- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-67/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- R.
- Advokatai
- Grigorijus Leonovas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutarties, kuria R. L. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 7 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
R. L. kaltinamas tuo, kad jis iki 2006 m. rugsėjo mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) mieste kartu su K. Č. ir D. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti ir vadovavo šio nusikalstamo susivienijimo veiklai bei dalyvavo nusikalstamo susivienijimo narių kartu su nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bendrininkais daromuose sunkiuose ir labai sunkiuose nusikaltimuose.
R. L., veikdamas kartu su K. Č. ir D. B., organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, siekdamas daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus – neteisėtai disponuoti šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdyti jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, taip pat neteisėtai disponuoti labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, rengė nusikalstamos veiklos planus, paskirstydavo vaidmenis, įgydavo šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bei transporto ir ryšio priemonių, parinkdavo bendrininkus ir juos verbuodavo.
R. L. laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė A. E., D. K., R. D., M. B., R. R., M. S., taip pat parinko nusikaltimams daryti bendrininkus S. K., D. K. ir kitus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis.
Laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio iki 2008 m. kovo 7 d. R. L. vadovaudamas šio nusikalstamo susivienijimo veiklai, planavo nusikaltimus, sprendė kitus susivienijimo veiklai svarbius klausimus, paskirstė vaidmenis darant konkrečius nusikaltimus, iš nusikalstamos veikos gautų piniginių lėšų bendrininkams mokėjo atlygį, įsigijo nusikaltimams daryti reikiamų priemonių bei įrankių. Taip pat kartu su bendrininkais įvairiomis sudėtimis dalyvavo darant konkrečius nusikaltimus – neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, vykdė šaunamųjų ginklų ir šaudmenų kontrabandą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
Be to, R. L., vadovaudamas šaunamaisiais ginklais ginkluoto susivienijimo veiklai, veikdamas organizuota grupe kartu su nusikalstamo susivienijo nariais K. Č., D. B., D. K., R. D., M. B., A. E. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų bei kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis: 2006 m. rugsėjo mėn.– 2007 m. rugsėjo 4 d. laikotarpiu iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėdami leidimo, įgijo ne mažiau kaip dvylika savadarbiu būdu perdirbtų dujinių pistoletų IZN 79-8 „Baikal“, pritaikytų šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, kuriuos transporto priemonėmis, neturėdami leidimo gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir iki 2007 m. rugsėjo 4 d., neturėdami leidimo laikė garažuose Nr. XX, XX, esančiuose (duomenys neskelbtini), o 2007 m. rugsėjo 5 d., vykdydami jo (t. y. R. L.) nurodymus, kontrabandos būdu nugabeno uždraustus daiktus į Jungtinę Karalystę bei realizavo nenustatytiems asmenims.
Be to, R. L. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, veikdamas organizuota grupe kartu su šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais K. Č., D. B., D. K., A. E., R. D., M. B., R. R. ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu S. K. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, 2007 m. lapkričio 12 d. kontrabandos būdu juos gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.
Be to, R. L. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veiklai, veikdamas kartu su K. Č., laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 23 d. iki 2008 m. kovo 7 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens ir nenustatytomis aplinkybėmis bei neturėdamas leidimo įgijo Rusijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro Makarovo konstrukcijos pistoletą (XX), Nr. XXXXX, ir ne mažiau kaip šimtą 9 mm kalibro šovinių, kuriuos gabeno, o vėliau laikė miške, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose. Taip pat, veikdamas kartu su D. B., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose bei neturėdamas leidimo laikė ne mažiau kaip keturis savadarbiu būdu perdirbtus dujinius pistoletus „Baikal“, pritaikytus šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, bei iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai dar įgijo savadarbiu būdu pagamintus aštuonis 9 mm kalibro šaudmenis, kuriuos laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Be to, R. L. kaltinamas tuo, kad vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariais M. S., K. Č. ir D. B. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2008 m. vasario 18 d. iki 2008 m. kovo 7 d. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Be to, R. L. kaltinamas tuo, kad, vadovaudamas nusikalstamo susivienijimo veiklai ir veikdamas kartu su nusikalstamo susivienijimo nariu K. Č., pasikėsino kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti narkotines ir psichotropines medžiagas į Baltarusiją ir taip jas platinti, bet nusikaltimo nebaigė, kadangi 2008 m. kovo 7 d. jį sulaikė policijos pareigūnai.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam R. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2011 m. kovo 7 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje R. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. L. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir kardomąją priemonę pakeisti į švelnesnę. Skunde pažymi, kad laikomas suimtas tris metus, byloje esantys įrodymai teisme ištirti, todėl jokios įtakos niekam nedarys, visi pagrindai pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą išnykę. Pažymi, kad gali sumokėti užstatą, jei tokia kardomoji priemonė jam būtų paskirta. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad iki suėmimo dirbo, darbdavys sutinka jį priimti į darbą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą.
R. L. gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. L. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam R. L., BPK 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio nuostatų reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis R. L. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, todėl R. L. kaltumo (ar nekaltumo) klausimas nenagrinėjamas.
Atkreipiamas suimtojo dėmesys ir į tai, kad bylą perdavus teismui, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.
Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti R. L. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo R. L. pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios kardomosios priemonės taikymo teoriniai pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, detaliai ir išsamiai išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d., 2010 m. birželio 16 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. gruodžio 29 d. nutartyse, todėl jie nekartojami. Kaltinamasis skunde nurodo analogiškus argumentus, kaip ir ankstesniuose skunduose, jokių naujų motyvų dėl suėmimo termino pratęsimo nepagrįstumo skunde neišdėsto. Bylos duomenys patvirtina, kad R. L. kaltinamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnis), buvo nusikalstamo susivienijimo organizatorius, nusikalstamas veikas darė ilgą laiką, t. y. 2006 m. iki 2008 m. Taip pat byloje nustatyta, kad R. L. praeityje ne kartą teistas, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, turi ryšių užsienio valstybėse. Šios nurodytos aplinkybės, nusikalstamų veiksmų darymo sistemingumas, jų kartotinumas, susiformavusios kaltininko antivisuomeninės nuostatos leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į suimtojo R. L. skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, iki suėmimo dirbo, darbdavys vėl sutinka jį priimti į darbą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamojo skunde nurodytas argumentas, jog jis būdamas laisvėje jokios įtakos niekam nedarys, t. y. netrukdys teismui, atmetamas, kadangi R. L. suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu nepratęstas. Apeliacinis teismas kaltinamojo skunde nurodyto argumento dėl galimybės sumokėti užstatą nesvarsto, nes dėl jo sumokėjimo realios galimybės byloje nėra jokių objektyvių duomenų.
Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam R. L. pratęsta kardomoji priemonė yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, todėl toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdis, kuris buvo paskirtas 2011 m. kovo 10 d. neįvyko, nes susirgo kito kaltinamojo gynėja, todėl jis buvo atidėtas. Tai patvirtina, kad teisme bylos išnagrinėjimas nėra vilkinamas, o posėdžiai atidėdami dėl pateisinamų (objektyvių) priežasčių. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimams.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.