Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto (toliau – institucija) 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 115 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. D. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. liepos 21 d., 9.40 val., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „MAN TGA 26.440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas bei pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET), priartėjęs prie (duomenys neskelbtini) žiedinės sankryžos, nesilaikė kelio ženklo Nr. 203 (duoti kelią), įvažiavo į žiedinę sankryžą, kai ja pagrindiniu keliu važiavo keleivinis autobusas „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais privertė staigiai stabdyti autobuso vairuotoją bei sukti vairuojamą autobusą į kairę pusę vengiant susidūrimo, taip buvo sukelta pavojinga situacija autobuso vairuotojui ir jo vežamiems keleiviams. Apskundus nutarimą Kauno apylinkės teismui, šis, sutikdamas su institucijos nutarime padarytomis išvadomis ir paskirta nuobauda, 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi D. K. skundą atmetė. Apeliaciniame skunde D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį, pakeisti institucijos 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtą nuobaudą panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir paskiriant didesnę piniginę baudą. Skunde D. K. pažymi, kad dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, suprato savo žalingų veiksmų esmę. Pažeidimą padarė ne tyčiniais veiksmais, o dėl nepakankamo atsargumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo nurodęs, kad savo kaltę dėl pažeidimo iš karto pripažino, atsiprašė vairuotojo, jokių pasekmių nesukėlė, autoįvykio pavyko išvengti, žala nebuvo padaryta. Taip pat teismo prašė atsižvelgti į tai, kad augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, kuriuos dažnai reikia nuvežti į mokyklą ir iš jos parvežti. Neturėdamas teisės vairuoti, negalės tinkamai jais pasirūpinti. Praradęs teisę vairuoti, taip pat praras ir darbą, neteks pajamų. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nubaudė per griežtai. Taip pat prašė teismo įvertinti, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl senyvo amžiaus ir ligotos motinos, kuriai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Mamą prižiūri vienas, dažnai ją veža pas gydytojus, padeda finansiškai, kadangi mama iš gaunamos ligos pašalpos neišgalėtų įsigyti visų būtiniausių medikamentų. Tačiau teismas ir šias aplinkybes laikė nepakankamas ATPK 30¹ straipsnio taikymui. D. K. manymu, šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, o bauda bus pakankama priemonė administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde pažeidimo kvalifikavimas, kaltės ar įrodymų vertinimo klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirta nuobauda. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl to nepagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir paskyrė per griežtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracinių nuobaudų skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos ATPK 30 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose, taip pat atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, proporcingumo principus bei administracinės nuobaudos tikslus.Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, konstatavo, kad institucija, skirdama nuobaudą už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai, ATPK nuostatas pritaikė tinkamai ir paskyrė proporcingą padaryto pažeidimo pavojingumui administracinę nuobaudą, kuri nelaikytina aiškiai per griežta. Apylinkės teismas svarstė ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę, tačiau pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste taikyti minėtą straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pagrindo. Aukštesnysis teismas, dar kartą įvertinęs nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytos išvados dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo negalimumo yra tinkamai argumentuotos ir pagrįstos, su jomis aukštesnysis teismas visiškai sutinka.ATPK 124² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. Įstatymų leidėjas teisės vairuoti transporto priemones atėmimą numatė ne kaip alternatyvią, bet kaip privalomą nuobaudą, todėl sprendimas neskirti šios rūšies nuobaudos, remiantis ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtinta galimybe, turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiais duomenimis, kurie aiškiai rodytų, kad net ir minimalios nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo, proporcingumo principams ir asmens teises varžytų labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams užtikrinti. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. D. K. padarytas pažeidimas tyčinis, laikytinas pavojingu. Toki vertinimą patvirtina ir įstatymų leidėjo numatytą pakankamai griežta administracinė nuobauda. Pažeidimas, kvalifikuotas pagal tą patį ATPK straipsnį, kiekvienu konkrečiu atveju savo pavojingumu gali skirtis priklausomai nuo pažeidimo faktinių aplinkybių, pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančių duomenų, kitų aplinkybių. Šiuo atveju didesnį pažeidimo pavojingumą rodo tai, kad D. K. pažeidimą padarė vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (automobilį MAN TGA 26.440), savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją autobuso vairuotojui ir šiuo autobusu važiavusiems keleiviams. Dėl D. K. neatsakingo ir teisei priešingo elgesio galėjo kilti itin neigiami padariniai, susiję ne tik su turto sugadinimu, bet ir asmens sveikatos sutrikdymu. Neigiamų padarinių šiuo atveju buvo išvengta tik dėl autobuso vairuotojo atidumo ir savalaikių veiksmų siekiant išvengti eismo įvykio. Paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys iš karto po pažeidimo padarymo taip pat neleidžia daryti išvados, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai, gali būti pasiekti švelnesnės nuobaudos taikymu. Iš bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad iš karto po pažeidimo D. K. autobuso vairuotojui, panaudojusiam garsinį signalą, pro automobilio langą parodė nepadorų gestą, o tai paneigia jo deklaruojamą nuoširdų galėjimąsi ir savo veiksmų kritišką vertinimą.Vertinant D. K. asmenybę pažymima, kad anksčiau jis yra baustas už KET pažeidimus, taip pat už kitus administracinius teisės pažeidimus. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra baustas ir už šiurkščius KET pažeidimus (vairavimą esant neblaiviam), už kuriuos buvo skirtas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pakankamai didelės piniginės baudos. Taip pat baustas ir už greičio viršijimą, kitus KET pažeidimus. Paminėtos aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad D. K. nėra drausmingas vairuotojas, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, o jam anksčiau taikytos poveikio priemonės – administracinės nuobaudos, tame tarpe ir labai griežtos, teigiamos įtakos jo, kaip vairuotojo, elgesiui neturėjo.Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą, spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip to skunde prašo D. K., nėra pagrindo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad D. K. dėl pažeidimų fakto savo kaltės neneigė, nurodė, kad gailisi, sudaro pagrindą individualizuoti bausmę sankcijos ribose bei skirti minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta (paskirta minimali nuobauda). Priešingai, negu skunde teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas paminėtas aplinkybes įvertino. Taip pat įvertino ir tai, kad, pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbui, bei savo šeimos narių (mažamečių vaikų ir neįgalios motinos) poreikių užtikrinimui. Skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta, kad šios aplinkybės teismų praktikoje nėra laikytinos ypatingomis ar išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Šiuo aspektu pažymima, kad paminėtos aplinkybės D. K. buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau jo nuo neatsakingų veiksmų nesulaikė. Be to, iš institucijos atsiliepime nurodytų aplinkybių matyti, kad teisę vairuoti transporto priemones turi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sesuo ir jo vaikų mama, todėl teismas sprendžia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas D. K. jo šeimos narių teisėtų interesų užtikrinimui itin neigiamos įtakos neturės.Aukštesnysis teismas, įvertinęs paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad apeliantas savo skunde jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos, nenurodė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam terminui jo teises suvaržys labiau, negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apylinkės teismas institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino tinkamai, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹³ straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartį nepakeistą ir D. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.