- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2A-2500-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01922-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Albina Rimdeikaitė (pran.), Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- L. B.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2814-179/2012 pagal ieškovo V. M. (buvusi pavardė D.) ieškinį atsakovui L. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18600,00 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2011-08-02 atsakovui paskolino 18600,00 Lt, paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-08-02, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2011 m. spalio mėnesio. Atsakovas savo prievolės nevykdo, dalimis paskolos nemoka ir nėra pagrindo tikėtis, kad prievolę pradės vykdyti, todėl prašė priteisti visą paskolos sumą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas - 279 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiško, priteisė ieškovui iš atsakovo L. B. 18600,00 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 779,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad iš ieškovo pinigų faktiškai negavo, o tik ieškovo įkalbėtas ir juo pasitikėdamas pasirašė tokio turinio sutartį, siekiant ieškovui atgauti iš R. Z. firmos ieškovo investuotus pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 11 d. galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 18600,00 Lt skolą, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 779,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nustatė, kad 2011-08-02 paskolos sutartimi ieškovas 2011-08-02 atsakovui paskolino 18600,00 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012-08-02, mokėdamas kas mėnesį lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2011 m. spalio mėn. Nurodė, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 str. 2 d.). Nesant duomenų apie paskolos sumos dalinį mokėjimą, reikalaujamą 18600,00 Lt paskolos sumą teismas priteisė iš atsakovo ieškovui.
Atsakovo išdėstytus argumentus, kad jis surašydamas ir pasirašydamas paskolos sutartį faktiškai negavo pinigų, teismo nuomone, vertintini prieštaringai, nes atsakovo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovas savo prieštaravimams pagrįsti nepateikė jokių kitų apart pasirašytos paskolos sutarties rašytinių įrodymų pagrįsti jo išgalvotai versijai. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovas vadovauja UAB, yra protingas ir turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl, teismo nuomone, kiekvienas atidus, rūpestingas, protingas ir apdairus asmuo, prieš atlikdamas vieną ar kitą veiksmą, privalo įvertinti galimas jo pasekmes. Teismas nurodė, kad netikėti ieškovo parodymais nėra pagrindo, nes šalių aiškinimu paskolos sutartis buvo pasirašoma geros valios ir abipusio pasitikėjimo pagrindu.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 1 d. papildomu sprendimu atmetė ieškovo prašymą dėl 872,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 372 Lt išlaidų, turėtų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) priteisimo iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas neįvertino apelianto tiek teismo posėdžio metu, tiek procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad jis jokių pinigų iš ieškovo nesiskolino ir realiai jų negavo. Ieškovas savo pinigus investavo į pažįstamo asmens R. Z. firmą, t. y. į UAB „RB Trailer“. Kadangi apeliantas taip pat pažinojo R. Z., todėl prieš investuodamas pinigus į šią firmą ieškovas paprašė apelianto pasirašyti paskolos sutartį, motyvuojant tuo, kad taip jis apsidraus, jeigu jis pinigų neatgaus ir iš to neteks naudos. Todėl, ieškovo įkalbėtas ir juo pasitikėdamas, apeliantas ir pasirašė tokio turinio paskolos sutartį, tačiau kai realiai jokių pinigų negavo, tai jų ir negrąžino.
2. 2011 m. rugpjūčio 2 d. paskolos sutartyje apeliantas nepatvirtino, kad pinigus gavo, todėl tokia paskolos sutartis yra niekinė sutinkamai su CK 6.870 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
3. Ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta pasinaudojant apgaule ir piktavališku susitarimu tarp ieškovo ir R. Z., kurie tarpusavyje susitarę pasinaudojo apelianto tuometiniais draugiškais santykiais su R. Z.. Iš esmės paskolos sutartis buvo kaip garantas ir laidavimas ieškovui dėl jo piniginių lėšų skirtų R. Z. firmai atgavimo. Todėl, apelianto nuomone, ginčo sutartis yra ne tik niekinė, bet ir atitinka apsimestinio sandorio sąlygas. Šių aplinkybių teismas nevertino, tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 185 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Apelianto teiginių apie tai, kad paskolos raštelį jis pasirašė dėl to, kad neva ieškovas investavo lėšas į R. Z. įmonę, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Apeliantas turėjo pareigą įrodyti teismui nebuvus tarp šalių paskolinių santykių, t. y. nuneigti rašytinį įrodymą – paskolos raštelį. Be to, atsakovas privalėjo teismui įrodyti, kad paskolos sutartį pasirašė ne dėl paskolos gavimo, o dėl to, kad pasak apelianto, jis garantavo investicijų į trečiojo asmens įmonę grąžinimą. Dirbdamas įmonės direktoriumi apeliantas yra susipažinęs su sutarčių rūšimis, jis turėjo visas galimybes kreiptis teisinės konsultacijos į teisininkus ir pasirašyti tokią sutartį, kuri atitinka faktinius šalių santykius. Kuomet tokių aplinkybių nebuvo, akivaizdu, kad apeliantas pasirašė paskolos sutartį, kuria savo, o ne trečiojo asmens reikmėms, pasiskolino pinigines lėšas.
