Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-791-81/2010

Teisėja J.Bučmienė Proceso Nr.61-1-0141-10 8;

2010 m. gruodžio 23 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistiesiems E. G., D. S., jo įstatyminei atstovei G. S., G. R., gynėjams advokatams Elenai Gylienei, Albinai Cirulienei, Ramūnui Gudašiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., D. S., G. R. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo

E. G. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 180 str. 2 d.padarymą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1d.padarymą laisvės atėmimu dvejiems metams 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

už nusikaltimo, numatyto LR 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4d. bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems ) metams 2 (dviems) mėnesiams.

D. S. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. padarymą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;

už nusikaltimo numatyto LR BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimu 6 (šešeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., 82 str., 87 str., 85 str. D. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės-nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai 60 val., kurie turi būti atlikti per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimas dvylikai mėnesių ir įpareigotas D. S. nuo 20 val. iki 7 val. būti namuose, tęsti mokslą, be to, uždrausta be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

G. R. nuteistas už nusikaltimo, numatyto LR BK 180 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

už nusikaltimo numatyto LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 1d. padarymą laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

už nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d. padarymą laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta G. R. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

D. S., G. R. ir E. G. už nusikaltimą, numatytą LR BK 180 str. 2 d.nuteisti už tai, kad, veikdami kaip bendrininkai, 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. būdami sodų bendrijoje(duomenys neskelbtini), pro atrakintus vartus įėję į O. O. priklausantį kiemą, G. R. bandant išlaužti lauko duris turimu kirvuku ir nepavykus, tuomet išstūmus ranka lauko durų filinginę dalį -50 litų vertės, įsibrovė į O. O. priklausantį namą, kur E. G. panaudodamas fizinį smurtą - uždengdamas ranka burną O. O., kad ši nerėktų ir taip atimant jai galimybę priešintis, pagrobė svetimą - O. O. priklausantį turtą- 25 litus, raktą nuo namų lauko durų 7 Lt vertės, raktą nuo sandėliuko durų 7 Lt vertės ir padarė nukentėjusiajai O. O. bendrą 89 Lt turtinę žalą.

D. S., G. R. ir E. G. už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d.,180 str. 1d. nuteisti už tai, kad veikdami kaip bendrininkai, 2010 m. vasario 13 d. apie 23 va1. 15 min. būdami sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) namu, panaudodami fizinį smurtą O. O. atžvilgiu, t. y. E. G. suduodant O. O. vieną smūgį ranka į žandą, kuo sukėlė O. O. fizinį skausmą ir nugriuvus O. O. ant pilvo, ant žemės laikant visiems bendrai O. O. kojas ir taip atimant jai galimybę priešintis, pasikėsino pagrobti svetimą turtą-O. O. pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų pas O. O. nerado.

D. S., G. R. ir E. G. už nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d., 178 str. 2 d. nuteisti už tai, kad jie, veikdami kaip bendrininkai, 2010 m. vasario 13 d. apie 23 val. 30 min. būdami sodų bendrijoje(duomenys neskelbtini), užėję pro neužrakintus vartus į O. O. namo kiemą, įsibrovė pro namo duris į O. O. priklausantį namą, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą O. O. priklausantį turtą - pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pinigų nerado.

