- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-1277-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- K. I.
- Ieškovas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6434-727/2010 pagal ieškovės Ž. V. ieškinį atsakovei K. I. dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) Nustatyti buto naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovei naudotis 17,74 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 12-5, bute, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 12-5, esančiame (duomenys neskelbtini);
2) Paskirti atsakovei naudotis 13,29 kv. m ploto kambariu, plane pažymėtu indeksu 12-6;
3) Paskirti ieškovei naudotis ½ dalimi bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, virtuve, vonia ir tualetu, kurios plane pažymėtos indeksais: 12-1, 12-2, 12-3, 12-7;
4) Paskirti atsakovei naudotis ½ dalimi bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, virtuve, vonia ir tualetu, kurios plane pažymėtos indeksais: 12-1, 12-2, 12-3, 12-7;
5) Priteisti 4000 Lt kompensaciją K. I. naudai, už naudojimąsi svetimu turtu;
6) Iš ieškovės priteistos 4000 Lt kompensacijos mokėjimą išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovės, kaip buto bendraturčių, santykiai yra labai įtempti ir komplikuoti. Savo nuožiūra laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti savo dalimi ieškovė negali. Susitarti su atsakove dėl buto valdymo, naudojimo ir disponavimo geruoju nėra galimybės, todėl ieškovė savo teises priversta ginti teisme. Ieškovė paaiškino, jog 2005-08-23 Vilniaus miesto 16 notarų biuras ieškovei ir jos broliui E. S. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį minėti asmenys paveldėjo po ½ dviejų kambarių, 52,08 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centras 2010-01-07 išduotą pažymėjimą Nr. 978150 viso buto vidutinė rinkos vertė yra 113000 Lt, todėl pusės arba ½ buto vertė yra 56500 Lt. Atsakovė K. I. dalį buto nusipirko iš ieškovės brolio E. S.. Ieškovė teigia, jog atsakovė bute niekada negyveno ir negyvena. Ieškovė nurodo, jog ji turi tokias pačias teises kaip ir atsakovė, savo butą ji valdo teisėtai, prižiūri jį ir rūpinasi jo būkle. Ieškovė siūlė atsakovei persikelti gyventi kartu, prižiūrėti minėtą butą, tačiau ji nesutiko. Ieškovė prašo paskirti jai kambarį, plane pažymėtą indeksu 12-5, turintį 17,74 kv. m ploto su balkonu, nes minėta dalis paveldėta iš ieškovės motinos, kambaryje yra jos asmeniniai daiktai, knygos, baldai, kiti namų apyvokos reikmenys, kurie ieškovei yra brangūs. Dėl atsakovės kaltės buvo prarasta galimybė parduoti butą už tinkamą kainą ir tokiu būdu išspręsti visas problemas. Ieškovė ketina grįžti į butą, tvarkytis, daryti remontą ir gyventi kambaryje, kuriame yra jos motinos daiktai. Bendra viso buto, turinčio 52,08 kv. m ploto, vertė yra 113000 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, jog butas priklauso dviems savininkams, jo vertė ženkliai sumažėja, todėl ieškovė siūlo atsakovei išmokėti 4000 Lt kompensaciją už kambarį su bendro naudojimosi patalpomis (LR CK 4.80 str., 4.81 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė K. I. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama jį atmesti, priteisti iš Ž. V. K. I. