įvykio vietą, išnagrinėtinas V. J. 2010-10-08 įvykusio pokalbio su Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato budėtoju garso įrašas. Pareigūno ir V. J. pokalbį santykinai galima suskirstyti į dvi dalis.

Pirmojoje pokalbio dalyje, net nesiaiškinant įvykio aplinkybių, iškart aptariamas klausimas, kas iš Šiaulių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnų labiau tiktų vykti į Kviečlaukio kaimą:

Budėtojas:Akmenės policija... Policija!V. J.:... nu aš kadangi Klišausko negaliu [...], aš norėčiau užregistruot tokį dalyką pas jumis, kad pas mane yra padaryta tokių negražių dalykų ir padarė B. šeima. Tai vat norėčiau, kad [...] atvažiuotų ar operatyvinis budintis ir tai užprotokoluotų.Budėtojas:Palaukit, taip ... lukterkit. Tenai (duomenys neskelbtini) seniūnija kas aptarnauja? Juk Gricienė, ne?V. J.:Taip.Budėtojas:Gricienė ... Tuoj su apylinkės inspektore Griciene sujungsime Jumis.V. J.:Gricienės nenoriu, nes nereikia man jos. Aš tokių inspektorių nenoriu nė akyse matyti. Aš norėčiau, kad operatyvinis budintis kažką sumąstytų ir be Gricienės, nes Gricienė yra [...] net ne inspektorė, aš nežinau net kaip ją [...]Budėtojas:Tai gal tada viešosios komisarą Stilbį duoti iškart?V. J.:Stilbio nereik tada. Tegu važiuoja Klišauskas, jeigu kas ...Budėtojas:Aha, matot, jam yra neįpareigota važiuoti, jis ...V. J.:Aš žinau, bet man Gricienės nereikia. Aš dar kartą galiu pasakyt, nes Gricienė tai yra ne inspektorė. Gricienė yra moteris ir tegu būna ji kaip moteris, bet jinai ne inspektorė. Jinai kaip inspektorė neatlieka pareigų.

Antrojoje pokalbio dalyje budėtojas pasitikslina apie kokias aplinkybes policijai nori pranešti V. J.:

Budėtojas:Palaukite ... Ne, nereikia ... Junk. Taip, dabar kas ten pas Jumis atsitiko?V. J.:Yra taip – žmogus prišiukšlinęs mano žemę, pjovė žolę ir ant mano žemės susikrovęs tą žolę. Ir pasakykit man, kiek aš turiu visokių šitokių dalykų klausytis iš žmonių, kurie turi pavardę B.?Budėtojas:B. ... Kas tai būtent - varadas, pavardė, vardas?V. J.:B. E..Budėtojas:B. ...?V. J.:Aha ... E.. Pjovė žolę ir sumetė ant mano žemės. Tiksliau sumesta tokiu pjovimu, kad būtų ant mano žemės. Ir tai ne pirmi metai ir ne pirmą kartą, bet aš niekados nieko nesakau.Budėtojas:Kas čia mums pranešė?V. J.:J.Budėtojas:Vardas Jūsų?V. J.:V., G. [sūnus], (duomenys neskelbtini) kaimas, Akmenės rajonas, Lietuva, indeksas 852 ...Budėtojas:Nereikia ...V. J.:... 03 ... Tai Jūs klausėt.Budėtojas:Aš to neklausiau - Jūs pats diktuojat.V. J.:Ne, aš pilnus duomenis duodu.Budėtojas:Mums tiek nereikia.V. J.:Na va ...Budėtojas:Gerai, supratome mes.V. J.:O kada galiu sulaukt iš Jūsų?Budėtojas:Mes turime informuoti Klišauską apie tai. Klišauskas, manau, Jūsų telefoną turi asmeniškai.V. J.:Gerai, ačiū.Budėtojas:Prašom.

Taigi, kaip aiškiai matyti iš pacituoto įrašo, viso pokalbio metu V. J. paminėjo tik šias faktines aplinkybes: „... pas mane yra padaryta tokių negražių dalykų ir padarė B. šeima ... Yra taip – žmogus prišiukšlinęs mano žemę, pjovė žolę ir ant mano žemės susikrovęs tą žolę ... B. E. ... Pjovė žolę ir sumetė ant mano žemės. Tiksliau sumesta tokiu pjovimu, kad būtų ant mano žemės. Ir tai ne pirmi metai ir ne pirmą kartą ...“.

