- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 1-583-1033/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37985-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
- Kaltinamasis
- E. M.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Advokatai
- Kęstutis Blažys
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas trylika kartų, paskutinį kartą 2017-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2016-10-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2017-02-21; į bausmę įskaitytas kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) laikas nuo 2016-11-18 21.30 val. iki 2016-11-20 16.29 val. (dvi dienos) ir nuo 2017-02-19 iki 2017-02-21 (dvi dienos), bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2016 m. rugpjūčio 11 d. apie 18.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,19 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, elgėsi agresyviai ir panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę I. M. - sudavė jai ranka vieną smūgį į galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino ir parodė, kad 2016-08-11 konfliktavo su žmona I. M. ir vieną kartą sudavė jai rankos plaštaka į galvos sritį. Konflikto metu nesusilaikė, buvo išgėręs, visų aplinkybių gerai neatsimena. Paskutiniu metu jie pykosi. Kartu su žmona gyvena 6 metus, susilaukė trijų vaikų, kurie yra nepilnamečiai. Smurtavo prieš žmoną ne pirmą kartą. Pripažįsta, kad kai jis išgeria, padaro nesąmonių. Supranta, kad galima gražiuoju viską išsiaiškinti. Anksčiau nuo priklausomybės alkoholiui buvo užsikodavęs pusei metų, pavyko normaliai, tačiau praėjus kuriam laikui įvyko konfliktas. Atsiprašo žmonos, gailisi, kad taip įvyko. Prašo teismo skirti mažesnę bausmę.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. M. paaiškino, kad 2016-08-11 apie 17.00 val. grįžo namo, tačiau neturėjo nuo buto raktų, kuriuos buvo pamiršęs namuose. Durų niekas neatidarė, suprato, kad žmonos nėra namuose, kai skambino, ragelio ji nekėlė. Jis liko laukti prie laiptinės, kur dar išgėrė 4 butelius alaus. Apie 18.30 val. atėjo žmona, kuriai pareiškė pretenzijas dėl to, kad jos nebuvo namuose ir jis negalėjo įeiti į butą bei jai prisiskambinti. Tarp jų prasidėjo konfliktas. Jo metu žmona pradėjo gąsdinti, kad iškvies policiją. Jis prašė leisti susirinkti daiktus ir pasakė, kad pats išeis, tačiau ji atsisakė įleisti į butą. Jis paėmė vaiką ant rankų ir bardamiesi su žmona priėjo prie buto durų. Tuo metu atėjo socialinė darbuotoja, kuri prižiūri jų šeimą. I. atidarė butą ir jie įėjo į butą, kur konfliktas tęsėsi. Jis pradėjo rinkti savo daiktus. Kai barėsi, jis kalbėjo pakeltu tonu, galimai išvadino žmoną kokiais nors necenzūriniais žodžiais, kokiais nepamena. Socialinė darbuotoja patarė žmonai iškviesti policiją ir ji iškvietė. Atvažiavę policijos pareigūnai pristatė jį į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą, kur jis buvo sulaikytas (b. l. 39).
Nukentėjusioji I. M. paaiškino, kad kaltinamajam E. M. ji neatleidžia, nes atleisti negali.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-11 apie 18.00 val. ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ruošėsi eiti į vaikų darželį. Namuose buvo su mažiausiu vaiku, kuriam tuo metu buvo 1 metai 1 mėnuo. Kai išėjo iš buto, pamatė savo vyrą E. M., su kuriuo nuo 2016 metų balandžio mėnesio kartu negyvena, nes jis, būdamas neblaivus, ją muša dėl ko ji kreipėsi į policiją ir vyras jau buvo nuteistas. E. vėl buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis norėjo pasiimti savo daiktus, o ji nenorėjo nei su juo bendrauti, nei įleisti, nes žinojo, kad būdamas neblaivus, jis elgiasi agresyviai ir vėl gali smurtauti. Kadangi buto durys jau buvo atidarytos, jai išeinant E. nustūmė ją ir įėjo į butą. Bute jis nuėjo prie šaldytuvo ir jį atidarė. Tada ji paklausė, ko jis lenda į šaldytuvą, ar ten ką padėjo. Dėl to E. supyko ir sudavė vieną smūgį į galvą aukščiau kaktos. Kažkiek jai pavyko išvengti smūgio truputį pasilenkus, tačiau pačio smūgio neišvengė, o tik jo stiprumo. Nuo smūgio juto fizinį skausmą. Paskui jai pavyko išeiti iš buto, E. taip pat išėjo. Jis toliau elgėsi agresyviai