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo butas ieškovei bei atsakovei priklauso nuosavybės teise lygiomis dalimis. Šiame bute yra du kambariai, vieno kambario plotas yra 17,74 kv. m, o kito 13,29 kv. m. Buto ploto prasme skirtumas sudaro 4,45 kv. m. Už šio ploto skirtumo pusę, ieškovė atsakovei siūlo 4000 Lt kompensaciją. Atsakovė teigia, jog ieškovė neatkreipė dėmesį į tai, jog įstatymai numato ne ploto, o turto dalies atidalijimą ar padalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kambarys, pažymėtas indeksu 12-5, kurio plotas 17,74 kv. m, yra ne tik didesnis, bet greta šio kambario yra balkonas, kuris yra gerai įrengtas, dėl to turi didesnę vertę. Ieškovė, nurodydama buto vertę, remiasi VĮ Registrų centras Vilniaus filialo pažyma. Atsakovė pažymi, jog minimas butas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, o ne valstybei, todėl buto vertę apsprendžia rinka. Ieškovės minimoje pažymoje nurodyta, jog buto rinkos vertė yra 180000, o ne 113000 Lt. Didesnio kambario su balkonu, kurio indeksas 12-5, o plotas - 17,74 kv. m, vertė yra 105000 Lt, o kambario, kurio pažymėjimas 12-6, plotas 13,29 kv. m, vertė yra 75000 Lt. Buto skirtumo vertė yra 30000 Lt. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei ir atsakovei minėtas butas priklauso po ½ dalį, kompensacija sudaro ne 4000 Lt, o 15000 Lt. Atsakovė teigia, jog ieškovė dėl savo finansinės padėties, nepardavus vieno iš dviejų butų, neturėtų galimybės nupirkti atsakovės dalį. Atsakovė nesutinka su kompensacijos išdėstymu jos priteisimo atveju (LR CK 4.80 str., 6.397 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. V. pateikė dubliką dėl ieškinio, nurodydama, jog atsakovės iniciatyva užsakytas buto vertinimas atliktas dėl kuo didesnės vertės nustatymo, kadangi ieškovė siūlo už jai tenkančią didesnę ploto dalį sumokėti kompensaciją. Turto vertintojų firmų atliktas buto vertės nustatymas niekaip neįtakos to, už kokią kainą butas bus parduotas konkrečiam suinteresuotam pirkėjui. Bute reikia keisti visas komunikacijas, atlikti pagrindinių konstrukcijų kapitalinį remontą, keisti senus langus, duris. Atsakovė nurodė, jog jai priimtinas variantas parduoti butą, tačiau 2007 m. gruodžio mėn. atsiradus 2 pirkėjams, kuriuos tenkino 282000 Lt kaina, atsakovė atsisakė jį parduoti.
Atsiliepimas
Atsakovė K. I. pateikė tripliką, prašydama ieškovės ieškinį atmesti, nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis namas, kuriame yra ginčo butas, yra pastatytas 1984 metais. Atsakovė neneigia, kad butui reikalinga renovacija, tačiau ir buto kaina tuomet būtų kita, negu nurodyta atsakovės įvertinimo ataskaitoje.
Atsakovė K. I. pateikė priešieškinį, prašydama Ž. V. ieškinį atmesti, butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti taip: K. I. skirti kambarį, kurio indeksas 12-5, o plotas 17,74 kv. m, Ž. V. palikti kambarį, kurio indeksas 12-6, o plotas 13,29 kv. m, virtuvę, vonią, tualetą ir koridorių palikti bendram naudojimui, priteisti Ž. V. iš K. I. 20000 Lt piniginę kompensaciją. Nurodė, kad ginčo butą ieškovė ir atsakovė valdo lygiomis dalimis, dėl to dalijimosi atveju turi lygias teises. Ž. V. dėl kambarių skirtumo sutinka kompensuoti 7000 Lt, tačiau atsakovė su tokiomis sąlygomis nesutinka. Turto vertintojų manymu, kambario su balkonu vidutinė rinkos vertė yra apie 100000 Lt, be balkono apie 80000 Lt. Dėl to atsakovė sutinka Ž. V. sumokėti skirtumą 20000 Lt.
Ieškovė Ž. V. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, nurodydama, jog su juo nesutinka.
