Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-1017/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-28
Bylos Nr.
1-1294-1017/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-10921-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
P. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1294-1017/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10921-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 30 parų arešto (2018 m. gegužės 14 d. bausmę atlikęs); kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. B. 2019 m. kovo 16 d., apie 23.00 val. šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu tyčia abiem rankomis pastūmė savo sugyventinę B. G., dėl ko ji atsitrenkė į tvorą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis apie 6 metus gyvena kartu su savo sugyventine B. G. jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaikų jie neturi. 2019 m. kovo 16 d. nuo 15.00 val. jie kartu namuose vartojo alkoholį – gėrė degtinę. Apie 23.00 val. tarp jų dėl kažko kilo žodinis konfliktas. Sugyventinė liepė jam išeiti iš namų. Jis apsirengė ir išėjo į kiemą. Paskui jį į kiemą išėjo ir sugyventinė. Kieme tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas. Konflikto metu jis nesusitvardė ir ranka pastūmė sugyventinę į krūtinę. Ar sugyventinė nugriuvo, jis nematė, kadangi iš karto po to išėjo iš kiemo ir į sugyventinę nežiūrėjo. Daugiau be jų kieme tuo metu nieko nebuvo. 2019 m. kovo 17 d. apie 07.00 val. prie parduotuvės „Visą parą“, esančios (duomenys neskelbtini), jį sulaikė policijos pareigūnai. Pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą, kur alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas. Po to jis buvo uždarytas į areštinę. Dėl savo poelgio, kad sukėlė sugyventinei fizinį skausmą, jis nuoširdžiai gailisi. Jis norėtų jos atsiprašyti ir daugiau taip nesielgs (b. l. 32).

Nukentėjusioji B. G. nurodė, kad 2019 m. kovo 16 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis P. B. panaudojo prieš ją smurtą. Jis prie namo abiem rankomis pastūmė ją į tvorą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Su sugyventiniu ji gyvena 6 metus. Konfliktas kilo dėl to, kad ji pasakė sugyventiniui, kad gana gerti, laikas miegoti. Jis jai atsakė, kad ji jam ne šeimininkė ir pastūmęs ją į tvorą, kažkur pabėgo. Sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, policija dėl tokių dalykų jau buvo kviesta 3 kartus (b. l. 9-14).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad 2019 m. kovo 16 d., 23.06 val., į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą telefonu kreipėsi B. G., kuri pranešė, kad konfliktuoja ir mušasi sugyventinis P. B., medicininės pagalbos atsisakė, vaikų nėra (fone girdėjosi triukšmas ir grumtynių garsai) bei nurodyta papildoma informacija apie patikrinimą, kad smurtas pasitvirtino; konfliktas kilo tarp B. G. ir jos sugyventinio P. B., dėl to, kad nenorėjo eiti miegoti, o toliau gerti alkoholinius gėrimus; P. B. abiem rankomis paėmė B. G. ir pastūmė į tvorą, taip ji pajuto fizinį skausmą; iki atvykus pareigūnams, P. B. pabėgo, kur galėjo pabėgti pranešėja nežino; bei 2019 m. kovo 17 d., 07.03 val. vėl kreipėsi pranešėja B. G. pranešdama, kad jos neblaivus sugyventinis vėl atėjo pas ją, šiuo metu nieko blogo nedaro, bet vakar buvo sulaikytas už smurtą prieš ją ir ji prašo jį išprašyti (b. l. 5, 6).

2019 m. kovo 16 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti sužalojimai ant B. G. kūno; padarytos nuotraukos; vaizdo įrašas (b. l. 9-16).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės S. E. 2019 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2019 m. kovo 16 d., 23.06 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) konfliktuoja ir mušasi sugyventinis. Atvykus į vietą, pareigūnus pasitiko B. G., kuri paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio P. B. kilo konfliktas. P. B. nenorėjo eiti miegoti, o norėjo toliau gerti. Kai B. G. atsisakė tą daryti, P. B. abiem rankomis ją pastūmė į prie namo esančią tvorą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Kai B. G. pasakė, kad kviečia policiją, P. B. pabėgo. Jis galimai gali būti pas tėvą Salininkuose. B. G. buvo neblaivi, nustatytas 2,12 prom. girtumas (b. l. 22).

Vilniaus apskrities VPK Rinktinės „Vytis“ 1-osios kuopos vyriausiojo patrulio R. Ž. 2019 m. kovo 17 d. tarnybiniame pranešime dėl pristatyto asmens nurodyta, kad 2019 m. kovo 17 d., 07.09 val. gautas pranešimas, jog P. B. grįžo pas B. G.. A. P. B. vėl buvo pasišalinęs, tačiau buvo pastebėtas prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir sulaikytas. Sulaikymo metu buvo panaudoti antrankiai (b. l. 23).

Alkotesterio parodymais, kad 2019 m. kovo 17 d., 07.34 val. P. B. nustatytas 2,56 promilių girtumas (b. l. 39).

Ankščiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad P. B. žodinio konflikto su savo sugyventine B. G. metu, tyčia abiem rankomis pastūmė ją, dėl ko ji atsitrenkė į tvorą, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. P. B. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, prašo bausmę sumažinti (b. l. 57-58).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į P. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

P. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teistas, teistas ir už analogiškas veikas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (b. l. 49, 50, 52-56), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, dirba. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė ir įpareigojimų rūšys, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį parinkta pagrįstai (BK 48 str.). Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas papildomas (prokuroro nenurodytas) įpareigojimas – tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pobūdį, nustatytą vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą naudoja smurtą artimoje aplinkoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turi įtakos nusikalstamų veikų darymui, skirtina jam baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str., 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

P. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. P. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 17 d., 07.15 val. iki 2019 m. kovo 18 d., 13.53 val. (dvi dienas) (b. l. 27, 28), šis terminas įskaitytinas į bausmė laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Byloje esantis CD su vaizdo įrašu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio; 3) neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų per 9 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, P. B. skirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio; 3) neatlygintinai išdirbti 30 valandų nemokamų darbų per 9 mėnesių laikotarpį, jį skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2019 m. kovo 17 d., 7.15 val. iki 2019 m. kovo 18 d., 13.53 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, byloje esantį CD su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

I. P. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. P. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Norvilienė