Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-05-26 · Civilinė byla Nr. e2S-417-856/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-26
Bylos Nr.
e2S-417-856/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas
I. R.
Ieškovas
V. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-417-856/2021Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00324-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. R. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1729-1117/2021 pagal ieškovės V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo, atsakovas I. R., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. R. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo – atsakovui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), areštą, laikotarpiu kol vyks privalomoji mediacija iki bus pareikštas V. R. ieškinys atsakovui I. R. dėl priteisto išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir priverstinės hipotekos I. R. nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), nustatymo.

2. Prašyme ieškovė nurodė, kad 2020 m. sausio 21 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020 nutraukta V. R. ir I. R. santuoka bendru sutikimu bei patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 6.1 punkte šalys susitarė, jog I. R. mokės sūnaus A. R. išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Atsakovas prievolės išlaikyti vaiką tinkamai nevykdė, todėl 2021 m. kovo 1 d. atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimas sudarė 1 574,34 Eur. Vienintelis atsakovo turtas, į kurį realu nukreipti išieškojimą dėl išlaikymo vaikui užtikrinimo – turtas, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Antstolis buvo taikęs areštą minėtam turtui, tačiau atsakovas skubiai padengė visą įsiskolinimą ir paprašė panaikinti areštą. Ieškovės žiniomis, atsakovas pradėjo viešai pardavinėti nekilnojamąjį turtą adresu: (duomenys neskelbtini), ir netgi turi potencialų pirkėją. Atsakovui pardavus minėtą turtą ir vengiant ateityje vykdyti savo prievolę išlaikyti vaiką, išlaikymo išmokų išieškojimas taptų neįmanomas ir labai apsunkintas. Ieškovė, siekdama apginti savo nepilnamečio vaiko interesus bei jo teisę į išlaikymą, ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti sūnui išlaikymą priteisti iš atsakovo konkrečia pinigų suma nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Taip pat atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui ieškiniu ieškovės prašys nustatyti atsakovo turimam nekilnojamam turtui priverstinę hipoteką. Iki ieškinio pareiškimo reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas gali perleisti nuosavybės teisę į jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir, galimo ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimo atžvilgiu, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nebebūtų. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė nepareiškė ieškinio, nes įsigaliojus mediacijos įstatymo pakeitimams, ieškovė negali iš karto kreiptis į teismą su ieškiniu, kadangi bylose, susijusiose su šeimos teisiniais santykiais, yra privaloma mediacija, kurios procesas, atsižvelgiant į karantino apribojimus, gali užtrukti. Tik po privalomos mediacijos ji galės teikti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2021 m. kovo 25 d. nutartimi prašymą tenkino – ieškovės V. R. reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau paliekant teisę turtą valdyti ir juo naudotis. Teismas nustatė V. R. 14 dienų terminą nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso numatytus reikalavimus.

4. Teismas nurodė, kad iš prašymo turinio, pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė ketina reikšti ieškinį dėl vaikui priteisto išlaikymo formos pakeitimo ir prašys sūnui išlaikymą priteisti iš vaiko tėvo I. R. konkrečia pinigų suma. Taip pat atsakovo teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui ieškiniu prašys nustatyti atsakovo turimam vieninteliam nekilnojamam turtui priverstinę hipoteką. Iš prašyme nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė iš esmės siekia apginti savo nepilnamečio vaiko interesus bei jo teisę į išlaikymą. Ieškovė pagrindė ypatingos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos būtinybę nepareiškus ieškinio, nes, kaip matyti iš ieškovės prašyme išdėstytų aplinkybių, tikinėtina, kad atsakovas gali imtis konkrečių veiksmų, keliančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ir dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtina nedelsiant, nelaukiant, kol bus parengtas ir teismui pateiktas ieškinys. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovo turto perleidimo ar kitokio suvaržymo atveju ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas I. R. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį ir ieškovės V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Šiuo atveju nėra laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų viseto, kadangi neegzistuoja būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

5.2. Ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

5.3. Šiai dienai šalių turtinė padėtis, lyginant su 2020 m. sausio 21 d., kuomet buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020, iš esmės yra nepasikeitusi. Nors ieškovė savo prašyme ir nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sūnui yra 1 574,34 Eur, atsakovas išlaikymo įsiskolinimą yra pilnai padengęs, išlaikymą ir toliau teikia, tad akivaizdu, kad neegzistuoja sąlygos išlaikymo formos pakeitimui.