2010-09-14 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė K. I. pareiškė, jog atsisako nuo priešieškinio ir nepalaiko priešieškinyje išdėstytų reikalavimų, atsisakymo nuo priešieškinio pasekmės jai buvo išaiškintos ir suprantamos (1 t., b.l. 193-195).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-16 sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti:
1) Nustatyti tokią buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
- ieškovei Ž. V. paskirti naudotis kambariu su balkonu, plane pažymėtu indeksu 12-5, 17,74 kv.m. ploto,
- atsakovei K. I. paskirti naudotis mažesniu kambariu, plane pažymėtu indeksu 12-6, 13,29 kv.m. ploto;
- bendro naudojimo patalpas, t.y. koridorių, virtuvę, vonią ir tualetą, plane pažymėtus indeksais 12-1, 12-2, 12-3 ir 12-7, palikti bendram naudojimui;
2) Priteisti iš ieškovės Ž. V. atsakovės K. I. naudai 8172,80 Lt kompensacijos;
3) Išdėstyti šios sumos sumokėjimą lygiomis dalimis 6 mėnesių laikui;
4) Priimti atsakovės K. I. atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje reikalavimų dalyje nutraukti;
5) Grąžinti K. I. dalį, t.y. 80,56 Lt, sumokėtų 2009-02-23 įmokos mokėjimo kvitu; išaiškinant, kad šias lėšas grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija;
6) Priteisti iš atsakovės K. I. ieškovės Ž. V. naudai 1245 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog ginčo šalims bendra daline nuosavybės teise (kiekvienai po ½ dalį) priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 15-17) – ieškovei ½ buto priklauso pagal 2005-08-23 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą (1 t., b.l. 5, 10, 11), o atsakovė ½ dalį buto įsigijo iš kito paveldėtojo – ieškovės brolio 2005-12-21 pirkimo-pardavimo sutartimi (1 t., b.l. 5, 10, 11, 13, 14). Tarp ginčo šalių susiklostę konfliktiniai santykiai dėl bendrai nuosavybės teise turimo turto valdymo ir naudojimo. Nagrinėjamoje byloje iš esmės kyla ginčas tik dėl kompensacijos dydžio, nes ieškovės siūlytina naudojimosi butu tvarka atsakovei priimtina. Teismas ieškovės ieškinį dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, paskiriant ieškovei naudotis didesniu kambariu, o atsakovei – mažesniu, bendro naudojimo patalpas, paliekant bendram šalių naudojimui, jame išdėstytais motyvais ir pagrindu pilnai tenkino. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai dalių adekvatumo taisyklės objektyviai neįmanoma laikytis, ir dėl to bendraturčiams paskiriamos naudotis namo dalys, nevisiškai atitinkančios idealiąsias dalis, gali kilti interesų pusiausvyros problema, kuri sprendžiama, taikant teisingo atlyginimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, privalu spręsti atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo 2004-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Parenkant atlyginimo formą, teismas atsižvelgė į poreikį kiek įmanoma labiau apsaugoti savininko turtinius ir neturtinius interesus, kad būtų teisingai kompensuotas nelygiavertis naudojimosi tvarkos nustatymas, teismas kompensacijos dydį nustatė, vadovaudamasis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-03. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004.), taip pat teismas gali nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Ieškovė sutinka išmokėti atsakovei maksimaliai 5000 Lt kompensaciją už naudojimąsi jai tenkančiu didesnio ploto kambariu. Teismas padarė išvadą, jog šis ginčo šalies siūlymas neatitinka protingumo kriterijaus, byloje esančių duomenų dėl turto rinkos vertės, neužtikrina kito bendraturčio teisėtų savininko teisių apsaugos ir įgyvendinimo realia apimtimi, kompensavimo mechanizmo adekvatumo taisyklės taikymo, teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios nuosavybės apžvalgoje pateiktų kriterijų ir principų, nes yra akivaizdžiai per