Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorams Astai Kudrauskienei ir Pauliui Gerybai,

kaltinamajam V. D. ir jo gynėjui advokatui Algimantui Ruginiui, kaltinamajam M. K. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Žiubikienei, kaltinamajai D. A. ir jos gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, kaltinamajai G. G. ir jos gynėjui advokatui Algimantui Pileckiui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. L., jo įgaliotajam atstovui Alvydui Jokšui, kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms R. A., L. P., A. D.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo (7 klasės), moksleivis, nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį;

M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo (8 klasės), nedirbantis, nevedęs, teistas 2015-12-30 pagal BK 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, moksleivė, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

D. A., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, moksleivė, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

V. D., M. K., G. G. ir D. A. 2015 m. kovo 21 d. laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 23 val., veikdami bendrininkų grupėje kartu bei su asmeniu (D. V.), kurio atžvilgiu atskirtas tyrimas, išdaužus namo lango stiklą įsibrovė į (duomenys neskelbtini) esantį namą, iš kur pagrobė svetimą, D. L. priklausantį turtą – 275 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „DELL Inspiron 15 3631“, gamyklinis Nr. D002802; 53 eurų vertės modemą „VMC K4201 USB Stick“, IMEI Nr. 867637000805938; 150 eurų vertės kavos aparatą „Delonghi EC0310 BK“, serijos Nr. 22220; 100 eurų vertės stacionarų kompiuterį; 100 eurų vertės antikvarinį durklą; 90 eurų vertės vyriškus kvepalus „Hugo Boss“; 70 eurų vertės vyriškus kvepalus „Versace“; du skutimosi peiliukus „Gilette Mach3“ po 10 eurų vertės, viso 20 eurų vertės; 20 eurų vertės dujų balionėlį; 3 eurų vertės atlenkiamą peilį su paspaudžiamu saugikliu; 6 eurų vertės tortą „Avokadas“; 3 eurų vertės „Asti“ šampano butelį; 20 eurų vertės svarstykles „SOEHNLE“, type: Pino Green; 20 eurų vertės akių lęšius; 1 euro vertės bižuterinius auskarus; 7 eurų vertės veido kremą „Luxe“; 2 eurų vertės rutulinį dezodorantą, iš viso padarydami nukentėjusiajam D. L. 940 eurų turtinę žalą.

D. A. savo kaltę pripažino visiškai ir apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju pradėjo bendrauti po to, kai pas jį pirtyje buvo draugo gimtadienyje. Jo paprašyta davė savo telefono numerį. Po to jai rašė, siūlė susitikti. Būnant Virvytėje ji papasakojo G. ir kaip tik D. L. parašė, pasiūlė susitikti. Ji pasakė, kur yra ir šis atvažiavo, nupirko šampano, cigarečių. Sakė, kad reikia suorganizuoti balių, pabaliavoti. Kitą dieną L. vėl parašė, pasiūlė susitikti. Kadangi pamokų nebuvo, jos sutiko ir L. jas nusivežė pas save aprodyti namus. Nupirko degtinės, davė pakelį cigarečių „Fest“. Jos buvo skaičiusios internete, kad L. yra kontrabandos baronas, todėl manė, kad jis turi pinigų. Tą patį vakarą sužinojo, kad jis turi išvažiuoti į Vilnių, dar prieš tai parašė, pasitikslino, ar jo nėra namie, kada grįš ir taip sugalvojo pas jį nuvažiuoti apvogti. Į sodybą ją su G. ir V. D. bei M. K. nuvežė D. V., kuris garaže rastu vamzdžiui išdaužė langą. Pro išdaužtą langą į vidų įlipo V. D., kuris atidarė kitą langą ir visi sulipo, o ji liko saugoti gatvėje. Po dešimties ar penkiolikos minučių pamatė atvažiuojančią mašiną, nubėgo pasakyti ir greitai išvažiavo. Iš paimtų daiktų matė kompiuterį, durklą, kvepalus, atlenkiamą peilį. Durklas apie 30 cm ilgio, panašus į medžioklinį peilį, užlenkta rankena. Po vagystės kavos aparatas buvo pas M., kompiuteris parduotas. Iš kitų kaltinime nurodytų daiktų niekas nežino auskarų, „Gilette“ peiliukų, šampano ir torto ji nemačiusi. Nesutinka su daiktų vertėmis, mano, kad jie per brangiai įvertinti. Taip pat nesutinka dėl sudaužytų grindų plytelių vertės, nes 8 kv. metrų jie nesudaužė, ir prašomos priteisti neturtinės žalos suma, nes mano, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta neturtinė žala. Priešingu atveju jis po dviejų dienų nebūtų vėl kvietęsis ir siūlęs gerti. Jo savijauta buvo tokia pati, kaip ir visada.

G. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su D. L. susipažino 2014 m. birželio 9 d., kai jas su D. parvežė iš geležinkelio stoties. 2015 m. kovo 5 d. pas jį namuose šventė draugo gimtadienį. Ryte ją parvežė namo, o D. su K. liko tvarkyti pirtelės. Kai jos grįžo, papasakojo, kad šeimininkas davė parūkyti rusiškų cigarečių, nupirko alaus. D. jam davė savo telefono numerį ir jis joms su D. rašydavo žinutes, siūlydavo pabėgti iš pamokų, išgerti šampano, susitarti dėl tolimesnių susitikimų. Buvo susitikę Virvytėje, nupirko cigarečių ir šampano. Kitą dieną joms parašė, pasiūlė susitikti ir atsivežė į namus. Ten joms darė visokius kokteilius, žaidė kortomis bei rodė vokeliuose pinigus. Kitą dieną su D. pagalvojusios, kad būtų neblogai ir joms tiek pinigų turėti. Sugalvojo nuvažiuoti, kai L. nebus, ir jį apiplėšti. Susisiekė su M. ir V., jiedu atėjo pas ją, paskambino draugui, kuris vairavo mašiną. D. atvažiavo prie namų. Jos parodė kelią, nuvažiavo pas D. L.. Atidarė garažo duris, pasiėmė kažkokį metalą, išdaužė juo langą. V. įlipo, atidarė langą jiems, o D. stovėjo prie mašinos. Apėję namus paėmė kavos aparatą, kompiuterį, kompiuterio dėžę, kvepalų, svarstykles. Kavos aparatą įdėjo į bagažinę, kompiuterį lyg tai irgi. V. durklą turėjo kišenėje, o kur vėliau padėjo, nežino. Po dviejų dienų D. L. parašė, kad apiplėšti jo namai, kad rado betvarkę. Kitą dieną jis jas atsivežė į namus, turėjo degtinės, buvo labai linksmas, nebuvo jokios depresijos. Sakė, kad vagys pas jį buvo atvažiavę pinigų, bet nerado ir joms parodė indelyje pinigus. Ji paėmė kremą „Luxe“, tortą, šampaną. Tortą mašinoje suvalgė, o šampaną viena išgėrė namuose. Matė, kad vaikinai paėmė kvepalus. Mano, jog nukentėjusysis dėl vagystės dvasinių išgyvenimų nepatyrė, nes po vagystės jis vis tiek kvietėsi jas gerti, jam buvo linksma. Ieškinį sutinka atlyginti iš dalies.

V. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku jam paskambino G., kuri pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis paskambino M. K. ir abu nuėjo pas G. M. paskambino D. V., kuris turėjo automobilį. Prieš važiuodami į sodybą, nusipirko pirštines. D. su metaline gira išdaužė langą, tada jis įlindo į vidų, atidarė kitą langą. Po to visi sulindo į vidų, o D. liko saugoti lauke. Jie ieškojo pinigų, bet jų nerado, todėl pasiėmė daiktų. Jis paėmė stacionarų ir nešiojamą kompiuterį, kavos aparatą, durklą, kvepalus ir svarstykles, tortą, šampaną. Tortą suvalgė važiuodami mašinoje. Kompiuterį buvo išardęs, bet paskui surinko. Nešiojamas kompiuteris veikė, tik kažkokia plastmasė jam išlūžo. Nešiojamą kompiuterį V. kažkam pardavė. Iš vogtų daiktų pasiėmė kompiuterį ir svarstykles, durklas liko mašinoje. Nežino, kas ėmė nešiojamą modemą, galėjo būti ir prie kompiuterio, gal iškrito. Svarstykles pardavė už 6 ar 7 eurus.

M. K. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino V. D., pasakė, kad galima prasimanyti pinigų. Abu nuėjo pas G., jis paskambino D. V., kuris turėjo automobilį. Nuvažiavo į vietą, išlaužė garažo duris, D. V. pasiėmė girą ir ja išdaužė namo langą. V. įlipo, atidarė kitą langą, pro kurį visi sulipo. Ieškojo pinigų, bet nerado, ėmė, kas kam papuolė. Jis paėmė kvepalus „Hugo Boss“ ir dujų balionėlį. V. paėmė du kompiuterius, kavos aparatą, svarstykles. V. daiktų paimti į namą įbėgo du kartus, jis – vieną kartą. D. pašaukė, kad atvažiuoja mašina, todėl ir išvažiavo. G. pasiėmė šampaną, tortą, kurį suvalgė mašinoje. Durklą pasiėmė jis, o po to paėmė tėtis ir kažkam pardavė. Kavos aparatas liko pas jį iki tada, kol atvyko policija. Neturtinę žalą sutinka atlyginti iš dalies.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

2016-01-11 kvitas B serija BBB Nr. 0059199 patvirtina, jog įvykio vietoje paimtos dvi pirštinės perduotos į Telšių AVPK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 61).

