Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-11-06 · Civilinė byla Nr. 2-1696/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-06
Bylos Nr.
2-1696/2014
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00540-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Ieškovas
Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos
Atsakovas
A. B.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1696/2014Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00540-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakov?s A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos pra?ymas leisti ?registruoti visuomen?s poreikiams i? atsakov?s A. B. paimtus ?em?s sklypus valstyb?s vardu ir prad?ti juos naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampol?–Suvalkai 22,0–56,50 km ruo?ui rekonstruoti civilin?je byloje Nr.2-2180-324/2014 pagal ieškovo Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ie?kin? atsakovei A. B., tre?iajam asmeniui Nacionalinei ?em?s ?kio tarnybai prie ?em?s ?kio ministerijos d?l leidimo paimti ?emæ visuomen?s poreikiams ir atlyginimo u? paimt? ?emæ dyd?io nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2180-324/2014 pagal ieškovo Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ie?kin? atsakovei A. B., tre?iajam asmeniui Nacionalinei ?em?s ?kio tarnybai prie ?em?s ?kio ministerijos d?l leidimo paimti ?emæ visuomen?s poreikiams ir atlyginimo u? paimt? ?emæ dydžio nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino ieškovo Lietuvos automobiliø keliø direkcijos prie Susisiekimo ministerijos prašymą leisti atsakovės A. B. žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti.

Atsakovė A. B. padavė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą leisti iš atsakovės A. B. paimtus žemės sklypus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti.

Teismas sprendė, kad ieškovas įrodė paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,0–56,50 km ruožui rekonstruoti svarbą, siekiant kuo skubiau (dar 2014 m.) tam panaudoti Europos Sąjungos fondų lėšas. Ieškovo nurodytų argumentų atsakovė neginčijo, ji neskundė ir įsakymo visuomenės poreikiams paimti jos žemės sklypus. Ieškovas nurodė, kad nepaėmus atsakovei priklausančių žemės sklypų, kurie yra abipus nurodyto magistralinio kelio ruožo, nėra jokių techninių ir juridinių galimybių pradėti rekonstruoti magistralinį kelią pagal eismo saugumo reikalavimus. Pažymėjo, kad įgyvendinus projektą, magistraliniame kelyje visiems eismo dalyviams būtų pagerintos eismo sąlygos, būtų sumažintos transporto grūstys bei kelio naudotojų sąnaudos, o aplinkinių teritorijų gyventojams ir/ar žemės savininkams ir kitiems naudotojams būtų užtikrintas saugesnis patekimas į aplinkines teritorijas (įvažiavimas/išvažiavimas) jungiamaisiais keliais.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė A. B. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismas nagrinėdamas ginčą visiškai neatsižvelgė į atsakovės poziciją ir nutartyje pasisakė tik dėl ieškovo prašymų ir argumentų. Pažymi, kad viena iš esminių sandorio sąlygų yra kaina, ir šioje byloje kaina nustatyta vienašališkai pagal ieškovo parodymus, visiškai nevertinant atsakovės pateikiamų faktų ir aplinkybių. Nurodo, kad neprieštarauja dėl jai nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, tačiau nesutinka su už paimamus sklypus nustatyta kaina.

Atsiliepimas

Ieškovas Lietuvos automobiliø keliø direkcija prie Susisiekimo ministerijos atsiliepime ? atsakov?s atskirt?j? skund? nurodo, kad teismas pagr?stai tenkino ie?kovo pra?ym?. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį prašo palikti nepakeistą, o atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakovės skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria leista visuomenės poreikiams paimamus sklypus įregistruoti valstybės vardu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šis klausimas nagrinėjamas pagal atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą bei patikrinant, ar nėra absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 str.).