5.4. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad atitinkamo dydžio periodinės išmokos geriau užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, negu tam tikro turto ar pinigų sumos priteisimas. Juo labiau, kad atsakovas išlaikymą teikia, išlaikymo įsiskolinimą pilnai padengė ir tai patvirtina antstolio pažyma, kuri teikiama teismui kartu su skundu.

5.5. Ieškovė, prašydama teismo pritaikyti aukščiau paminėtas laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais, jog neva jos žiniomis atsakovas pradėjo viešai pardavinėti nekilnojamą turtą ir netgi turi potencialų pirkėją, tačiau jokių tą pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Akivaizdu, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo jokių ieškovės deklaratyvius teiginius patvirtinančių įrodymų ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitiko jokių proporcingumo standartų, kadangi areštas pritaikytas keliems nekilnojamiesiems objektams.

5.6. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ieškovė apelianto nesąžiningumo neįrodinėjo ir bent tikėtinų duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, neteikė. Jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą, nenustatė ir teismas. Šalys civiliniame procese yra lygios ir vien ketinimas reikšti ieškinį, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apelianto įsitikimu, nesudaro pagrindo varžyti jo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

6. Ieškovė V. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą paršo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė teismui pateikė 2021-03-19 antstolio V. D. pažymą-paklausimą išieškotojai, kurioje užfiksuota, kad atsakovas savo prievolės išlaikyti vaiką itin ilgą laiką tinkamai nevykdė, išlaikymo sūnui nemokėjo, mokėjo retesniu nei teismo nustatytu periodiškumu arba mažesnėmis nei teismo nustatyta sumomis. Šioje pažymoje užfiksuota, kad skolininkas ilgą laiką neturi nuolatinio oficialaus darbo ir pajamų, iš kurių dabar ar ateityje būtų galima tikėtis tinkamo teismo sprendimo dėl nepilnamečiui vaikui priteistų periodinių išlaikymo išmokų mokėjimo. Šioje antstolio pažymoje taipogi užfiksuota, kad atsakovas elektroniniais laiškais ir telefoninių pokalbių metu išreiškė pageidavimą, kad būtų panaikintas areštas jo vieninteliam nekilnojamajam turtui.

6.2. Pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė pateikė ir įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas pradėjo viešai pardavinėti minėtą jam priklausantį vienintelį nekilnojamąjį turtą – teismui buvo pateiktas tą patvirtinantis viešai paskelbtas šio turto pardavimo skelbimas.

6.3. Teismui taipogi buvo pateiktas ir ieškovės pažįstamų asmenų susirašinėjimas su atsakovu, kurie buvo susidomėję šio nekilnojamojo turto pirkimu ir kreipėsi į atsakovą su paklausimu dėl turto apžiūros, tačiau atsakovas atsakė, kad turtas jau parduotas, kas ir patvirtina, jog atsakovas turi potencialų turto pirkėją ir po to, kai antstolis nuims areštą nuo minėto turto, atsakovas šį turtą parduos.

6.4. Iš pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateiktų vykdomosios bylos duomenų ir minėtos antstolio V. D. 2021-03-19 pažymos akivaizdu, kad atsakovo turtinė padėtis sunki. Be to, net ir pats atsakovas nuo ieškovės neslepia, kad turi finansinių sunkumų – pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo pateiktos net kelios atsakovo žinutės, siųstos ieškovei – vienoje atsakovas nurodo, kad turi finansinių sunkumų, kitoje pasakoja apie savo svarstymus išsikelti bankroto bylą.

6.5. Pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ir 2020-01-21 Telšių apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020, patvirtinantis, kad atsakovas turi turtinį įsipareigojimą ieškovei iki 2022-01-15 sumokėti 17 000 Eur piniginę kompensaciją už jam santuokos nutraukimo metu atitekusį didesnės vertės turtą, tačiau šio įsipareigojimo vykdyti nėra pradėjęs ir, kaip patvirtina į bylą pateiktos kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo žinutės ieškovei, net neslepia nuo ieškovės, jog ir ateityje neketina to daryti, kad išsikels sau bankroto bylą.