mažas. Teismas nukrypo nuo šalies teiktino siūlymo dėl kompensacijos dydžio ir atsižvelgdamas į pareikšto ginčo specifiką, nelaiko, jog tai yra išėjimas už pareikšto ieškinio ribų. Skirtumas kambarių ploto atžvilgiu yra 4,45 kv.m, todėl atsakovei, kaip ½ dalies nuosavybės turėtojai, turi būti kompensuota už 2,22 kv.m. Atsakovė pateikė į bylą turto vertinimo ataskaitą, sudarytą 2010-03-29, pagal kurią ginčo objekto bendra vertė yra 180000 Lt, todėl 1 kv.m kaina yra 3456,22 Lt. Ieškovė savo turto vertės ataskaitos nepateikė, nors tai padaryti buvo siūloma abiems ginčo šalims (1 t., b.l. 169), todėl nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų. Teismas konstatavo, jog neturi pagrindo netikėti ataskaitos duomenų objektyvumu, ją sudariusių asmenų kvalifikacija, todėl ja remiasi (LR CPK 178 str.). Atsakovėms priklauso po ½ dalį buto, todėl ieškovei paliekant naudotis didesnį kambarį, atsakovei turi būti kompensuota už kambarių ploto skirtumą, kas, teismo manymu, šiuo atveju sudarytų 7672,80 Lt (2,22 kv.m x 3 456,22 Lt). Atsakovė, manydama, jog jai tenkanti plotų skirtumo dalis yra verta 15000 Lt, pateikdama tokį paskaičiavimą (2 t., b.l. 11), neatsižvelgė į tai, kad padalinus kambarių rinkos vertę siūlomu būdu (atitinkamai į 105000 Lt ir 75000 Lt) iš bendros turto rinkos vertės išimamos bendro naudojimo patalpos ir jų vertė. Teismas tokiu atsakovės siūlomu skaičiavimu nesirėmė, laikydamas jį neteisingu ir nepagrįstu. Kadangi ieškovei naudojimuisi suteikiamas didesnio ploto kambarys, kuris yra su balkonu, teisinga ir protinga kitai šaliai kompensuoti ir su galimybės naudotis balkonu praradimu tenkančias išlaidas. Kaip matyti iš ataskaitoje esančių nuotraukų, balkonas yra įstiklintas, apkaltas medinėmis lentelėmis, todėl teismas padarė išvadą, jog 500 Lt kompensacijos suma atsakovei už jai tenkančią ½ balkono dalį yra pakankama. Tokiu būdu viso atsakovei priteistina 8172,80 Lt kompensacijos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo nelygiavertiškumo (LR CK 4.80 str., 4.81 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė K. I. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimą ir bylą perduoti naujam nagrinėjimui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su bylos nutraukimu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos sprendime. Apeliantė teigia, jog ji nesutiko parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakyti nuo priešieškinio. Ji sutiko tik su sąlyga, jeigu jai bus išmokėta už jai priklausančią dalį kompensacija, kuri nurodyta 2010-03-29 Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ išvadoje, t.y. 15000 Lt. Apeliantė pažymi, jog nors LR CPK 140 str. 1 d. nuostatos ir leidžia bylą nutraukti bet kurioje stadijoje, tačiau siūlyti atsakovei atsisakyti nuo priešieškinio parengiamojo teismo posėdžio stadijoje nebuvo būtinumo. Apeliantė teigė, jog įstatymas kalba apie ieškinį, šiuo atveju atsakovė pateikė priešieškinį, todėl priešieškinio atžvilgiu toks bylos nutraukimas prieštarauja LR CPK 140 str. 1 d. nuostatoms, tuo labiau, kad byla buvo nagrinėjama iš esmės. Kadangi atsakovė pasirašė dėl bylos nutraukimo parengiamojo teismo posėdžio stadijoje, kai nebuvo tirtos bylos aplinkybės, nebuvo išaiškinta, ar atsisakymui nuo priešieškinio buvo pagrindas. Ieškovė prašė nustatyti naudojimąsi tvarką, mokant kompensaciją už naudojimąsi atsakovės buto dalies dalimi. Atsakovės reikalavimas buvo santykius įforminti pirkimo - pardavimo būdu, išperkant skirtumą. Apeliantė teigia, jog neatsimena, kad kaip nurodyta protokole, jai būtų išaiškintos bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. Žinodama minimas pasekmes, atsakovė niekada nebūtų sutikusi atsisakyti nuo priešieškinio, tuo labiau, kad nebuvo jokio būtinumo tai daryti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja įstatymams ir bylos faktinėms aplinkybėms. Pagal LR CPK 284 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Aplinkybės, kad Ž. V. nedirba, yra ne atsakovės kaltė, tuo labiau, kad ji yra sveika ir darbinga. Ž. V. nedirba, nes jai nėra būtinybės dirbti, kadangi ji nuomoja ginčo buto didesnį kambarį, ima nuompinigius. Atsakovės padėtis yra analogiška, tik skirtumas tas, jog atsakovė jai priklausančio kambario nenuomoja ir iš nuomos pajamų neturi. Ieškovė gyvena viena ir neturi išlaikytinių, o atsakovė turi išlaikyti dukrą, kuri mokosi. Apeliantė pažymi, jog jeigu Ž. V. sunku išmokėti kompensaciją, ji galėjo paimti mažesnį kambarį, o apeliantė jai būtų sumokėjusi kompensaciją. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad dėl pinigų infliacijos, pinigų perkamoji galia pastoviai mažėja, o dėl Ž. V. interesų nukentės atsakovės turtinė padėtis. Iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nesimato naudojimosi patalpomis būdas, apie kurį galima spręsti tik iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Nuomos mokestis siejamas su terminais, tačiau šiuo atveju iš Ž. V. K. I. priteista 8172,80 Lt, nenurodant už kokį laiką. Teismas, nustatydamas nuomos mokesčio sumą, vadovavosi buto verte, kai tuo tarpu nuomos mokestį apsprendžia ne tik buto vertė, jo plotas, bet ir kitos aplinkybės. Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ išvada patvirtina, kad viso buto vertė yra 180000 Lt, o atskirai skaičiuojant buto vertę pagal kambarių plotą – didesnio kambario, kuriame yra balkonas, vertė yra 105000 Lt, o mažesnio - 75000 Lt. Skirtumą sudaro 30000 Lt, todėl pusė tos sumos yra 15000 Lt, o ne 8172,80 Lt. Apeliantė teigia, jog pagal turto vertinimo pažymas, nustačius naudojimąsi pagal kambarius, vienos dalies vertė yra 10500 Lt, o kitos 75000 Lt, dėl vienos dalies, nuosavybės prasme būtų atitinkamai 58,33/1000 ir 41,67/1000 dalių. Dėl to kompensavus skirtumą, kuris sudaro 30000 Lt, būtų išspręsti buto naudojimosi visi klausimai (LR CK 4.77 str., 4.82 str., 6.210 str., 6.583 str.).
Ieškovė Ž. V. pateikė atsileipimą į apeliacinį skundą, prašydama jį atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimą. Nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovei buvo paaiškinta, kad ji turi apsispręsti dėl savo reikalavimų. Atsakovė paaiškino, jog ji sutinka, kad ieškovei būtų paskirtas didesnis kambarys, o atsakovei būtu paskirta naudotis kambariu, kuris plane pažymėtas 12-6. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovė nurodė, kad su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir išdėstytais motyvais iš dalies sutinka, todėl apeliantės teiginys, kad nutraukiant bylą pagal jos priešieškinį buvo pažeistos jos procesinės teisės, dėl ko buvo priimtas neteisingas sprendimas, yra nepagrįstas ir klaidinantis apeliacinės instancijos teismą. Apeliantė, teigdama, jog ieškovė nedirba, nes neturi tam poreikio, žeidžia ieškovės garbę ir orumą. Ieškovė investuoja savo turimas lėšas į bendro naudojimo patalpų remontą. Šiuo atveju jokių nuomos ar pirkimo - pardavimo santykių nėra, nes šalys nustatinėjo bendraturčių naudojimosi tvarką bendru turtu. Turtas nėra atidalintas, nes nėra formuojamas naujas savarankiškas daiktas. Apeliantės prašymas grąžinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė visus byloje pareikštus reikalavimus (LR CK 1.5 str., 4.80 str., 4.81 str., 6.210 str. 1 d., 6.581 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas. Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi butu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas. Teismui teikiamas tvirtinti naudojimosi tvarkos variantas turi atitikti CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra buto dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį.