rėkavo, išvadino ją necenzūriniais žodžiais, užstojęs kelią neleido išeiti iš laiptinės, stumdamas ją atgal į laiptinę. Stumdė nestipriai, jai neskaudėjo, ji tik negalėjo išeiti. Tuo metu prie namų atėjo socialinė darbuotoja J. B., kuri prižiūri jų šeimą. Pamačiusi, kas vyksta, bandė nuraminti E., tačiau jam nenusiraminus iškvietė policiją. E. išgirdęs, kad kviečiama policija, pabėgo. J. B. liko namuose su mažuoju vaiku, o ji nuėjo vaikų į darželį. Kai grįžo, J. B. išėjo lankyti kitas šeimas. Jai būnant su vaikais lauke ir laukiant policijos, E. vėl atėjo prie namų ir pradėjo kabinėtis prie jos. Tada ji vėl paskambino į policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo kas įvyko ir parašė pareiškimą. Pareigūnai išvežė E. į komisariatą. Po šio įvykio buvo teismo posėdis dėl įvykio balandžio mėnesį. Teismo posėdžio metu ji atleido E., nes po paskutinio įvykio iki teismo posėdžio jis kurį laiką buvo pasikeitęs, negėrė, kažkur neoficialiai uždarbiaudavo ir kažkiek padėdavo jai finansiškai. Ji pradėjo tikėti, kad jis gali pasikeisti, bet paskui (po teismo) jis vėl pradėjo gerti, todėl ji suprato, kad jeigu vėl kartu gyvens, smurtas gali pasikartoti. Dėl to nusprendė skirtis su E., jau padavė dokumentus skyryboms. Pirminiuose jos parodymuose galimai yra netikslumų dėl veiksmų eiliškumo ir tikslumo, nes buvo apklausiama iškart po įvykio, jai dar būnant streso būsenoje (b. l. 19-21).
Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-08-11 apie 18.30 val. dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu K. B. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš žmoną. Atvykus į vietą, į juos kreipėsi I. M., kuri pranešė, kad nenorėjo įleisti savo vyro E. M. į namus, tačiau jis vis tiek užėjo ir žodinio konflikto metu plaštaka sudavė jai vieną smūgį per galvą. Ant nukentėjusios kūno ir veido jokių smurto žymių nepastebėjo. Moteris buvo labai susijaudinusi, blaivi, nuo medicininės pagalbos atsisakė. E. M. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, vartojo keiksmažodžius žmonos atžvilgiu, neigė nukentėjusiosios žodžius dėl įvykio aplinkybių, kad naudojo prieš ją fizinę jėgą. Namuose buvo trys vaikai, tačiau įvykio metu pagal nukentėjusiosios žodžius buvo tik vienas vaikas. E. M. vykdė visus pareigūnų nurodymus, pristatant į policijos komisariatą, specialiosios priemonės jam nebuvo panaudotos (b. l. 24).
Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centre socialine darbuotoja. I. M. ir E. M. su dviem mažamečiais vaikais yra įrašyti į rizikos grupę, kadangi abu linkę vartoti alkoholį ir anksčiau gydėsi nuo alkoholizmo. Ji kaip socialinė darbuotoja prižiūri šią šeimą. I. gydosi nuo alkoholizmo, todėl seniai nevartoja alkoholio ir psichotropinių medžiagų, o E. niekaip negali susitvarkyti ir prisiversti gydytis, dėl ko šeimoje kyla konfliktai. E., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, pradeda elgtis agresyviai ir smurtauti prieš žmoną. Dėl smurto I. M. kreipėsi į policiją 2016 m. balandžio mėnesį, nes buvo vyro sumušta, ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apie 17.00 val. ji nuėjo adresu (duomenys neskelbtini) aplankyti minėtą šeimą, kaip priklauso pagal jos darbo pareigas. Prieinant prie namo, ji skambino I. sužinoti, ar ji yra namuose, tačiau moteris neatsiliepė. Priėjusi prie laiptinės pamatė, kad atsidarė laiptinės duris ir prie išėjimo stovėjo I. su vežimėliu ir E., kuris pastoviai stumdė I. rankomis į šoną bei užstodavo jai praėjimą, o moteris stengėsi išeiti į lauką. Jos akivaizdoje E. rankom pastumdė I. apie tris kartus. Tada ji pradėjo šaukti vyrui, kad nustotų stumdyti I., bet E. nereagavo į jos žodžius ir kažką I. šaukė. Matydama, kad vyras yra visiškai nesuvaldomas, paskambino į policiją. Išgirdęs, kad kviečiama policija, E. pabėgo. Tada ji liko su vaiku, o I. nuėjo pasiimti iš darželio kito vaiko. Kai moteris grįžo, liepė jai būti lauke su vaikais, nes E. prie kitų žmonių neužpuls jos arba eiti namo ir neatidaryti durų. Pati išėjo lankyti kitą šeimą. Po kurio laiko jai paskambino I. ir pranešė, kad E. namuose vėl triukšmauja, tačiau jau atvažiavo policijos pareigūnai (b. l. 26).
