- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- AN2-140-606/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00185-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. L.
- Institucija
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius"
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. L. administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartimi paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 27 d. nutarimas, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas A. L. įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vardu, 2019 m. rugpjūčio 26 d. 16.24 val. (duomenys neskelbtini), keleiviniu autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė reguliaraus reiso (duomenys neskelbtini) keleivių vežimo paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu, tokiu būdu vykdė ūkinę komercinę veiklą be leidimo, pažeisdamas teisės aktais nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalyje bei Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 11 punkte.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovas advokatas A. Galminas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 27 d. nutarimą bei panaikinti paskirtą piniginę baudą.
2.1. Apelianto teigimu, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tiek Klaipėdos apylinkės teismas nesigilino į A. L. pateiktus paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad būtent A. L., veikdamas įmonės vardu, 2019 m. rugpjūčio 26 d. keleiviniu autobusu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė ne reguliarųjį, o užsakomąjį reisą (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto sudarytą sutartį su licencijuotu kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys dokumentai, t. y. keleivių vežimo užsakomuoju reisu paslaugų sutartis Nr. 2019-08-03/02, keleivių vežimo lapas LAA Nr. 152908, Europos Bendrijos licencija Nr. LIC-002953-EBKL, leidžianti tarptautinį vežimą Bendrijos teritorijoje. Tiek Klaipėdos savivaldybės administracijai, tiek teismui buvo nurodyta, kad kelionių organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizavo 2019 m. rugpjūčio 23-26 d. poilsinę kelionę į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) miesto ir užsakė autobusus iš A. L. įmonės. Šis kelionių organizatorius iš anksto surinko ir sudarė keleivių grupę, jie įsigijo kelionės bilietus iš jų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapio (duomenys neskelbtini). Būtent, kai organizatorius surinko žmonių grupę ir suorganizavo poilsinę kelionę iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kreipėsi į A. L. įmonę dėl autobusų užsakymo, kur buvo pasirašytos dvi sutartys su iš anksto numatytomis kelionių datomis nurodytu maršrutu. Šiose sutartyse yra aiškiai nurodyta, kad A. L. įmonė veš iš anksto surinktą ir sudarytą keleivių grupę, kuri turi bendrą kelionės tikslą, nuvykti iš (duomenys neskelbtini) miesto į (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 23 d. ir po poilsio parveš anksčiau atvežtą grupę 2019 m. rugpjūčio 26 d. iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą.
2.2. Nurodoma, kad A. L. įmonė atliko šiuos du užsakomuosius reisus, kuriuos užsakė užsakovas – kelionių organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“. A. L. įmonė 2019 m. rugpjūčio 23 d. atliko užsakomąjį reisą pagal sutartį Nr. 2019-08-03/01, pagal kurią 7 val. paėmė keleivių grupę iš (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną 11 val. nuvežė į (duomenys neskelbtini). Kitą užsakomąjį reisą A. L. įmonė atliko 2019 m. rugpjūčio 26 d. 15.30 val., paėmė keleivių grupę iš to paties adreso (duomenys neskelbtini), ir vyko į tą patį adresą (duomenys neskelbtini). Šios kelionės metu organizatorius informavo A. L. įmonę, kad vykstant šiuo užsakomuoju reisu į (duomenys neskelbtini), reiks užsukti į (duomenys neskelbtini) tam, kad būtų paimtas iš šios keleivių grupės vienas keleivis, kuris buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) savo laisvu laiku, kuris nori kartu grįžti su keleivių grupe į (duomenys neskelbtini). Buvo patikslinta informacija, kad keleivė vardu A. lauks autobusų aikštelėje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). A. L. įmonės vairuotojas T. B. nuvyko autobusu į nurodytą vietą ir paėmė (duomenys neskelbtini) aikštelėje laukusią keleivę. Tuo metu VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojai pamatę, kad aikštelėje stovi autobusas, nusprendė jį patikrinti ir paprašė vairuotojo pateikti išduoto leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu, patvirtinto eismo tvarkaraščio, keleivių