Dėl nuteisimo už pasikėsinimą įsibrovus į nukentėjusiajai priklausantį namą pagrobti turtą nuteistasis nesutinka teigdamas, kad pati nukentėjusioji dėl šios veikos jokių objektyvių duomenų pateikti negali, nuteistasis nesutinka su įrodymų vertinimu. Mano, kad nėra objektyvių įrodymų patvirtinančių jo kaltę. O įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti išmėtyti daiktai, negali būti vertinamas objektyviu įrodymu, nes pati nukentėjusioji buvo neblaivi, yra dažnai išgerianti ir pas ją dažnai būdavo netvarka, o D. S. parodymų dėl šios veikos nepagrindžia jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, be to, D. S. parodymus paneigia G. R. ir paties E. G. parodymai. Tokiu būdu nesant pakankami jo kaltę pagrindžiančių objektyvių įrodymų nuteistojo manymu jis nuteistas nepagrįstai ir tuo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuteistasis D. S. apeliaciniame skunde mano, kad nuosprendis jo atžvilgiu per griežtas, teismas neatsižvelgė į tai, kad jį nusikaltimus daryti prikalbino du suaugusieji, D. O. už padarytus nusikaltimus jam atleido.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistųjų bei jų gynėjų, prašiusių kiekvieno iš jų skundą tenkinti, D. S. įstatyminės atstovės, prašiusios D. S. skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

Dėl nuteistojo E. G. apeliacinio skundo.

Vadovaujantis LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatomis teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami LR BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių taisyklių nepažeidė.

Nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog jis pirmajame epizode (LR BK 180 str. 2d.), naudojo nukentėjusiosios atžvilgiu smurtą, nepagrįstas ir turi būti atmestas. Kai matyti iš teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę nustatė nukentėjusiosios ir nuteistojo D. S. parodymais, nes jie tarpusavyje sutapo ir neprieštaravo, nukentėjusioji nuo ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, jog jai buvo užspaudę burną, kad vaikinai pasišvietė mobiliaisiais telefonais, to neneigia ir patys nuteistieji. Be to, nukentėjusioji teigia pažinusi būtent E. G., nes jį pažinojusi anksčiau, jis gyveno netoliese, tame pačiame sode, dažnai jį matydavo. Byloje nenustatyta pagrįstų aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji turėtų pagrindą apšnekėti E. G.. Be to, nukentėjusioji teigė, jog E. G. atpažino iš striukės, nurodo, jog striukė buvo tamsi, trumpa ir neprieštarauja aplinkybei, jog E. G. buvo su ruda striuke. Be to, E. G. neneigia, jog buvo namelyje, neneigia jog jie paėmė pinigus, neneigia jog apieškojo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kategoriškai nurodė, jog jai ranka burną uždengė E. G.. Be to, teismas neturi pagrindo netikėti jos parodymais, nes jie atitinka ir nuteistojo D. S. nurodytas aplinkybes dėl įvykio visos eigos, dėl to, kad, kaip nurodė nukentėjusioji, ilgas asmuo – Deividas stovėjo prie sekcijos, o E. G. ir G. R. prie jos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog E. G. buvo užspaudęs ranka burną nukentėjusiajai ir taip atėmė galimybę jai priešintis. Ši teismo išvada pagrįsta išsamiu bylos aplinkybių tyrimu ir teisingu bei visapusišku įrodymų vertinimu. Teismas nurodė išsamius ir pagrįstus bylos medžiaga motyvus dėl kurių vadovaujasi būtent nukentėjusiosios ir D. S. parodymais, taip pat nurodė motyvus, kuriais atmeta kitus įrodymus, t.y. G. R. ir E. G. parodymus. Teismas vertino įrodymų visumą, tiek nuteistąjį kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus, nurodė šių įrodymų vertinimo motyvus, kurie pagrįsti išsamia bylos duomenų analize, todėl skundo argumentas, jog teismas buvo šališkas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstas ir yra atmetamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo veika numatyta LR BK 180 str. 2 d.. kvalifikuota teisingai, visos faktinės bylos aplinkybes, o taip pat ir ta, kad E. G. buvo užspaudęs nukentėjusiajai burną, įrodytos ir pagrįstos.

