Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė, susipažinusi su R. P. skundu privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. numatyta, kad skunde ar pareiškime privataus kaltinimo tvarka turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad analogiškas pareiškėjo R. P. įgaliotojo atstovo advokato L. S. skundas dėl šmeižimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi buvo grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Šioje nutartyje buvo pažymėta, kad skunde nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas G. C., kuris italų tautybės, kas, vertinant taip pat skundo vertimą į italų kalbą, rodo, jog kad G. C. nesupranta lietuviškai, nemoka nei skaityti, nei rašyti lietuvių kalba. Kartu su skundu yra pateikti interneto puslapių tekstai, kuriuos, neva, rašė G. C.. Šie tekstai yra parašyti lietuvių kalba, todėl akivaizdžiai prieštarauja išvadai, kad tekstą rašė G. C.. Baudžiamasis procesas yra susijęs su laiko ir piniginėmis sąnaudomis, nepatogumais ir ribojimais, todėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi būti nustatytas kuo tiksliau, kad su nusikalstama veika nesusijusiems asmenims nebūtų sukelta nepatogumų. Teismui, priimant sprendimą šaukti asmenis susitaikyti (pradedant baudžiamąjį procesą), neturi kilti abejonių, kad skunde aprašomus nusikalstamus veiksmus gali būti padaręs skunde nurodomas asmuo. Teismas nėra ta įstaiga, kuri pradeda baudžiamąjį procesą skunde nurodžius neaiškiais motyvais pasirinktą asmenį, o vėliau procese galimai paaiškėjus, kad toks asmuo nepadarė skunde nurodytų veiksmų, skundas atsiimamas ir nurodomas kitas asmuo. Tuo labiau, kad procesinės normos leidžia reikalauti policijos pareigūnų nustatyti tikrąjį veiksmus atlikusį asmenį.

Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje buvo pažymėta, kad, nors skundo duomenimis, nurodyti veiksmai galimai atlikti UAB „Litplastic“ patalpose Vilniuje, Laisvės pr. 71B-50, nusikalstamos veikos padarymo vieta nenustatyta. Nusikalstamų veiksmų padarymo vieta yra svarbi dviem aspektais. Visų pirma, ji yra susijusi su kaltinamojo teise į gynybą, todėl turi būti nurodyta tiksliai, kad galima būtų patikrinti, ar iš tiesų kaltinamasis nurodytu laiku buvo nurodytoje vietoje ir ar nurodyti veiksmai iš tikrųjų buvo padaryti nurodytoje vietoje. Kitas aspektas yra susijęs su teismingumu. Internetas neturi adreso erdvėje. Informacija gali būti patalpinta iš bet kurio kompiuterio, esančio bet kurioje vietoje. Todėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vieta turi būti nurodyta kuo tiksliau, o ne ją preziumuojant.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012 m. kovo 16 d. gautame R. P., atstovaujamo advokato L. S., skunde Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti.

Lietuvos Respublikos BPK 409 str. 3 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų šio Kodekso 407 straipsnyje, atliekamas bendra tvarka, jeigu nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo nėra žinomas. Nustatant galimą skunde aprašytą veiką padariusį asmenį ir veiksmų atlikimo vietą galima pasinaudoti šia įstatymo nuostata. Įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos BPK 412¹ str. 1 d. nuostatos teisėją įpareigoja, gavus nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, patikrinti, ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką nėra akivaizdžiai neteisingi ar nėra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas. Todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti ir siekti to, kad jo skleidžiamos neatitinkančios tikrovės žinios gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo.

Skundo duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu negali išsireikalauti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 p.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011-07-13 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 186 str. str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei su šia įmone susijusioms įmonėms bei asmenims (skundo priedas Nr. 2). Minėtos informacijos teisingumas R. P. skunde neginčijamas.

Šiuos duomenis teismas vertina akivaizdžiai parodančiais, jog skunde cituojamuose straipsniuose išdėstyta nuomonė pagrįsta objektyvia informacija – atliekamu ikiteisminiu tyrimu: Lietuvos Respublikos BPK 166 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Šmeižimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Melagingos žinios yra tos, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, t.y. skleidimas to, kas teigiama esant ar buvę, bet nėra ir nebuvo, arba faktai iškreipiami. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Kadangi, susipažinus su teismui pateikta medžiaga, matyti, jog cituojamuose straipsniuose pavartota terminologija sietina su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, darytina išvada, jog privataus kaltinimo skunde išdėstytų aplinkybių analizė rodo, jog nepadaryta veika, turinti BK 154 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Kartu pažymėtina, kad proceso dėl šmeižto pradėjimas faktiškai reikštų ir kišimąsi į atliekamą ikiteisminį tyrimą, kas griežtai uždrausta įstatymu.

Teismas, vertindamas nustatytas skundo priėmimo metu aplinkybes, daro išvadą, kad nustatyti tiek BPK 412 str. 2 d., tiek 412 ¹ str. numatyti pagrindai, užkertantys kelią tolimesniam nagrinėjimui, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal R. P. skundą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., požymių.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.