- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-24
- Bylos Nr.
- N-438-1511-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 41.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarimo I.P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 4-ojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I.P. už tai, kad ji 2007 m. lapkričio 22 d., apie 17.00 val., iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės, esančios Parko g. 23, Vilniuje, savitarnos salės išsinešė nesusimokėjusi kasoje valomąjį pienelį „Nivea“, indelį šampūno „Head&Shoulders”, iš viso prekių už 28,48 Lt, tuo įvykdė veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje.
II.
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. nutarimu I.P. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje ir skyrė jai 300 Lt baudą.
Teismas konstatavo, jog apklausta teismo posėdyje, I.P. savo kaltės, padarius smulkųjį svetimo turto pagrobimą, nepripažino, nurodė, kad minėtos prekės netikėtai atsidūrė vežimėlyje po parduotuvės pirkinių maišeliu, todėl ji jų nepastebėjo ir parduotuvės kasininkei nuskanuoti nepateikė. I.P. teigimu, pinigų šioms prekėms apmokėti ji turėjo ir vogti jų nesiruošė. Teismas akcentavo, jog nors I.P. savo kaltės padarius inkriminuojamą pažeidimą nepripažįsta, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, vaizdo įrašu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, parduotuvės atstovo pareiškimu, poėmio aktu, pažyma, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir kita bylos medžiaga. Teismo nuomone, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų A.M. ir I.B., kurie tvirtino, kad I.P. sumokėjo tik už dalį prekių, o už valomąjį pienelį „Nivea“ ir indelį šampūno „Head&Shoulders” nemokėjo, parodymais netikėti nėra pagrindo. Šių asmenų parodymus patvirtina prekybos centro stebėjimo kameromis vaizdo laikmenoje užfiksuotos įvykio aplinkybės. Peržiūrėjus šią vaizdo laikmeną, akivaizdžiai matyti, kaip I.P. paėmė poėmio akte nurodytas prekes, jas įsidėjo į su savimi turėtą vežimėlį, uždengė maišeliu taip, kad jų nesimatytų, o vėliau ant jų dėjo ir kitas prekybos centre išsirinktas prekes. Priėjusi prie kasų, ji iš vežimėlio išėmė ir sumokėjo už kitas prekybos centre išsirinktas prekes, tačiau nei valomojo pienelio „Nivea“, nei šampūno „Head&Shoulders” ji kasininkei nepateikė ir už jas nesumokėjo. Tad I.P. teiginys, kad valomojo pienelio „Nivea“ ir indelio šampūno „Head&Shoulders” ji nepastebėjusi, nes šios buvusios po pirkinių maišeliu, neatitinka tikrovės.
Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad I.P., paėmusi prekybos centre prekes, nurodytas poėmio akte, ir jų nepateikusi kasininkei bei už jas nesumokėjusi, suprato priešingą teisei tokį savo veikos pobūdį, numatė žalingas tokios veikos pasekmes ir jų norėjo. Teismas pabrėžė, jog I.P. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 50 straipsnį, pagrobto turto vertė neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio sumos. Teismas taip pat akcentavo, jog pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina neišnykęs teistumas (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl teismas, vadovaudamasis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis ir atsižvelgdamas į I.P. amžių, bei į tai, kad I.P. už analogiškus pažeidimus anksčiau administracine tvarka nebausta, skyrė jai sankcijoje numatytą minimalią baudą (ATPK 30² straipsnis).
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I.P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarimą, o bylą nutraukti arba nepanaikinus minėto nutarimo vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais neskirti administracinės nuobaudos.