Pagal CK 4.100 straipsnio 1 dalį, paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka, tokiu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas) (CK 4.100 str. 2 d.). Pagal CK 4.100 straipsnio 4 dalį, nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą kilnojamąjį daiktą (turtą) valstybei pereina nuo atsiskaitymo su daikto (turto) savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip; nuosavybės teisė į visuomenės poreikiams paimamą nekilnojamąjį daiktą valstybei pereina nuo nekilnojamojo daikto įregistravimo viešame registre momento, tačiau įregistruoti tokį daiktą kaip valstybės nuosavybę viešame registre galima tik nuo atsiskaitymo su nekilnojamojo daikto savininku momento, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Be to, pagal Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams; paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas, atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Dėl sisteminio Žemės įstatymo nuostatų aiškinimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatytina sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną, pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą lyginamosios vertės metodą, įvertinus pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2012). Be to, pagal kasacinio teismo praktiką, teismui nustatant atlyginimo už nuosavybės paėmimą visuomenės poreikiams dydį reikia vadovautis ne tik specialiomis CK bei kitų įstatymų nuostatomis, tačiau būtina atsižvelgti į konkrečios bylos faktines aplinkybes, bendruosius sąžiningumo, teisingumo, protingumo (CK 1.5 str.) bei civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 str.), t. y. įvertinti, ar atlyginimo dydis neprieštarauja proporcingumo principui, ar toks atlyginimas nereiškia šalių piktnaudžiavimo savo teisėmis; teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, jog paimant turtą visuomenės poreikiams, silpnesnioji šalis yra šio turto savininkas, todėl sprendimą dėl turto nusavinimo priėmęs asmuo, kilus ginčui turi nedelsdamas kreiptis į teismą ir teisminio nagrinėjimo metu privalo pagrįsti būtinumą nusavinti turtą, pagrįsti siūlomo atlyginimo priemones bei kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-959/2002).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-190, priimtu 2014 m. gegužės 22 d. (1 b. t., 51-52 b. l.), buvo paimtas visuomenės poreikiams atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas (0,3729 ha ir 0,3815 ha žemės sklypai). Žemės įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs šio straipsnio 5 dalyje nurodytą žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos pareiškimą, nustato ne trumpesnį kaip 14 dienų, bet ne ilgesnį kaip 30 dienų terminą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, atsisakiusiam sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, pateikti rašytiniam atsiliepimui į institucijos pareiškimą. Teismas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo žemės savininko ir (ar) kito naudotojo, atsisakiusio sudaryti sutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, paaiškinimų pateikimo arba termino, nustatyto tokiems paaiškinimams pateikti, pabaigos, priimdamas nutartį išsprendžia klausimą, ar leidžiama įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą ir jame esančius statinius ir įrenginius Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Teismas atsisako leisti įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, jeigu nustato bent vieną iš šių aplinkybių: 1) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija neįrodo paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo neatidėliotino panaudojimo šiems poreikiams svarbos; 2) nebuvo parengta turto vertinimo ataskaita; 3) žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytos pinigų sumos nėra pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 11 d. nutartimi, tenkindamas ieškovo prašymą dėl leidimo paimamus žemės sklypus įregistruoti valstybės vardu nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu turėtų atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą. Dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo byloje ginčo nėra (atsakovė sutinka, jog jai nuosavybės teise priklausantis turtas būtų paimtas visuomenės poreikiams), tačiau, atsakovės teigimu, įsakymu už paimamą turtą nustatyta 5 200,00 Lt atlyginimo suma yra per maža ir turėtų būti padidinta iki tokios sumos, už kurią atsakovė galėtų įsigyti kitą jos pasirinktą žemės ūkio paskirties sklypą. Atsakovė atskirąjame skunde ginčija paimamų sklypų vertę, tačiau pastebėtina, kad teismas šio šalių ginčo dar nesprendė, priešingai, teismas, priimdamas 2014 m. liepos 11 d. nutartį pažymėjo, kad nutartimi yra išsprendžiamas tik ieškovo prašymas leisti įregistruoti valstybės vardu paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus ir pradėti šiuos žemės sklypus naudoti sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams, o ginčą, susijusį su teisingu atlyginimu atsakovei A. B. už iš jos paimtus žemės sklypus, nagrinės toliau.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog yra visos įstatymu nustatytos sąlygos leisti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-190 „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti) Marijampolės savivaldybėje“ iš atsakovės A. B. paimtus (duomenys neskelbtini) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti juos naudoti šiame sprendime nurodytiems tikslams, t. y. magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 22,00–56,50 km ruožui rekonstruoti. Atsižvelgiant į tai, kad už paimamus visuomenės poreikiams žemės sklypus teisingos kainos, kuri tenkintų atsakovę klausimas priimant 2014 m. liepos 11 d. nutartį nebuvo sprendžiamas, o atsakovė savo skunde nurodo tik teisingo atlygio už paimamą turtą motyvus ir neginčija teismo nutarties esmės, atsakovės atskirasis skundas jame nurodytų motyvų pagrindu netenkinamas.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutarties, nebuvo nustatyta pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Taip pat nebuvo nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas