Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. J., jos atstovei advokatei L. Ž., atsakovams V. J. ir A. U., jo atstovei advokatei J. P., institucijos teikiančios išvadą atstovui V. N.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovams V. J. ir A. U., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė E. J. sumažino ieškinio reikalavimu, o būtent sumažino prašomos priteisti sumos dydį nuo 150,00 Eur iki 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-06-01 iki dukros pilnametystės.

Atsakovai V. J. ir A. U. teismo posėdžio metu pateikė teismui pasirašę ieškinio pripažinimus, ir teismas jiems išaiškino, jog gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė E. J. prašė ieškinį patenkinti, jau sumažinto ieškinio reikalavimus ir nurodė, jog būdama santuokoje su V. J., tačiau pusantrų metų faktiškai su juo nebegyvendama (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros A. Iki dukros gimimo apie metus laiko gyveno su A. U.. Abu atsakovai žino, kad jos dukra A. nėra V. J. dukra, o yra A. U. dukra. Prašė teismo pripažinti, kad jos sutuoktinis V. J. nėra jos dukros A. biologinis tėvas, o atsakovas A. U. yra biologinis jos dukros A. tėvas. Nuginčijus ir nustačius tėvystę pakeisti vaiko gimimo įraše įrašus apie vaiko tėvą, dukrai suteikti pavardę „U.“ bei priteisti iš A. U. dukros išlaikymui po 110,00 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis jas mokant nuo 2019-06-01, ją paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja bei nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu.

Teismo posėdžio metu atsakovas V. J. su ieškiniu sutiko ir patvirtino, kad su ieškove nebegyveno kartu, tačiau santuokos nebuvo nutraukę, tuo metu ieškovė susipažino su A. U. ir jie susilaukė dukros, todėl jis negali būti mergaitės tėvu. Be to, atliko DNR tyrimą, kuris patvirtino, jog jis nėra A. tėvas. Kadangi jis nėra vaiko A. tėvas, o A. nėra jo dukra, teismo prašė nuginčyti vaikui A. J. jo tėvystę ir vaiko A. J. tėvu pripažinti A. U..

Teismo posėdžio metu atsakovas A. U. su ieškiniu sutiko ir patvirtino, kad su ieškove bendravo, kartu gyveno bei palaikė artimus santykius ir jis tikrai yra A. J. tėvas. Nurodė, kad žinojo, jog ieškovė laukėsi jo vaiko ir dukrą pripažino nuo gimimo ir ja rūpinosi. Prašo nuginčyti A. J. V. J. tėvystę bei pripažinti jį A. J. tėvu ir suteikti mergaitei jo pavardę „U.“. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina E. J.. Sutiko su prašomu priteisti sumažintu 110,00 Eur išlaikymo dydžiu, kad E. J. būtų paskirta vaikui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Sutiko su pasiūlyta jo bendravimo su dukra tvarka.

Teismo posėdžio metu ieškovės E. J. atstovė advokatė L. Ž. prašė ieškovės ieškinį patenkinti ir nuginčyti V. J. tėvystę A. J., pripažinti, kad atsakovas A. U. yra biologinis A. J. tėvas. Nuginčijus ir nustačius tėvystę pakeisti vaiko gimimo įraše įrašus apie vaiko tėvą, mergaitei suteikti pavardę „U.“ bei priteisti iš A. U. mergaitės išlaikymui po 110,00 Eur kas mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis jas mokant nuo 2019-06-01, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove bei nustatyti vaiko bendravimo tvarką su tėvu. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 300,00 Eur iš abiejų atsakovų po 150,00 Eur, taip pat iš atsakovų priteisti žyminį mokestį ir teismo išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovo A. U. atstovė advokatė J. P. sutiko su sumažinto ieškinio reikalavimais. Patvirtino, jog atsakovas A. U. nuo gimimo pripažino, kad yra mergaitės tėvas. Nuo pat pradžių atsakovas A. U. sutiko su visais ieškinio reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo dydžio. Atstovaujamasis sutiko skirti po 70,00 Eur dukros išlaikymui. Tačiau abipusių nuolaidų būdu priėmė sprendimą ir sutarė skirti dukros išlaikymui po 110,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-06-01 iki vaiko pilnametystės. Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš ieškovės, nors nurodė, kad iš penkių ieškovės reikalavimų keturi patenkinti visiškai, o penktas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio yra patenkintas iš dalies sumažinus ieškinio reikalavimą.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovas V. N. nurodė, jog nesant ginčo tarp atsakovų dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog nuginčijus nepilnametei A. J. V. J. tėvystę bus nustatyta biologinė tėvystė, tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir pripažinus A. U. tėvystę bus užtikrinti nepilnametės mergaitės interesai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas vadovaujantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi surašo sutrumpintus motyvus, kadangi abu atsakovai ieškinį pripažino.

Dėl tėvystės nuginčyjimo

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 2 dalis). Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo įraše nurodyti tėvo duomenys gali būti ginčijami CK 3.149 – 3.153 straipsniuose nurodyta tvarka. Ieškovė, pasinaudodama šia nuostata ir kreipėsi į teismą. A. J., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše tėvu nurodytas V. J., kadangi E. J. dukros susilaukė būdama santuokoje su V. J.. Byloje atsakovas V. J. pripažino ieškinyje nurodytą faktinę aplinkybę, jog V. J. nėra A. J. biologinis tėvas, nes jis iki mergaitės gimimo apie pusantrų metų nebegyveno faktiškai su E. J., todėl ir negali būti biologinis (duomenys neskelbtini) gimusios mrgiatės tėvas. Nustačius, kad V. J. nėra A. J. biologinis tėvas, tėvystė nuginčytina.

Dėl tėvystės nustatymo

Jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovas A. U. pripažino ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. pripažino faktinę aplinkybę, jog yra A. J. biologinis tėvas, nes iki mergaitės gimimo apie metus laiko jis kartu gyveno su E. J., todėl yra įsitikines, jog mergaitė yra jo biologinė dukra. A. U. tėvystę A. J. patvirtina ir UAB „Unge“ atlikto DNR tyrimo išvada. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, A. U. pripažintinas A. J. tėvu, o A. J. – jo dukra, suteikiant vaikui tėvo pavardę „U.“.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

A. J. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. J., nes ji nuo gimimo gyvena su ja, esanti nusistovėjusi jos šeimos aplinka jai yra saugi, atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jos poreikių tenkinimą. Paminėtina ir tai, jog A. U. sutinka, kad vaiko gyenamoji vieta būtų nustatyta su vaiko motina. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos.

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1–2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Kaip nustatyta byloje, atsakovas A. U., būdamas A. J. tėvu, šiuo metu niekaip neprisideda prie jos išlaikymo. Ieškovė E. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. U. dukros A. J. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovė E. J. sumažino prašomos priteisti sumo dydį nuo 150,00 Eur iki 110,00 Eur. Atsakovas A. U. teismui pateikė duomenis apie savo finansinę padėtį, t. y. nekilnojamojo turto neturi, turi neįgalumą, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, jo gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 301,74 Eur. Ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymo dydis 110,00 Eur pripažintinas pagrįstu. Teismo posėdžio metu šalys pateikė teismui sudarytą taikos sutartį, kurioje sutarė dėl išlaikymo dydžio, t. y. 110,00 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-06-01 iki vaiko pilnametystės. Atsakovas A. U. teismo posėdžio metu sutiko mokėti dukros išlaikymui po 110,00 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš atsakovo A. U. priteistina A. J. išlaikymui po 110,00 Eur per mėnesį nuo 2019-06-01 iki vaiko pilnametystės.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, kasmet mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

E. J., su kuria nustatyta nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (CK 3.157 straipsnis, 3.190 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jos interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 straipsnis). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės prašymą bei į atsakovo nuomonę dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, jog problemų dėl bendravimo tvarkos nekyla, todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, nurodytą ieškinyje.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Akivaizdu, jog procesas šioje civilinėje byloje buvo aktualus visiems proceso dalyviams, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais ieškovės patirtos išlaidos dalintinos į tris lygias dalis, t. y. po 100,00 Eur, ir iš atsakovų priteistina po 100,00 Eur iš kiekvieno ieškovės patirtų advokato išlaidų, kurias prašė priteisti, o būtent 300,00 Eur, bei po 67,00 Eur iš kiekvieno, ieškovės sumokėto 200,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis).

2019-05-15 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3(NTP-2)-19-T-1006-8163, atsakovui A. U. teikta antrinė teisinė pagalba atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo bei kitų bylinėjimosi išlaidų.

2019-06-17 pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-3666 patvirtina, jog valstybė už A. U. teiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 266,50 Eur išlaidų. Ieškovė ieškinyje buvo pareiškusi penkis atskirus reikalavimus, iš kurių net keturis atsakovas A. U. pripažino visiškai. Po ieškovės savanoriško ieškinio reikalavimo sumažinimo išlaikymo dydžio dalyje atsakovas A. U. visiškai pripažino ir sutiko ir su penktuoju ieškovės reikalavimu. Todėl atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus, valstybės patirtos išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, nes ieškinys iš esmės patenkintas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas A. U. yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo iš jo nepriteistinas žyminis mokestis už priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 269-270, 282, 394-399 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.153 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas yra A. U., a. k. (duomenys neskelbtini)

A. J. pakeisti pavardę į „U.“.

Priteisti iš A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dukros A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2019 m. birželio 1 d.

Nepilnametės A. J. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametės A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina E. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukros, A. J., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką tokiu būdu: tėvas su dukra bendrauja nepilnamečiui vaikui, jo motinai E. J. ir jo tėvui A. U. patogiu laiku. Prieš kiekvieną atvykimą tėvui informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką.

Priteisti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 167,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 167,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šie Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.