Nepagrįsti ir atmetami E. G. skundo argumentai dėl to, kad jis nepagrįstai nuteistas už pasikėsinimą apiplėšti nukentėjusiąją ir už pasikėsinimą apvogti nukentėjusiosios namus.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių E. G. kaltę pasikėsinus apiplėšti nukentėjusiąją, kai ji išėjo į lauką, nuteistojo padaryta veika LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Nuteistojo E. G. skundo argumentai dėl nepagrįsto jo nuteisimo dėl LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., susiję su tuo, kad D. S. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, tačiau šie argumentai nepagrįsti ir turi būti atmesti. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio bei teisiamojo posėdžio protokolo teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog įrodyta, kad nuteistieji veikdami grupe grįžo į nukentėjusiosios namelį ir ieškojo pinigų, tačiau jų neradę išėjo. Ši aplinkybė nustatyta nuteistojo D. S. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matosi, jog daiktai, drabužiai išmėtyti, kas duoda pagrindo manyti, kad buvo ieškota pinigų. Netikėti šiais D. S. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus atitinkančius nukentėjusiosios parodymams dėl kitų tos pačios dienos įvykių, jo parodytas aplinkybes atitiko parodymų patikrinimo vietoje protokolais nustatytos aplinkybės, be to, dėl pirmojo epizodo atitiko ir dalį nuteistųjų G. R. bei E. G. parodymų, kuriais jie pripažino, jog buvo namelyje, ieškojo pinigų. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių D. S. apkalbėti E. G., nes jie kartu dalyvavo šioje veikoje, D. S. teigė, kad jie visi grįžo ieškoti pinigų, t.y. ir jis pats, todėl tai nepadėtų išvengti atsakomybės D. S. bei nepalengvintų jo padėties. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog E. G. dėl pasikėsinimo įsibraunant į patalpas pagrobti svetimą turtą pripažintas kaltu ir jam skirta bausmė pagrįstai. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas pagrįstai nesivadovavo E. G. ir G. R. parodymais, nes jie neatitinka faktinių bylos aplinkybių, G. R. parodymai dėl kitų epizodų taip pat nebuvo išsamūs ir nuoseklūs, tuo tarpu D. S. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė išsamias įvykio aplinkybes, jo parodymai buvo nuoseklūs, juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, byloje nenustatyta ir objektyvių aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, jog D. S. būtų buvęs pagrindas apklabėti E. G. ar G. R..

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertino surinktus įrodymus, todėl laikyti, kad teismas buvo šališkas, nėra pagrindo. Teismas E. G. kaltę nustatę tik įvertinęs byloje teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtų įrodymų visumą, išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė, motyvavo įrodymų vertinimu, išvados pagrįstos ir motyvuotos, todėl skundo argumentas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo nepagrįstas ir turi būti atmetamas, o taip pat atmetamas ir skundo argumentas dėl pažeistos teisės į teisingą bylos ištyrimą. Nuteistojo E. G. veika padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai.

Bausmės nuteistajam paskirtos teisingai. Skirdamas bausmes E. G. teismas įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes-nuteistojo asmenybę (teisiamas šeštą kartą, teistumas neišnykęs, teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, nedirba, nesimoko, dėl psichikos ligos, priklausomybės), padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį (du padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, šie nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vienas-sunkus, baigtas), taip pat teisėjų kolegijos manymu teismas pagrįstai atsižvelgė ir į E. G. vaidmenį nusikaltimo padaryme, t.y. jo vaidmuo nebuvo antraeilis, priešingai nei nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, buvo vienas iš pagrindinių, nes byloje neabejotinai nustatyta, kad būtent jis apieškojo nukentėjusiąją du kartus, būtent jis vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe, bei tai, kad nenustatyta E. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistasis E. G. nepripažįsta esminių veikos aplinkybių, kad jis vartojo smurtą, byloje nenustatyta, jog jis kritiškai vertintų savo elgesį, gailėtųsi, todėl pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimą-nėra teisinio pagrindo. Be to, teismas pagrįstai nepripažino ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės jog nukentėjusiajai atlyginta žala, nes žalą nukentėjusiajai atlygino kiti nuteistieji, ne E. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas teisingai individualizavo E. G. bausmes, tinkamai įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmių dydžius, ir teismas pagrįstai skyrė E. G. už LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą- laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, už LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, už LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo E. G. vaidmenį teisėjų kolegijos nuomone bausmės nuteistajam paskirtos teisingai, nėra per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 str. numatytus tikslus.