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamųjų D. A., G. G., V. D. ir M. K. parodymai, nukentėjusiojo D. L. parodymai, apžiūros ir dokumentų, daiktų pateikimo protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esantys duomenys bei kiti byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji, veikdami vieninga tyčia, bendrininkų grupėje, pilnai suvokdami savo veiksmų esmę ir siekdami bendro tikslo, 2015 m. kovo 21 d. pagrobė D. L. priklausantį 940 eurų bendros vertės turtą įsibraudami į gyvenamą namą, todėl teismui nekyla jokių abejonių dėl jų kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

IV. Bausmės, auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur, inter alia (be kita ko), numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverčiamosios auklėjamojo pobūdžio priemonės, turinčios auklėjimo ir bausmės požymių, ribojančios nepilnamečio elgesį ir kartu turinčios auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį, yra svarbi baudžiamoji teisinė priemonė, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybę prieš kitas nepilnamečių nubaudimo priemones – kriminalines bausmes.

Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nu-baudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypa-tumų paskirties.

Apsvarsčius, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nepilnamečių D. A., G. G. ir V. D. nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo, teismas priėjo išvados, jog galima atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, kadangi byloje nustatytos visos trys būtinosios ir viena alternatyvi sąlyga, t. y., nusikalstamą veiką jie padarė dar nesulaukę aštuoniolikos metų amžiaus; padarytoji nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų; nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, todėl jie atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės ir šiuo pagrindu baudžiamoji byla nutrauktina (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims išaiškintinos auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės, numatytos BK 89 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas kaltinamajam M. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas apysunkis baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine tvarka, šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, per paskutinius dvejus metus šešis kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį, nedirba ir nesimoko (2 t., b. l. 34–36, 37–39).

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant ilgesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 41, 46, 54, 80, 90 straipsniai).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis M. K. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Iki šio nuosprendžio priėmimo M. K. yra padaręs dar kitą nusikaltimą, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrintina su 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme (viešieji darbai keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui – 80 val. : 3 (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunktis.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. paliktina nepakeista kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamajam M. K. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.

V. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas

Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog teismų praktika plėtojama ta linkme, kad ieškiniai dėl žalos atlyginimo nutraukus baudžiamąją bylą išsprendžiami iš esmės, t. y., priimamas vienas iš BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų – ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 22 287,40 € padarytos žalos, prašydamas priteisti iš kaltinamųjų lygiomis dalimis 2 287,40 € turtinei žalai ir iš kiekvieno kaltinamojo po 5 000 € neturtinei žalai atlyginti.

Civiliniame ieškinyje bei patikslintame civiliniame ieškinyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nurodoma, kad vagystės metu buvo sugadinta dalis namo apdailos – sugadintas lango stik-lo paketas bei sugadintos grindų plytelės, kurių bendra remonto kaina– 604,40 € (3 t., b. l. 53–54), pavogta ir negrąžinta daiktų už 1 730 € (3 t., b. l. 73–83), bei grąžinta daiktų su defektais, kurių bendrą remonto kainą sudaro 687 € (3 t., b. l. 52, 71–72). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala dėl lango stiklo paketo bei grindų plytelių remonto, dalies pavogtų ir negrąžintų daiktų – internetinio modemo VMC K4201 USB Stick, antikvarinio durklo, vyriškų kvepalų „Million“, „Versace“ bei Hugo Boss“, skutimosi peiliukų „Gillette Match3“ komplekto, dujų balionėlio, veido kremo „Luxe“, šampanizuoto gėrimo „Asti“, akių kontaktinių lęšių, rutulinio dezodoranto „Vichi“ vertės yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o dalis pavogtų ir negrąžintų daiktų – atlenkiamo peilio su paspaudžiamu saugikliu, bižuterinių auskarų – vertės, nurodytos civiliniame ieškinyje, nėra pagrįstos ir jos ženkliai skiriasi nuo ikiteisminiame tyrime nurodytų verčių, bei tai, jog pavogto ir grąžinto stacionaraus kompiuterio reali vertė yra mažesnė, nei defektiniame akte nurodoma remonto kaina (2 t., b. l. 2, 68, 72), teismas, vadovaudamasis minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, vadovaudamasis nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyra, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes priteisiant D. L. 1 178,40 € turtinės žalos (CK 1.5, 6.249 straipsniai).