2. Teismas, aiškindamas šalių sudarytą sandorį, vadovavosi sutarčių aiškinimo metodais ir pagrįstai nustatė, kad šalių sudarytas sandoris priskirtinas paskolos sutarties sandoriui, jis atitinka CK 6.870 straipsnio nuostatas: atsakovas pasiskolino, o ieškovas paskolino atsakovui sutartyje nurodytu laiku 18 600,00 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatytu terminu dalimis kiekvieną mėnesį. Atsakovas pripažino, kad paskolos sutartis yra surašyta jo ranka, tai padarė niekieno neverčiamas. Iš sutarties teksto akivaizdu, kad šalys tarėsi ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir dėl kitų paskolos sąlygų, kurias išsamiai aptarė paskolos sutartyje, ją pasirašydamos. Viena tokių sąlygų - paskolos grąžinimo terminai. Atsakovo parašas paskolos sutartyje vienareikšmiškai patvirtina, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Atsakovas pasirašė po visu savo ranka parašytu paskolos sutarties tekstu, kuriame aiškiai buvo įvardyta, kad pinigus atsakovas pasiskolino, juos gavo, ir kad įsipareigojo grąžinti tokiais terminais, kokius nustatė sutartyje. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, nurodytų ieškovo po paskolos sudarymo, t. y., kad ne kartą jam buvo skambinta ir reikalauta grąžinti paskolą. Toks ieškovo elgesys po paskolos suteikimo ir jos negrąžinimo taip pat įrodo buvus paskolinius santykius ir pinigų perdavimo faktą.
3. Atsakovo pozicija ir aiškinimas aplinkybių per visą bylos nagrinėjimo laiką keitėsi: iš pradžių jis sutartį vertino kaip niekinę, o apeliaciniame skunde nurodo, kad sutartį pasirašė kaip laidavimo sutartį ir kad ši sutartis yra apsimestinė. Tačiau, būdamas išsilavinęs, jauno amžiaus, dirbdamas įmonės direktoriumi, atsakovas be abejonės turėjo galimybę naudotis teisininko pagalba ir visomis atsakovui suteiktomis procesinėmis teisėmis. Neginčydamas sutarties ir neprašydamas pripažinti ją negaliojančia ir/ar niekine, jis pripažino ją esant teisinga, taip pat pripažino ją sudaręs laisva valia, be prievartos (2012 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdžio protokolas, b. l. 49). Apie tariamą apgaulę sudarant paskolos sutartį atsakovas užsiminė tik apeliaciniame skunde, kas įrodo jo paaiškinimų nenuoseklumą. Tokia atsakovo pozicija vertintina kaip siekis išvengti pareigos grąžinti skolą ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl paskolos sutarties
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 str. 2 d.). Paskolos sutartis yra realinė sutartis, todėl tam, kad paskolos teisiniai santykiai atsirastų ir šios sutarties šalys įgytų atitinkamas teises ir pareigas, būtinas sutarties dalyko - pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų - perdavimas paskolos gavėjui. Esminėmis paskolos sutarties sąlygomis pripažintina paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas paskolos davėjui grąžinti pinigus arba paskolinto suvartojamojo daikto ekvivalentą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose nurodoma, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. S. ir E. P., bylos Nr. 3K-3-564/2010). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka „perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo - paskolos gavėjo - gavimas ir priėmimas paskolos dalyko).
Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12, 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. U. v. D. R., bylos Nr. 3K-3-107/2011).
Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. atsakovas L. B. ir ieškovas V. D. (vėliau pakeitęs pavardę į M., b. l. 43) pasirašė paskolos sutartį dėl 18 600,00 Lt sumos pasiskolinimo, su nuoroda apie šios sumos grąžinimą iki 2012 m. rugpjūčio 2 d., mokant kas mėnesį lygiomis dalimis, pradedant mokėti nuo 2011 m. spalio mėnesio (b. l. 5). Paskolos sutartyje nėra aiškiai nurodyta apie pinigų skolininkui perdavimą, todėl šio dokumento negalima laikyti tinkamai įforminta šalių paskolos sutartimi, atitinkančia CK 6.870 straipsnyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą. Sutartyje nėra specialiai aptarto sutarties dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momento. Sutarties formuluotė „Aš, L. B. ... pasiskolinu iš V. D....18 600 Lt ir įsipareigoju juos grąžinti ...“ neginčijamai rodo tik paskolos davėjo susiformavusį ketinimą perduoti sutarties dalyką, tačiau perdavimo, kaip tokio, savaime nepatvirtina. Jau minėta, kad paskolos sutartis yra realinė sutarčių rūšis ir jos sudarymui patvirtinti būtinas sutarties dalyko perdavimas. Tam, kad paskolos sutartį būtų galima pripažinti sudaryta, paskolos sutartyje turi būti aiškiai, nedviprasmiškai ir neabejotinai tikslai užfiksuotas paskolos dalyko – pinigų perdavimo paskolos gavėjui momentas. Žodžio „pasiskolinu“, kuris gramatiškai reiškia esamąjį laiką, pavartojimas bendrame paskolos sutarties tekste, o ne atskirai specialiai aptariant paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti neginčijamu paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą. Tai atitinka apelianto poziciją, jog pagal sutartį buvo sulygta, kad ieškovas jam turėtų perduoti 18 600 Lt sumą, o ne kad perdavė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas suabsoliutino sutarties teksto žodį „pasiskolinu“, nors sutarčių aiškinimo principai ir taisyklės nepripažįsta pažodinio sutarties teksto absoliutinimo. Be to, atsakovas, tiek teikdamas prieštaravimus į ieškovo patikslintą ieškinį dėl skolos priteisimo ( b. l. 24-25), tiek duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme (b. l. 49-49), o taip pat ir teikdamas apeliacinį skundą (b. l. 68-71), laikosi nuoseklios pozicijos, kad paskolos pinigų jis negavo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma (18 600,00 Lt) buvo perduota atsakovui, tačiau nepaisant to, ieškovas savo reikalavimą grindė vien tik rašytine paskolos sutartimi, teigdamas, kad tai yra pakankamas įrodymas byloje (CPK 12, 178 str.). Teisėjų kolegija atmeta šiuos ieškovo argumentus kaip nepagrįstus, remdamasi jau aptartais įrodymais, o būtent šalių pasirašyta paskolos sutartimi, kurioje nėra nurodyta apie pinigų perdavimą bei nesant byloje kitų įrodymų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog šalių sudarytos sutarties turinys atitinka jos formą ir pavadinimą, t. y. ji kvalifikuotina kaip paskolos sutartis (CK 6.870 str. 1 d.), ir nors atsakovas aiškino, kad ši sutartis garantavo investicijų į trečiojo asmens įmonę grąžinimą, tačiau nei viena iš šios sutarties šalių sutarties sąlygų nevertino kaip atitiktį laidavimo sutarčiai (CK 6.76 str. 1 d.).
Kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - preliminarus sprendimas panaikintinas ir ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Sprendimą panaikinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių (CPK 93 str. 5 d.): valstybei 16,00 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo V. M. (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 279,00 Lt žyminį mokestį, kuris, patenkinus apeliacinį skundą, priteistinas iš ieškovo (b. l. 71) (CPK 93 str. 1 ir 5 d.). Kitas turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų atsakovas byloje nėra pateikęs.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2012 m. gegužės 31 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 279,00 Lt (du šimtus septyniasdešimt devynis litus) išlaidų, turėtų sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 16,00 Lt (šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).