Dėl nuteistojo D. S. apeliacinio skundo.

Nuteistojo D. S. skundo argumentas dėl per griežto nuosprendžio deklaratyvus, nepagrįstas bylos duomenimis, todėl turi būti atmestas.

Bausmė nuteistajam skirta teisingai.

Skirdamas bausmes nuteistajam D. S. teismas bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė, teismas įvertino LR BK 54 str. numatytas aplinkybes-nuteistojo asmenybę (teisiamas pirmą kartą, būdamas nepilnametis), padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį (du padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, šie nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vienas-sunkus, baigtas), taip pat teismas atsižvelgė ir į nuteistojo D. S. vaidmenį, kuris nebuvo pagrindinis. Pirmosios instancijos teismas . atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe.bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes –prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas bei atlygino nukentėjusiajai žalą. Teismas taip pat atsižvelgė ir į nuteistojo gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, į tai, kad nuteistasis turi abu tėvus, kurie juo rūpinasi, nuteistasis mokosi, turi elgesio sutrikimų, mokykloje charakterizuojamas patenkinamai. Teismas įvertino šių aplinkybių visumą ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei straipsnių sankcijose nurodyti vidurkiai, tačiau įvertinęs, kad nuteistasis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, mokosi, administracine tvarka nebaustas, tėvų prižiūrimas, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir bausmės vykdymą atidėjo 3 (trejiems) metams, skyrė auklėjamojo poveikio darbus, bei elgesio apribojimą dvylikai mėnesių ir įpareigojo tęsti mokslą bei būti namuose nuo 20 val. iki 7 val., o taip pat uždraudė keisti gyvenamąją vietą be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą, žinios. Atsižvelgiant į tai, kad D. S. nors ir prisipažino, jo vaidmuo nebuvo antraeilis, tačiau per labai trumpą laiką padaryti trys tyčiniai nusikaltimai, susiję su svetimo turto užvaldymu, vienas nusikaltimas baigtas, jis sunkus, kiti du apysunkiai nutrūko pasikėsinimo stadijoje tik dėl to, kad pas nukentėjusiąją ir jos namuose pinigų nebuvo rasta, veika padaryta bendrininkų grupėje, todėl net ir įvertinus jauną nuteistojo amžių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nelaikytina, jog paskirtos bausmės ir poveikio priemonė, jų trukmė yra aiškiai per griežtos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtos bausmės D. S., kurios yra žymiai mažesnės nei straipsnių sankcijose nurodyti šių bausmių vidurkiai, kas patvirtina, jog teismas tinkamai įvertino jauną jo mažių ir nuteistojo vaidmenį, bei įpareigojimai skirti atidedant bausmės vykdymą nėra aiškiai per griežti, yra būtini ir pakankami realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, t.y. nubausti nuteistąjį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, pasiekti, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų bei realizuoti teisingumą principą, kuris reiškia, jog bausme siekiama nustatyti tokius apribojimus, kurie atitiktų padarytą žalą nukentėjusiajam, o kartu ir nukentėjusiojo interesą, kad kaltas asmuo atsakytų už savo veikas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog subendrindamas bausmes baudžiamąjį įstatymą teismas pritaikė tinkamai, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių pridėjo dalį iš skirtųjų bausmių už LR BK 2 str. 1d. 180 str. 1d., 22 str. 1d. 178 str. 2d. numatytus nusikaltimus, kas taip pat patvirtina, jog teismas atsižvelgė ir į nuteistojo amžių, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tačiau tinkamai įvertino ir kitas aukščiau aptartas aplinkybes.