Nors civiliniame ieškinyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nurodo, kad pavogti daiktai – nešiojamasis kompiuteris „Dell“ bei kavos aparatas „Delonghi“ buvo grąžinti su defektais, bei patei-kė jų defektinius aktus, tačiau iš byloje esančių savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (1 t., b. l. 136–160) matyti, kad minėti daiktai iš kaltinamųjų buvo paimti be jokių defektų požymių (1 t., b. l. 161–162), nukentėjusiajam šie daiktai buvo grąžinti ir ikiteisminio tyrimo metu dėl jų suga-dinimo jokių pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, kad šiems daiktams padaryta turtinė žala nėra įro-dyta ir ši civilinio ieškinio dalis atmestina kaip nepagrįsta. Taip pat nukentėjusysis nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad iš jo pavogto antikvarinio durklo vertė yra 1 000 €.

Nukentėjusysis D. L. ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo grindė tuo, jog po įvykdytos vagystės name patyrė sunkius dvasinius sukrėtimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol, negali sugrįžti prie įprasto gyvenimo režimo, nes sugadintas namo lango stiklo paketas, kurį reikia keisti, grindų plytelės, kurias taip pat reikia keisti, bet iki šiol šie remonto darbai nėra atlikti, o tai jį slegia ir sukelia neigiamus prisiminimus ir emocijas.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Teismo nuomone, atsižvelgus į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta ne veiksmais, nukreiptais prieš asmens gyvybę ir sveikatą, o vagyste, taip pat į tai, jog reikalaujama atlyginti neturtinės žalos atlyginimo suma ženkliai viršija neturtinės žalos atlyginimo sumos ribą, teismų praktikoje priteisiamą nukentėjusiesiems už vagystę, todėl ji yra per didelė ir neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, numatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas sprendžia, jog pakankamas ir teisingas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam yra 600 €.

Pagal CK 6.279 straipsnio nuostatas bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, o pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės; ši jų pareiga pasibaigia, kai žalą padaręs asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Bylos duomenimis nustačius, jog nuteistasis M. K. ir atleistieji nuo baudžiamosios atsakomybės D. A., G. G. ir V. D. savo tyčiniais bendrais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam D. L. padarė 1 178,40 € turtinę žalą, be to, dėl jų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, iš nuteistojo M. K. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų V. D., D. A., G. G. nukentėjusiajam D. L. priteistina solidariai 1 178,40 turtinei žalai atlyginti ir 600 € neturtinei žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš jų įstatyminių atstovių – civilinių atsakovių R. A., L. P., A. D. ir R. K. subsidiariai po 294,60 € turtinei žalai ir 150 € neturtinei žalai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – M. K., V. D., D. A. ir G. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Likusi ieškinio dalis atmestina (BPK 115 straipsnis).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas su pirštinėmis, du vokai su avalynės pėdsakais, perduoti saugoti į Telšių AVPK daiktų saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai ir negali būti sunaudojami daiktai; kavos aparatas, kvepalų buteliukas, nešiojamas kompiuteris, stacionarus kompiuteris ir svarstyklės, ikiteisminio tyrimo metu perduoti nukentėjusiajam, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui D. L.; metalinis indas, saugomas Telšių AVPK daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas D. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai)

Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, <...>, o kaltinamajam M. K. gynėja buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,

nusprendžia:

V. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 83 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

įspėjimą;

elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.

D. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

50 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

elgesio apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.

G. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti auklėjamojo poveikio priemones:

70 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, dirbti arba registruotis darbo biržoje, ir būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.

Išaiškinti atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės asmenims, jog jeigu jie nevykdys ar netinkamai vykdys paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėti, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

M. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant:

būti namuose nuo 20 val. iki 7 val. ir per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant:

būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.;

per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, subendrinti su 2015 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams 15 dienų, įpareigojant:

būti namuose nuo 20 val. iki 7 val.;

per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;

jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam M. K. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajam D. L. iš nuteistojo M. K. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų V. D., D. A., G. G. solidariai 1 178,40 € (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) turtinei žalai atlyginti ir 600 € (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, iš jų įstatyminių atstovių – civilinių atsakovių R. A., L. P., A. D. ir R. K. subsidiariai po 294,60 € (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 60 ct) turtinei žalai ir 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai jų vaikai – M. K., V. D., D. A. ir G. G. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jie prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su pirštinėmis, du vokus su avalynės pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; kavos aparatą, kvepalų buteliuką, nešiojamą kompiuterį, stacionarų kompiuterį, svarstykles, metalinį indą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui D. L..

Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.