Taikydama nurodytus kriterijus ieškovės pateiktam naudojimo tvarkos nustatymo variantui įvertinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateiktas variantas iš esmės atitinka atsakovės, kaip bendraturtės, teises ir teisėtus interesus jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu, išmokant pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio kompensaciją už ieškovei tenkančią naudojimuisi didesnę buto dalį.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju butas nėra atidalintas ir nėra formuojami du nauji savarankiški daiktai, todėl apeliantės argumentai dėl to, kad jai turi būti išmokėta 15000 Lt kompensacija pagal 2010-03-29 Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ išvadą yra teisiškai nepagrįsta. Ta aplinkybė, kad nustatoma naudojimusi butu tvarka, nekeičia atsakovei priklausančios nuosavybės dalies dydžio, kuri ir po skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo lieka ½ dalies dydžio. Situacija, kai už naudojimąsi 2,2 kv.m ploto skirtumu ir balkonu, atsakovė siekia 15000 Lt kompensacijos, parodo, kad ji neskiria dviejų teisinių kategorijų ir siekia kompensacijos tokio dydžio, kuris būtų adekvatus atidalijant butą ir yra per didelis nagrinėjamu atveju, kai nesikeičia nuosavybės dalių dydžiai, bet sprendžiamas kompensacijos už naudojimąsi didesne turto dalimi dydis.
Tai, kad Nekilnojamojo turto agentūros „Negrita“ išvadoje viso buto vertė yra 180000 Lt, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad vienos dalies vertė yra 10500 Lt, o kitos 75000 Lt, nes nagrinėjamu atveju nebuvo keičiamos nuosavybės prasme šalims priklausančio buto dalys po ½ dalį į 58,33/1000 ir 41,67/1000 dalių. Dėl to nėra teisinio pagrindo kompensuoti apeliantės nurodytą 30000 Lt skirtumą, kai nėra keičiamos nuosavybės teisės dalys.
Tai, kad pagal LR CPK 284 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, reiškia, kad tokiu būdu siekiama socialinio teisingumo, nes teismas turi remtis ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, bet ir teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principais. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju išdėsčius kompensacijos mokėjimą, nebus pažeisti teisėti atsakovės interesai, nes 8172,80 Lt dydžio kompensacijos išdėstymas lygiomis dalimis 6 mėnesių laikui atitinka šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė kritiškai nevertina savo elgesio, nes formaliais pagrindais skųsdama iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, pati sukūrė teisinę situaciją, naudingą ieškovei: dėl atsakovės apeliacinio skundo neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui ieškovė turėjo galimybę nemokėti priteistos kompensacijos išdėstytomis dalimis. Ta aplinkybė, kad Ž. V. nedirba ir neturi išlaikytinių, nereiškia, kad jai turėjo būti skirtas mažesnis kambarys, nes nagrinėjamu atveju faktinio naudojimo pirmumas priskirtinas ieškovei, kuri iš savo motinos 2005-08-23 paveldėjo (1 t., b.l. 10) ½ dalį buto, o atsakovė savo ½ dalį įgijo 2005-12-21 (2 t., b.l. 13). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinga taikyti principą, kad asmuo, kuris yra pirmas laiko požiūriu, turi būti pripažįstamas pirmuoju ir teisės požiūriu. Tokiu būdu didesnio kambario priskyrimas naudojimuisi ieškovei atitinka susiklosčiusius faktinius teisinius santykius ir šalių teisėtus lūkesčius.