bilietų kainoraščio. Apelianto tvirtinimu, akivaizdu, kad įmonės vairuotojas šių dokumentų pateikti negalėjo, kadangi jis vykdė ne reguliarų reisą autobusu, o užsakomąjį reisą, kur vyko keleivių grupė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pakeliui užsukdamas į (duomenys neskelbtini), iš jos reikėjo paimti keleivių grupės vieną asmenį. Vairuotojas T. B. pateikė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ darbuotojams visus reikiamus dokumentus, t. y. keleivių vežimo užsakomuoju reisu paslaugų sutartį Nr. 2019-08-03/02, keleivių vežimo lapą serija LAA Nr. 152908, Europos bendrijos licenciją leidžiančią tarptautinį keleivių vežimą bendrijos teritorijoje Nr. LIC-002953-EBKL. Šios dvi užsakomųjų reisų sutartys neginčytinai patvirtina, kad vyko keleivių grupė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į poilsio namus „(duomenys neskelbtini) “, iš ten keleivių grupė po poilsio buvo vežama atgal į (duomenys neskelbtini). Pagal šias dvi užsakomųjų reisų sutartis, užsakovas – kelionių organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo A. L. įmonei už vežimo paslaugas. A. L. įmonė negavo iš keleivių grupės pinigų už kelionę į poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“, todėl kasos aparatas, vykdant tokią veiklą vežėjui, nėra reikalingas, nes kelionės metu autobuse nėra atsiskaitoma, visas keleivių atsiskaitymas vyksta iš anksto su kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.
2.3. Apelianto tvirtinimu, kelionių organizatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad A. L. įmonė pagal šias dvi sutartis vykdė keleivių grupės užsakomuosius reisus – keleivių grupę vežė poilsiauti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į poilsio namus „ (duomenys neskelbtini)“ ir atgal. Nurodo, kad A. L. įmonė nedalyvavo kelionės organizavime ar sutarčių su keleiviais pasirašyme, o tik pateikė autobusą iš anksto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytai keleivių grupei. Taip pat pateikė savo įmonės sąskaitos išklotinę, iš jos matyti, kad keleivių grupė už kelionės paslaugas, t. y. užsakomąjį reisą sumokėjo būtent jai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, priimdama šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskirdama A. L. piniginę baudą pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, vadovavosi prielaidomis ir abejonėmis, kurių ir Klaipėdos apylinkės teismas neišsklaidė bei paliko galioti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimą nepakeistą.
2.4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių nusižengimų kodekse kaip ir baudžiamajame, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N13-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 62-677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti, aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyresnysis patarėjas, pavaduojantis Viešosios tvarkos skyriaus vedėją, M. P. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. L. įmonė vykdė ne reguliarųjį, o užsakomąjį reisą – keleivių grupę vežė poilsiauti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), į poilsio namus „(duomenys neskelbtini)“ ir atgal – pagal iš anksto sudarytą sutartį su licencijuotu kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“.
8. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.
9. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.
10. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.
11. Pagal Europos Bendrijos licenciją Nr. LIC-002953-EBKL A. L. įmonei leidžiama teikti tarptautinio keleivių vežimo keliais paslaugas samdos pagrindais ar už atlygį Bendrijos teritorijoje tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais, ji galioja iki 2023 m. lapkričio 25 d. (b. l. 13).
12. Iš 2020 m. balandžio 17 d. Lietuvos transporto saugos administracijos rašto nustatyta, kad A. L. įmonei, į. k. (duomenys neskelbtini), nėra išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutais (b. l. 35).
13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ir prie apeliacinio skundo pridėtos sutartys ir sąskaitos išrašai, juolab, tik daugiau kaip po pusantrų metų surašytas kelionės aprašymas ir sudarytas visiškai neinformatyvus grupės sąrašas, nepaneigia skundžiama nutartimi objektyviai nustatytų faktinių bylos aplinkybių, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. patikrinimo metu A. L. įmonė vykdė reguliaraus, o ne užsakomojo reiso (duomenys neskelbtini) keleivių vežimo paslaugas, neturėdamas teisės aktų nustatyta tvarka išduoto leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu.