Šalies argumentai

Pareiškime, kurį V. J. surašė 2010-10-08 atvykus policijai, jis nurodė, kad 2010-10-07 kaimynė E. B. savavališkai nupjovė žolę, kuri augo šalia keliuko, einančio link Jurgučių šeimos žemės sklypo. Jau kelinti metai, kai nupjauta žolė suverčiama ant keliuko.

E. B. 2010-10-18 paaiškinime nurodė, kad jos prašymu žolę prie traktoriaus pritvirtinta įranga 2010-10-07 nupjovė pažįstamas, o nupjauta žolė nebuvo tyčia suversta ant V. J. priklausančios žemės – ji nukrito ant bendro naudojimosi keliuko, o ne ant V. J. priklausančio keliuko.

Iš Šiaulių apskrities VPK Akmenės policijos komisariato tyrėjos Rasos Gricienės (dab. Zviagina) 2010-10-19 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje ant keliuko dangos yra nupjauta žolė, augusi šalia E. B. žemės sklypo.

Foto lentelėje Nr.51-10-10.13-488 užfiksuota, kad žiūrint nuo kelio Naujoji Akmenė - Žagarė link sodybos, keliuko dešinėje pusėje ir kelkraštyje matoma netvarkingai išbarstyta ar išbyrėjusi nupjauta žolė.

Išklausius V. J. paaiškinimą ir ištyrus byloje esančią medžiagą darytina išvada, kad V. J. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį patrauktas nepagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 186 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų žinomai melagingą iškvietimą. Teismo paryškinti normos dispozicijoje esantys žodžiai apibrėžia du būtinuosius šio pažeidimo sudėties požymius: „žinomai melagingas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – tik tyčinę kaltės formą, o „iškvietimas“ nusako būtinąjį šio pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymį – veiksmus. Atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninėje versijoje (http://dz.lki.lt) pateikiamas minėtų žodžių reikšmes, tyčinę kaltės formą galima konstatuoti tik tuomet, kai asmuo pats neabejoja, kad aplinkybės, apie kurias jis praneša specialiosioms tarnyboms, realiai neegzistuoja, o jo pranešimas neatitinka tiesos. Be to, „iškvietimas“ ir „pranešimas“ nėra vienas ir tas pats. Iškviesti specialiąsias tarnybas, o nagrinėjamu atveju – policiją, reiškia duoti jai tokią žinią (pranešti), į kurią policija privalo reaguoti neatidėliojant išsiųsdama pajėgas į įvykio vietą.

Atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl formuluotė „žinomai melagingas iškvietimas“ negali būti išplečiama ir aiškinama kaip „tikrovės neatitinkantis pranešimas“. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, tai jo veiksmai nėra tyčiniai, o jo atsakomybė pagal ATPK 186 straipsnį negalima. Taip pat asmuo neatsako pagal šį straipsnį, jeigu jo pranešimo turinys nesąlygoja specialiųjų tarnybų pareigos neatidėliojant išvykti į įvykio vietą, t.y., jei pranešimas turinio požiūriu nėra iškvietimas.