Nepagrįstas ir atmestinas skundo argumentas dėl nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamos veikos padarymą. Byloje nėra jokių duomenų pagrindžiančių šią aplinkybę, nuteistasis D. S. nors ir buvo nepilnametis, tačiau veikų padarymo metu jis buvo 15 metų amžiaus, byloje nenustatyta, kad jo valią daryti nusikaltimus būtų paveikę kiti nuteistieji, iš bylos aplinkybių matyti, jog D. S. suvokė savo veiksmų neteisėtumo pobūdį ir pats norėjo taip veikti, todėl byloje nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis D. S. buvo įtrauktas į nusikalstamos veikos darymą.

Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam D. S. skirta teisinga, nėra aiškiai per griežta, nuosprendis D. S. atžvilgiu surašytas nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų, yra pagrįstas ir motyvuotas, teisingas, todėl nėra pagrindo jį keisti skundo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo G. R. apeliacinio skundo

Nuteistasis G. R. nesutinka su paskirta bausme.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam G. R. skirta teisingai.

Skirdamas bausmes G. R. teismas įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes-nuteistojo asmenybę (anksčiau neteistas, nedirba, nesimoko, administracine tvarka nebaustas), padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį (du padaryti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, šie nusikaltimai nutrūko pasikėsinimo stadijoje, vienas-sunkus, baigtas), taip pat teisėjų kolegijos manymu teismas pagrįstai atsižvelgė ir į G. R. vaidmenį nusikaltimo padaryme, t.y. jo vaidmuo nebuvo antraeilis, priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, byloje nustatyta, jog jis išstūmė langą įeinant į namą, jis padėjo laikyti nugriuvusią nukentėjusiąją ant žemės, kai E. G. apieškojo, be to, nors G. R. neigia, tačiau byloje nustatyta, jog jis taip pat grįžo į namą, ieškojo pinigų, tačiau jų nerado. Tokiu būdu G. R. indėlis į nusikalstamų veikų padarymą buvo nemažas, jis savo veiksmais padėjo patekti į vidų, padėjo laikyti nukentėjusiąją, todėl vaidmuo nebuvo buvo vienas iš pagrindinių, tačiau indėlis į veikos padarymą ir palengvinimą padaryti šias veikas buvo didelis. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir tinkamai įvertino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t.y. tai, kad veika padaryta bendrininkų grupe, bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę- atlyginta žala. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas teisingai individualizavo G. R. bausmes, tinkamai įvertino visas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų reikšmę nustatant bausmių dydžius ir pagrįstai skyrė už LR BK 180 str. 2d. numatytą nusikaltimą- laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams, už LR BK 22 str. 1d. 180 str. 1d. – laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams, už LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d. – laisvės atėmimo bausmę 1 (vieniems) metams. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo G. R. vaidmenį teisėjų kolegijos manymu bausmės nuteistajam paskirtos teisingai, nėra per griežtos, yra teisingos ir tinkamos realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Visos paskirtos bausmės nuteistajam yra žymiai mažesnės už straipsnio sankcijose numatytų bausmių vidurkius, todėl įvertinant tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog visos aplinkybės, o taip pat ir atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra įvertintos tinkamai ir dar kartą į jas atsižvelgti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nėra teisinio pagrindo.

Subendrindamas skirtąsias bausmes pirmosios instancijos teismas bausmių subendrinimo taisyklių nepažeidė, prie griežčiausios pridėjo dalį švelnesnių bausmių, vidutiniškai po 4 mėnesius, t.y. vos daugiau nei minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis (trys mėnesiai), todėl darytina išvada, jog teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, padarytų veikų pavojingumo pobūdį, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybę bei kitas aplinkybes, todėl dar kartą į jas atsižvelgti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog paskirtoji galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams yra būtina ir pakankam realizuoti LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo principą, bausmė paskirta teisingai, atitinka teisingumo, proporcingumo bei teisėtų lūkesčių principą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų E. G., D. S. ir G. R. apeliacinius skundus atmesti.