Apeliaciniame skunde paaiškina, jog įvertinus visas bylos aplinkybes, įvykių eigą ir jų sąsają su tyčine kaltės forma, turimus įrodymus ir jų ryšį su nagrinėjama byla, taip pat byloje esančius ir nesančius netiesioginius įrodymus, patvirtinančius apeliantės nekaltumą, ir atsižvelgiant į nekaltumo prezumpciją, galima būtų padaryti pagrįstą išvadą, kad byloje nebuvo įrodyta, jog ji tyčia pavogė valomąjį pienelį „Nivea" ir šampūną „Head&Shoulders". Apeliantės teigimu, byloje nėra objektyvių, neginčijamų duomenų, pagrindžiančių jos kaltę. Kadangi byloje nebuvo įrodytas išankstinis tyčinis apeliantės tikslas neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, tai negalima teigti, kad ji padarė neteisėtą veiką, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Apeliantė pareiškai, kad tyčia nepavogė nurodytų prekių, neketino jų vogti ir nepadarė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje. Apeliantė pripažįsta, kad gal nebuvo pakankamai dėmesinga bei atidi ir todėl netyčia nepastebėjo po maišeliu savaime pasiritusių prekių, ir tik dėl šios priežasties už jas nesumokėjo, nors turėjo tam pakankamai pinigų ir, dėdama prekes į vežimėlį, buvo iš anksto tvirtai apsisprendusi už jas sumokėti. Pasak apeliantės, ji yra įsitikinusi, kad tokiam neatidumui ir nedėmesingumui, o kartu ir šiam nemaloniam įvykiui įvykti įtakos turėjo didelis nuovargis ir liga, kuria ji tuo metu sirgo ir buvo labai pavargusi, peršalusi, jautėsi blogai, kas turėjo neginčijamos įtakos nedėmesingumui ir veiksmams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog apeliantė I.P. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį už tai, kad 2007 m. lapkričio 22 d., apie 17.00 val., iš UAB „Maxima LT“ parduotuvės, esančios Parko g. 23, Vilniuje, savitarnos salės išsinešė nesusimokėjusi kasoje valomąjį pienelį „Nivea“, indelį šampūno „Head&Shoulders”, iš viso prekių už 28,48 Lt (b.l. 2-3).
ATPK 50 straipsnis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatė, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, nesant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271, 274 ir 275 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje esantys įrodymai neginčijama patvirtina faktą, kad I.P. įvykdė ATPK 50 straipsnio pažeidimą. Peržiūrėjus vaizdo laikmeną, parengtą UAB „Maxima LT“ parduotuvės, esančios Parko g. 23, Vilniuje, apsaugos darbuotojų (b.l. 19) akivaizdžiai matyti, kaip I.P. 2007 m. lapkričio 22 d., apie 17.00 val. UAB „Maxima LT“ priklausančioje parduotuvėje paėmė poėmio akte (b.l. 6) nurodytas prekes, jas įsidėjo į su savimi turėtą vežimėlį, uždengė maišeliu taip, kad jų nesimatytų, o vėliau ant jų dėjo ir kitas prekybos centre išsirinktas prekes. Priėjusi prie kasų, I.P. iš vežimėlio išėmė ir sumokėjo už kitas prekybos centre išsirinktas prekes, tačiau nei valomojo pienelio „Nivea“, nei šampūno „Head&Shoulders” ji kasininkei nepateikė ir už jas nesumokėjo. Tokie I.P. veiksmai, kuriais ji siekė nepastebėta išsinešti iš parduotuvės neapmokėtas prekes, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka ATPK 50 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo („Smulkusis svetimo turto pagrobimas“) sudėtį. Tad I.P. teiginys, kad valomojo pienelio „Nivea“ ir indelio šampūno „Head&Shoulders” ji nepastebėjusi, nes šios prekės atsitiktinai buvo patekusios po pirkinių maišeliu, neatitinka tikrovės.
Pažymėtina, jog už šį pažeidimą I.P. buvo skirta minimali ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė bauda (300 Lt), jokių konkrečių bei objektyvių I.P. administracinę atsakomybę švelninančių aplinkybių byloje nenustatyta ir jų apeliantė nenurodo. Dėl šios priežasties laikytina, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, ji panaikinti ar pakeisti teisinio pagrindo nėra.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta I.P. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. sausio 14 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
I.P. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2008 m. sausio 14 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.