Taigi teismas laiko esant nustatyta, kad dvi esminės V. J. pranešimo policijai aplinkybės pasitvirtino: žolė buvo nupjauta ir ta nupjauta žolė mėtėsi ant žemės, t.y. ant keliuko, vedančio į V. J. sodybą. Todėl V. J. pranešimas policijai, teismo vertinimu, yra grindžiamas realiai buvusiu įvykiu, turėjusiu įtaką pranešėjo interesams, o ne žinomai melagingu išsigalvojimu. Tai, kaip V. J. vertina žemės sklypų ir keliuko priklausomybę, neturi reikšmės sprendžiant, ar buvo padarytas ATPK 186 straipsnyje numatytas administracinis teisės pažeidimas, nes policija pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus turi ne tik saugoti ir ginti privačių asmenų teises, įskaitant nuosavybę, bet ir užtikrinti viešąją tvarką, vykdyti teisės pažeidimų prevenciją. Todėl asmuo gali pranešti policijai apie ant kelio išbarstytą žolę ar bet kokias kitas medžiagas, nepriklausomai nuo to, ar tas kelias yra jo asmeninė nuosavybė, ar priklauso jam bendrosios nuosavybės teise kartu su kitais asmenimis, o taip pat ir tuomet, kai kelias nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei. Policija, kuri Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įvardinta kaip pagalbos tarnyba, reaguodama į telefonu tiesiogiai gaunamus pranešimus, be kita ko, turėjo atsižvelgti ir į šio įstatymo 2 straipsnio 1, 3, 4 ir 8 dalyse, 10 straipsnio 1-3 punktuose, 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą ir nuspręsti, ar V. J. pranešimas laikytinas pagalbos prašymu, ar reaguojant į šį pranešimą reikalingi kokie nors neatidėliotini veiksmai, ar pakanka pranešėjui vien telefonu suteikti patarimą, paaiškinimą ar nurodymą.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-06-30 įsakymu Nr.5-V-553 patvirtintos Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 25.5 punkte, be kita ko, expressis verbis nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai turi atidžiai išklausyti asmenis, kurie kreipiasi į operatyvaus valdymo padalinį, ir kiek įmanoma išsamiau ir tiksliau išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Priklausomai nuo to, kas išsiaiškinta, policijos pajėgų išsiuntimas į įvykio vietą nėra vienintelis galimas reagavimo į pranešimą variantas. Instrukcijos 25.6.1. punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus turi teisę nurodyti operatyvinei grupei išvykti į įvykio vietą. Taigi pranešimas turi būti analizuojamas ir nustatomas pagalbos poreikis. Instrukcijos 25.6.3. punkte nustatyta, kad operatyvaus valdymo padalinio pamainos pareigūnai prireikus informuoja kitas suinteresuotas institucijas. Teismo vertinimu, operatyvaus valdymo padalinio budėtojas nesiaiškino išsamiai ir tiksliai V. J. nurodyto įvykio aplinkybių, o vietoje to leido V. J. telefonu samprotauti apie dalykus, nesusijusius su įvykiu.

Be teisės pažeidimų atskleidimo policijai priskirtos ir prevencinės bei socialinės funkcijos. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2005-03-29 įsakymu Nr.5-V-208 patvirtintos Viešosios policijos prevencijos padalinio tyrėjo (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos instrukcijos 18 punkte nustatyta, kad pagrindiniai apylinkės inspektoriaus tarnybinės veiklos uždaviniai yra teisės pažeidimų prevenciją, gyventojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimas, socialinės pagalbos jiems teikimas bei viešosios tvarkos bei visuomeninės rimties apylinkėse apsauga. Šios instrukcijos 36 punkte, pavyzdžiui, nustatyta, kad apylinkės inspektorius informuoja policijos įstaigos operatyvaus valdymo padalinį apie kelio dangos ir kitus pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, o 38 punkte nustatyta, kad apylinkės inspektorius, bendraudamas su gyventojais, konsultuoja juos saugios gyvenamosios aplinkos, privačios nuosavybės apsaugos klausimais, pagal kompetenciją teikia jiems informaciją ir kitokią pagalbą. Vertinant apylinkės inspektoriaus darbą, be kita ko, pagal minėtos instrukcijos 40.2 ir 40.7 punktus atsižvelgiama į susitikimus su vietos gyventojais, atliktą darbą viešosios tvarkos, visuomeninės rimties ir saugumo, piliečių teisių ir laisvių apsaugos srityse. Taigi nagrinėjamoje situacijoje policija, turėdama informaciją apie ilgalaikį kaimynų konfliktą, neturėjo apsiriboti vien pastangomis išsiaiškinti, ar buvo padarytas teisės pažeidimas. Šiuo atveju buvo nemažiau svarbu apylinkės inspektoriui susitikti ir pabendrauti su konfliktuojančiais kaimynais, pakonsultuoti juos saugios gyvenamosios aplinkos ir privačios nuosavybės apsaugos klausimais, suteikti jiems informaciją dėl teisinių konflikto sprendimo būdų.

Teismas, betarpiškai ištyręs visus minėtus byloje surinktus faktinius duomenis bei įvertinęs jų visumą pagal vidinį savo įsitikinimą, sprendžia, kad V. J. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 186 straipsnyje, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Kadangi dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2010-10-19, t.y. iki ATPK 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo Nr.XI-1142 įsigaliojimo 2011-01-11, šios bylos teisena vyksta iki nurodyto įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 224 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą dėl V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186 straipsnį, nesant šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti V. J. ir Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Akmenės rajono apylinkės teismą.

TeisėjasNerijus Masiulis