Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui M. M. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui M. M. dėl sutarties nutraukimo, avanso dalies grąžinimo, netesybų ir palūkanų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

Šios bylos šalys – ieškovas, nurodytas užsakovu, ir atsakovas, nurodytas vykdytoju – (duomenys neskelbtini) sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Rangos sutartis) (8-10 b.l.). Nors Rangos sutartyje nurodyta sudarymo data yra 2012-05-15, tačiau abi šalys pripažino, kad atsakovas jau nuo 2012 m. gegužės veikė žodinės sutarties pagrindu, naudojo tam tikslui paskolos sutarčių pagrindu ieškovo jam perduotas pinigines lėšas, o rašytinė Rangos sutartis buvo sudaryta ir šalių pasirašyta tik tų pačių metų rugsėjį.

Šia sutartimi šalys susitarė dėl objekto – (duomenys neskelbtini) statybos darbų (Rangos sutarties 2.1p.), kuriuos atsakovas įsipareigojo atlikti savo lėšomis, priemonėmis ir rizika. Šalys susitarė, kad darbai bus laikomi visiškai atliktais, kai pasiektas rezultatas atitiks Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų statybos teisės aktų, reglamentuojančių sutarties objekto, reikalavimus. Taip pat atsakovas įsipareigojo perduoti darbų rezultatą per Rangos sutartimi nustatytą terminą, o ieškovas įsipareigojo priimti ir apmokėti (Rangos sutarties 2.1p.). Šalys susitarė dėl bendros ir galutinės darbų kainos – 16.000 Lt (Rangos sutarties 2.2p.). Rangos sutarties 5.1 – 5.2 punktais šalys nustatė, kad atsakovas darbus pradeda nuo sutarties pasirašymo dienos, o baigia iki 2012-10-01.

Šios sutarties sąlygos leidžia 2012-05-15 Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kvalifikuoti statybos rangos sutartimi ir nustatyti, kad šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 str. 1 d.).

Šioje byloje nebuvo paneigta, kad ieškovas statybos rangos darbus užsakė savo asmeniniams ir savo šeimos interesams tenkinti, o atsakovas veikė kaip verslininkas. Jis pripažino talpinantis spaudoje skelbimus apie tai, kad atlieka statybos darbus, realiai užsiima tokia veikla, iki sutarties su ieškovu sudarymo jau buvo atlikęs statybos darbų kituose objektuose, t.y. veikiantis verslo tikslais. Taigi šioje byloje yra pagrindas pripažinti, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, nes atsakovas, veikdamas kaip rangovas, kuris vertėsi statybų verslu, įsipareigojo pagal ieškovo užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti asmeninius užsakovo ir jo šeimos poreikius, užsakovas įsipareigojo priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 1.39 str., 6.672 str. 1 d.).

Šioje byloje ieškovas kėlė ginčą dėl to, kad rangos sutartyje nustatytu terminu – 2012-10-01 nebuvo užbaigti (duomenys neskelbtini) (2 x 6,4) statybos darbai. Ieškovas prašė nutraukti Rangos sutartį nuo 2012-11-01 dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 7.700 Lt skolą (nepanaudotą avanso dalį), taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šioje byloje šalys pripažino, kad rašytinę Rangos sutartį, kurios tekstą parengė ieškovas, jie pasirašė tik 2012 m. rugsėjį, nors sutartyje nurodė, kad jos sudarymo data yra 2012-05-15. Rangos sutarties 5.1 p. šalys susitarė, kad darbai privalo būti baigti iki 2012-10-01, o pradedami nuo sutarties pasirašymo dienos. Iš tikrųjų darbai, kaip jau minėta, ir buvo pradėti 2012 m. gegužę. Rangos sutarties 5.2p. šalys susitarė, kad: „Jeigu atliekant darbus ne dėl vykdytojo kaltės atsiranda būtinybė keisti terminus, tai atliekama raštišku šalių susitarimu ir, atsižvelgiant į tų pakeitimų reikšmingumą, gali būti įforminta papildomu susitarimu“.

Rangos sutartimi šalys buvo susitarę ir dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovui – uždelsus darbų atlikimo terminą be pateisinamos priežasties ilgiau kaip mėnesį, atsakovas mokėtų ieškovui 10 proc. rangos sutarties dydžio (taip Rangos sutarties tekste) baudą ir 0,2 proc. delspinigius nuo sutarties kainos už kiekvieną pradelstą dieną (Rangos sutarties 7.3p.).

Sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuoja CK 6.193 straipsnis. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes

Kaip patvirtino abi šalys, 2012 m. vasara ir ruduo buvo lietingi, privažiavimas iki objekto sudėtingas, todėl šalys tęsė statybos darbų atlikimo terminus. Tai darė tik žodžiu, todėl atsižvelgiant į Rangos sutarties 5.2p. sąlygą, vertintina, kad šalims terminų pakeitimas nebuvo reikšmingas, nes jo neįformino taip, kaip buvo susitarę. Ieškovas teisme pripažino, kad: „<...> sutartį geranoriškai pratęsiau iki baigs darbus, iki užšalimo. Data nebuvo nustatyta.“. Ieškovas nurodė, kad 2012 metais pradėjo šalti gruodžio viduryje (67 b.l.). Šalys, kaip minėta, buvo susitarę, kad terminai bus tęsiami tik objektyviai atsiradus tam būtinybei, t.y. jeigu dėl to nebus atsakovo kaltės. Taigi vertintina, kad ieškovo geranoriškas Rangos sutarties termino pratęsimas iki „darbų užbaigimo, iki užšalimo“ nebuvo siejamas su atsakovo kaltais veiksmais, nes šalys nebuvo susitarę pratęsti terminą, esant atsakovo kaltei. Ieškovas, nors nurodė, kad savalaikiai atlikti darbus atsakovas galimybę turėjo, tačiau neatliko dėl blogo darbų organizavimo, užimtumo kituose objektuose, tačiau tokių įrodymų neteikė. Įrodymais nepaneigė ir atsakovo nurodytų aplinkybių dėl blogų oro sąlygų ir kitokių, nuo atsakovo nepriklausančių kliūčių darbams atlikti atsiradimo (pvz., neįmanomas privažiavimas, ieškovo užsakyti papildomi darbai, jų perdarymas ir kt.). Pažymėtina, kad savo ruožtu ir atsakovas įrodymų neteikė. Teismo nuomone, šalims nepateikus įrodymų (išskyrus pačių šalių paaiškinimus), ieškovo po Rangos sutarties sudarymo atliktus veiksmus – sutarties termino pratęsimą vertinti kitaip, nei šalys buvo susitarę Rangos sutarties 5.2p., t.y. vertinti kaip sutarties termino pratęsimą esant atsakovo kaltei, nėra pagrindo. Ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu dėl Rangos sutarties nutraukimo, avanso dalies grąžinimo ir civilinės atsakomybės taikymo 2012-11-20 (3 b.l.), taigi dar nepasibaigus statybos rangos darbų atlikimo terminui, kurį pats gera valia nustatė. Atsakovas turėjo teisę tęsti darbus. Ieškovo ieškinio reikalavimas nutraukti šalių 2012-05-15 sudarytą Rangos sutartį Nr.12/05-15 dėl atsakovo kaltės, atsakovo atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (priteisti 1.600 Lt baudą ir 0,2 proc. dydžio delspinigius) atmestinas, nes neįrodytas (CPK 178 str.).

Pažymėtina, kad ieškovas po ieškinio pateikimo teismui tęsė statybos rangos darbus tame pačiame objekte, pasitelkęs kitą rangovą. Šį faktą patvirtina Statinio dalinės ekspertizės 2014-06-02 aktas Nr.14-25 (101-111, 117-119 b.l.): “Objekto statyba tęsiama užbaigus atsakovo neatliktus monolitinio gelžbetonio žiedo įrengimo darbus ir sujungus rūsio sienų monolitinį gelžbetonio žiedą su rostverku, įrengtu virš gręžtinių pamatų.“.

Atsakovas ieškovui darbo rezultato perdavęs nebuvo, pripažino, kad jų santykiai nutrūko, nors buvo aptarę, kad darbus tęs pavasarį.

Esminis vartojimo rangos šalių teisių ir pareigų reglamentavimo ypatumas – CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė bet kada iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį, sumokant dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Šiuo atveju užsakovo teisė nutraukti vartojimo rangos sutartį įstatyme nesiejama su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, svarbiomis priežastimis ar kokiomis nors kitomis aplinkybėmis, tai reiškia, kad vartotojas rangos sutartyje gali pasinaudoti CK 6.673 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise iki darbo rezultato priėmimo nutraukti sutartį laisva nuožiūra. Ši užsakovo teisė galioja tol, kol rangovas nėra atlikęs darbo pagal sutartį, rangovui atlikus darbą, užsakovui atsiranda atliktų darbų priėmimo pareiga (CK 6.662 straipsnis). Kai sutarties nutraukimo pagrindas yra tik paties užsakovo valia (vartotojas tampa nesuinteresuotas rangos darbų rezultatu), jo apsisprendimas nesusijęs su rangovo padarytu sutarties pažeidimu, sutarties nutraukimo padarinius apima CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas – užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui.

Ieškovo ieškinio pareiškimą teisme nepasibaigus jo paties gera valia nustatytam galutiniam darbų atlikimo terminui teismas vertina kaip ieškovo pareiškimą atsakovui dėl sutarties nutraukimo, naudojantis CK 6.673 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta užsakovo (vartotojo) teise.

Šioje byloje tarp šalių ginčas dėl to, kad šalys žodžiu susitarė dėl minėtų statybos darbų dar 2012 m. gegužę, ieškovas sutiko ir dalimis mokėjo Rangos sutarties 6.1 p. nurodytą avansą (10.000 Lt), o pinigų perdavimą įformino paskolos sutartimis: 2012-05-09, 2012-05-22, 2012-05-23, 2012-07-02, 2012-10-29, 2012-10-29 (9, 11-16 b.l.) nekilo. Nors 2012-10-29 paskolos sutartis dėl 700 Lt perdavimo nėra pasirašyta atsakovo, tačiau šalys neginčijo, kad Rangos sutartimi sutartiems darbams atlikti avansu ieškovas paskolos sutartimis perdavė, o atsakovas gavo viso 12.700 Lt.