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant kompensaciją už naudojimąsi didesniu buto plotu, nėra kompensacijos dydis siejamas su terminu, nes to nenumato įstatymas, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš Ž. V. K. I. 8172,80 Lt kompensacijos, neturėjo nurodyti termino, už kokį laiką priteista kompensacija, nes tarp šalių nėra susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiamas nuomos mokesčio dydis, todėl teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumentų dėl nuomos, nes jie yra teisiškai nereikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukė, nes tai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad CPK nustatyta tvarka nebuvo reiškiamos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, teisėjų kolegija pažymi, kad neturi teisinio pagrindo abejoti ir remiasi 2010-09-14 parengiamojo teismo posėdžio protokolu (1 t., b.l. 193-195), kuriame atsakovė pasirašė, nurodydama vardą ir pavardę, kad atsisako nuo priešieškinio, nes reikalavimų nebepalaiko, kad atsisakymo nuo priešieškinio pasekmės jai išaiškintos ir suprantamos. Ta aplinkybė, kad atsakovė sutiko su kompensacijos dydžiu pagal jos paskaičiavimus, savaime neužkirto kelio teismui priimti atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio ir bylą šioje dalyje nutraukti, kadangi atsisakymas nuo priešpriešinių reikalavimų negali būti sąlyginis.
Tai, kad LR CPK 140 str. 1 d. nuostatos leidžia bylą nutraukti bet kurioje stadijoje, šaliai atsisakius savo reikalavimų, reiškia, kad atsakovė, kaip proceso šalis, pareiškusi priešpriešinius reikalavimus kitai šaliai (ieškovei), turėjo teisę jų atsisakyti parengiamojo teismo posėdžio metu, tuo išreiškiant savo valią dėl bylos nagrinėjimo dalyko. Nagrinėjamu atveju teismas tinkamai pritaikė LR CPK 140 str. 1 d., nes atsakovės priešieškinis reiškia savarankiškus ieškininius reikalavimus, kurie yra priešpriešinio pobūdžio, ieškovės atžvilgiu ir sprendžiant ieškininių reikalavimų pagal priešieškinį atsisakymo klausimą, taikytinos CPK 140 str. 1 dalies nuostatos.
Teisėjų kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad žinodama CPK 294 straipsnio pasekmes, ji niekada nebūtų sutikusi atsisakyti nuo priešieškinio. Tai, kad byla yra nutraukta dalyje pagal priešieškinį, kuriuo buvo prašoma butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti taip: K. I. skirti kambarį, kurio indeksas 12-5, o plotas 17,74 kv. m, Ž. V. palikti kambarį, kurio indeksas 12-6, o plotas 13,29 kv. m, virtuvę, vonią, tualetą ir koridorių paliekant bendram naudojimui, priteisiant Ž. V. iš K. I. 20000 Lt piniginę kompensaciją, neužkerta kelio ateityje, kilus ginčui, pasikeitus ieškinio pagrindui (faktinėms aplinkybėms), teikti naują ieškinį, užvedant kitą civilinę bylą, dėl nuosavybės teisės dalių dydžio pakeitimo, ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išmokant kompensaciją.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinį, priimdamas atsakovės atsisakymą nuo priešieškinio, nutraukiant šioje dalyje bylą, nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nes, spręsdamas ginčus, teismas turi užtikrinti abiejų ginčo šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad teismui visi asmenys yra lygūs (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad skundžiamu sprendimu yra iš esmės pažeidžiami jos interesai, nes bylos grąžinimas į pirmąją instanciją nagrinėti iš naujo dėl apeliantės nurodytų pagrindų yra negalimas, atsižvelgiant į tai, kad byla išspręsta teisingai, o tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra tinkamai įvertinti įrodymai ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., LR CPK 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir ji neįgijo pareigos atlyginti ieškovei bylinėjimos išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes nėra pateikti rašytiniai įrodymai dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto 1apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą nepakeistą.