I. M. pareiškime nurodyta, kad 2016-08-11 apie 17.37 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jos vyras E. M., būdamas išgėręs įsiveržė į namus, nors ji neleido, ėmė triukšmauti prie nepilnamečio sūnaus (1 metų amžiaus), įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, stumdėsi bei plaštaka sudavė per galvą. Tokie smurto protrūkiai kartojasi ne pirmą kartą. Prašo imtis veiksmų, nes bijo dėl savo ir vaikų saugumo (b. l. 5).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės I. G. 2016-08-11 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad 2016-08-11 apie 18.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) vyras muša žmoną. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė I. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad įvyko konfliktas tarp I. M. ir jos vyro E. M.. Moteris buvo susijaudinusi, smurto žymių nesimatė, sudaužytų indų, baldų ar kitų daiktų nebuvo. E. M. buvo susijaudinęs, agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, smurto žymių ant veido nebuvo, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. I. M. su vyru bendravo pakeltu tonu, bet be keiksmažodžių. I. M. paaiškino, kas smurtas prieš ją pasireiškė 2016-08-11 apie 17.37 val., kai vyras be leidimo įsiveržė į namus, pradėjo triukšmauti, kelti balsą prie nepilnamečio vaiko, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, stumdėsi bei ranka (plaštaka) sudavė per galvą. Kraujo ir sumušimų akivaizdžiai nesimatė, nuo GMP ji atsisakė. Smurtu įtariamas asmuo paaiškino, kad nieko nedarė, neįžeidinėjo, per galvą nesudavė. Dėl šio įvykio į Vilniaus m. 2 PK buvo pristatytas E. M.. Įvykio vietoje sulaikytasis elgėsi agresyviai, kalbėjo pakeltu tonu, keiksmažodžiais bendravo su žmona. Pristatant į policijos jis buvo ramus (b. l. 6-9).
Bendrojo pagalbos centro 2016-09-15 rašte Nr. 41D(V)-1698 nurodyta, kad 2016-08-11 Centro informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 16).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos ir apie įvykį pranešusios socialinės darbuotojos J. B. pokalbis (garso įrašas Nr. 1) ir I. M. pranešimas (garso įrašas Nr. 2) dėl E. M. smurto veiksmų (b. l. 17).
Asmens blaivumo patikrinimo metu nustatyta, kad 2016-08-11 19.19 val. E. M. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. M. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta nukentėjusios I. M., liudytojų J. B. ir I. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, I. M. pareiškimu, tarnybiniu pranešimu, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, apžiūros protokolu, asmens blaivumo patikrinimo rezultatu, taip pat paties kaltinamojo E. M. duotais parodymais.
E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas šeimos narį (sutuoktinę) sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į tai, kad nukentėjusios atsiprašė, į kaltinamojo asmenybę (teistas 13 kartų, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 11 kartų, daug kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nuobaudos galiojančios (b. l. 56-63), tris kartus gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2016-04-26 iki 2016-05-05, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį ir opioidus, abstinencijos būklė, priklausomybės sindromas (b. l. 95)), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 50 str. 2 d., 54 str.). Teismas mano, kad skirti švelnesnes bausmes nėra pagrindo, nes jomis kaltinamojo elgesio pakeisti negalima, iš ankstesnių teistumų jis nepasimokė, išvadų nepadarė, prieš sutuoktinę naudoja smurtą ne pirmą kartą, jau buvo nuteistas už analogišką veiką ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam negali būti atidėtas, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 41 str. 2 d., 75 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
E. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-08-11 19.04 val. iki 2016-08-12 13.52 val. (b. l. 30, 41), todėl laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).
E. M. nėra atlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė turi būti subendrinta dalinio sudėjimo būdu prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos švelnesnės bausmės dalį. Į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kardomojo kalinimo (sulaikymo) laikas ir bausmė atlikta pagal 2017-02-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.
Ikiteisminio tyrimo metu E. M. buvo paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. M. (b. l. 42, 49-50). Toliau taikyti šias kardomąsias priemones nėra tikslinga, nes kaltinamasis yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, todėl kardomosios priemonės panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai CD laikmenoje, pridėti prie baudžiamosios bylos, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodė, kad iš E. M. valstybės naudai priteistinos 26,98 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (advokato užmokesčio), susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas, nagrinėjant bylas asmenų, kurie yra suimti. Kaltinamasis E. M. buvo suimtas kitoje byloje, todėl siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507/2015). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo nėra pagrindo, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendė:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 nuosprendžiu paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir nustatyti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 (trejiems), bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2017-03-28.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-08-11 19.04 val. iki 2016-08-12 13.52 val. (vieną dieną) ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 nuosprendį įskaitytą kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) laiką nuo 2016-11-18 21.30 val. iki 2016-11-20 16.29 val. (dvi dienas) ir nuo 2017-02-19 iki 2017-02-21 (dvi dienas). Taip pat į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-21 nuosprendį.
E. M. paskirtas kardomąsias priemones - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. M. - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmeną su garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš E. M. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. M. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.