Kaip paaiškino atsakovas, jis nevedė apskaitos, neturi ir negali pateikti jokių medžiagų įgijimo, technikos samdymo ir kitokias išlaidas pateisinančių dokumentų. Jo vertinimu, jis atliko daugiau darbų, nei nurodė ieškovas, tačiau, kaip minėta, jis neturi ir negali pateikti jokių įrodymų.

Esant tokiai situacijai, tikslu nustatyti atsakovo atliktų darbų kiekį, vertę, kokybę ir galimybę toliau tęsti statybos darbus, šioje byloje buvo paskirta statybinė ekonominė ekspertizė (90-92 b.l.). Statinio dalinės ekspertizės 2014-06-02 aktu Nr.14-25 (101-111, 117-119 b.l.) ir eksperto V. Ž. paaiškinimu buvo nustatyta, kad atsakovas atliko 31 proc. Rangos sutartimi sulygtų darbų, kai bendra šalių sutarta suma buvo 16.000 Lt. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovo atlikti darbai neturi esminių trūkumų, darbus toliau tęsti galima, jie yra tęsiami.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7.700 Lt (12.700 Lt – 5.000 Lt), t.y. kiek mažesnę sumą, nei nustatyta ekspertizės aktu (16.000 Lt x 31 proc. = 4.960 Lt).

CK 6.673 straipsnio 2 dalies reguliavimas – užsakovo pareiga apmokėti dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Atsakovas turi teisę gauti apmokėjimą tik už atliktus darbus, taigi iš atsakovo ieškovui, ieškinį šioje dalyje tenkinant, priteistina 7.700 Lt, nes tokiai sumai darbai neatlikti, o pinigai avansu atsakovui sumokėti. Atsakovas gera valia avanso dalies negrąžino.

Sutarties nutraukimas CK 6.673 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, likusios nepanaudoto avanso dalies grąžinimas ieškovui pripažintinas proporcinga ir adekvačia ieškovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo priemone, byloje nenustatyta duomenų, leidžiančių manyti, kad tokio ieškovo pažeistų teisių gynimo būdo taikymas sukeltų atsakovui neadekvačių teisinių padarinių. Pažymėtina, kad šalys buvo sudarę taikos sutartį (71 b.l.), kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui dalimis grąžinti 7.000 Lt, tačiau neįmokėjus pirmosios įmokos, ieškovas prašė teismą netvirtinti taikos sutarties.

Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7.700 Lt sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai viena iš šalių nėra verslininkas. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (5 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 str. 2 d.) nuo 7.700 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2012-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, vertina, kad ieškinys tenkinamas 50 procentų.

Ieškovas buvo atleistas nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1d. 1p.), todėl iš atsakovo valstybei CPK 93 str. pagrindu priteistina 231 Lt (66 EUR) žyminio mokesčio (7.700 Lt x 3 proc.).

Ieškovas naudojosi advokatės teisinėmis paslaugomis (6 b.l.), 2012-11-15 už ieškinio parengimą sumokėjo 850 Lt (7 b.l.), už atstovavimą ir dokumento surašymą 2013-03-21 sumokėjo 800 Lt (63 b.l.), už statybinės ekonominės ekspertizės atlikimą sumokėjo 1.210 Lt (111 b.l.).

Atsakovas taip pat naudojosi advokato padėjėjo teisinėmis paslaugomis (61 b.l.), tačiau turėtas išlaidas galinčių patvirtinti įrodymų CPK 98 str. nustatyta tvarka ir terminais nepateikė.

Šalių procesinį elgesį iš esmės teismas vertina tinkamu (CPK 93 str.).

Ieškovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2 p. (už ieškinį maksimalus dydis – 3 MMA); 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA (teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė advokatė, truko 5 val. 13 min. (55, 65, 72, 77, 79, 82, 84, 88, 114, 120 b.l.), pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.650 Lt) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovui iš atsakovo priteistina: 825 Lt (50 proc.) atstovavimo išlaidų ir 605 Lt (50 proc.) už ekspertizę ( CPK 88 str. 1d. 1p., 93 str., 98 str.).

Byloje taip pat susidarė 15 Lt (4 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš atsakovo, ieškovas, minėta, nuo šių bylinėjimosi išlaidų yra atleistas (CPK 83 str. 1d. 1p., 88 str. 1d. 3p., 96 str.).

2012-12-05 teismo nutartimi Nr.2-2337-356/2012 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo turto ir piniginių lėšų areštas, tačiau CPK 147 str. 6d. pagrindu turto arešto aktas Nr. TA2-12-089482 2012-12-20 buvo išregistruotas (31-32, 35, 38 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7.700 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 7.700 Lt sumą už laikotarpį nuo 2012-12-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 825,00 Lt advokatės pagalbai apmokėti ir 605,00 Lt už ekspertizės atlikimą.

Priteisti iš atsakovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 231 Lt (66 EUR) žyminio mokesčio ir 15 Lt (4 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

(Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.