14. Iš 2019 m. rugpjūčio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo akto Nr. 169/2019 nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. 16.24 val. „ (duomenys neskelbtini)“ stotelėje, šalia (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas keleivinis autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tvarkaraštį, kuris viešai skelbiamas internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini), iš stotelės, šalia (duomenys neskelbtini), autobusas maršrutu (duomenys neskelbtini) turėjo išvykti 16.30 val. Vairuotojas teigė, kad veža keleivius į (duomenys neskelbtini). Autobuse važiavo keleiviai, kurie pirko bilietus internetu, ir už bilietus mokėjo pavedimu. Apklausus keleivius, keleiviai patvirtino vykstantys reisu į (duomenys neskelbtini). Visi keleiviai telefonu gavo patvirtinimą apie išvykimą iš (duomenys neskelbtini) 15.30 val. Bilietų keleiviai nepateikė. Bendravimo su keleiviais metu nustatyta, kad keleiviai vieni kitų nepažįsta. Vairuotojas nepateikė kelionės dokumentų, privalomų turėti reguliaraus reiso metu: leidimo vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu, kompetentingos įstaigos patvirtinto eismo tvarkaraščio, keleivių bilietų kainoraščio. Vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą, licenciją, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą), sutartį Nr. 2019-08-03/02, keleivių vežimo lapą, kuris buvo užpildytas nepilnai. Autobuso salone kasos aparato nebuvo. Paprašius keleivių pateikti pažymas, pažymą užpildė viena keleivė (b. l. 26–33).
15. Pažymėtina, kad 2019 m. rugpjūčio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ patikrinimo akte Nr. 169/2019 užfiksuotas aplinkybes patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) skelbiama informacija apie kelionių maršrutus, tvarkaraštį, kainas, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo vietas, iš jų nurodytos ir A. L. pateiktoje 2019 m. rugpjūčio 3 d. keleivių vežimo užsakomuoju reisu paslaugų sutartyje Nr. 2019-08-03/02 numatytos įlaipinimo ir išlaipinimo vietos (b. l. 44–46).
16. Aplinkybę, kad buvo vykdomas reguliarus reisas, objektyviai patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pažymoje užfiksuotos aplinkybės, t. y. A. R. nurodė, jog ji 2019 m. rugpjūčio 26 d. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), už bilietą mokėjo 10 Eur (b. l. 31).
17. Tai, kad būtent reguliariu reisu buvo vežami tiesiog pavieniai keleiviai, patvirtina ir mobiliojo ryšio SMS žinutė, iš jos nustatyta, kad keleiviui SMS žinute išvykimo iš (duomenys neskelbtini) laikas ir vieta yra nurodomi būtent, kaip ir skelbiama internetiniame tinklapyje (b. l. 30), o nurodyta bilietų kaina už nuvežimą iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir yra 10 Eur (b. l. 41–43), tiek, kiek ir sumokėjo keleivė A. R., vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).
18. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad A. L. įmonei priklausančiu autobusu į (duomenys neskelbtini) buvo vežami pavieniai keleiviai, savarankiškai įsigiję bilietus, o ne keleivių grupė, turėjusi bendrą kelionės tikslą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde A. L. teigė, jog kelionės bendras tikslas buvo poilsis poilsio namuose „(duomenys neskelbtini)“, į juos ir buvo vežama keleivių grupė pagal iš anksto sudarytą sutartį su licencijuotu kelionių organizatoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikta, bet priešingai, šią aplinkybę, kaip jau aptarta, paneigia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pažymoje užfiksuotos A. R. nurodytos aplinkybės. Todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad A. L. įmonės veikla savo paslaugų turiniu ir forma atitiko reguliarųjį reisą, ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. A. L., leisdamas jo įmonei priklausančiu keleiviniu autobusu vežti keleivius reguliariuoju reisu (duomenys neskelbtini), neturėdamas keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduoto leidimo, pažeidė teisės aktais nustatytą ūkinės komercinės veiklos tvarką, numatytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 11 dalyje ir Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 11 punkte.
19. Šiuo atveju aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, pateikė jų visumos analizę ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje, kurį jis ginčijo skunduose, jo veika kvalifikuota teisingai, jis pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.
20. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartį nepakeistą ir A. L. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.