6.6. Netgi po to, kai atsakovas teismui pateikė atskirąjį skundą, jis ieškovei atsiuntė žinutę, kuria paprašė nuimti turto areštą ir nurodė, kad turtą parduos. Ieškovė pateikia šią žinutę kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kuri dar kartą patvirtina, jog atsakovo veiksmai šiai dienai yra nukreipti į kuo skubesnį jo turimam vieninteliam nekilnojamajam turtui uždėtų apribojimų panaikinimą tam, kad atsakovas kuo skubiau galėtų realizuoti šį vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.

6.7. Ieškovės ieškiniu pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai yra tiesiogiai ir betarpiškai susiję su nepilnamečio vaiko interesais, o atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra tiesioginis ginčo objektas, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui minėtą nekilnojamąjį turtą perleidus, ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimas dėl išlaikymo formos nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir priverstinės hipotekos minėtam atsakovo nekilnojamajam turtui nustatymo, nebeturės prasmės ir taps faktiškai neįgyvendinamu.

6.8. Teismų praktikoje toks pažeistų teisių gynimo būdas, kuomet siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą ir užtikrinti tinkamą prievolės teikti išlaikymą vykdymą atsakovo turtui taikomas priverstinis įkeitimas, yra ne tik leistinas, bet ir plačiai taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3501-687/2018 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

8. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas I. R. pateikė rašytinį įrodymą – antstolio V. D. 2021-03-31 pažymą skolininkui Nr. (duomenys neskelbtini).

9. Ieškovė V. R. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė rašytinį įrodymą – atsakovo I. R. 2021-04-09 atsiųstą elektroninį laišką ieškovei.

10. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra vėlesnės datos nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl akivaizdu, jog jie negalėjo būti pateikti anksčiau. Šių įrodymų turinys yra susijęs su nagrinėjama byla, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuos įrodymus tikslinga priimti (CPK 314 straipsnis).

11. Teisėjos 2021-05-25 rezoliucija taip pat buvo priimti ir pridėti prie bylos atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai – išlaikymo mokėjimo kvitai.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, yra vertinama, ar egzistuoja grėsmė, jog galimai palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, ir pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019). Apie tokios grėsmės buvimą ar nebuvimą teismas sprendžia iš konkrečių faktinių bylos aplinkybių, teismui žinomų nutarties priėmimo dieną.

14. Pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kaip minėta, sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iki ieškinio padavimo dienos privalo nurodyti teismui, dėl kokių priežasčių ieškinys nebuvo paduotas iš karto, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius tam tikrą grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

16. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad šiuo atveju neegzistuoja būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – tikėtinas ieškinio pagrįstumas.

17. Ieškovė V. R. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo – atsakovui I. R. priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), areštą, laikotarpiu kol vyks privalomoji mediacija iki bus pareikštas ieškovės V. R. ieškinys atsakovui I. R. dėl priteisto išlaikymo formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir priverstinės hipotekos I. R. nekilnojamajam turtui nustatymo.

18. Iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos turinio matyti, kad ieškovė iš esmės suformulavo būsimo ieškinio atsakovui pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, pateikė būsimo ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė būsimo ieškinio reikalavimų (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2021-04-08 gautas ieškovės ieškinys atsakovui I. R., kuriuo prašoma: padidinti Telšių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020 iš I. R. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. R. iki 287 Eur sumos per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-04-08) iki vaiko pilnametystės; pakeisti vaikui priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis formą, nepilnamečiui sūnui A. R. priteisiant iš atsakovo I. R. išlaikymą konkrečia suma, t. y. 44 198 Eur (paskaičiuotus už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos (2021-04-08) iki vaiko pilnametystės); nustatyti, kad vaikui priteistas pinigines lėšas uzufrukto teisėmis tvarko V. R.; nustatyti I. R. nekilnojamajam turtui, t. y. žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems adresu: (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką teiktino išlaikymo sūnui užtikrinimui iki tol, kol I. R. visiškai įvykdys savo išlaikymo prievolę nepilnamečiui sūnui A. R.

20. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo nepilnamečio vaiko interesus gintų aiškiai netinkamu būdu.

21. Apeliantas nurodo, kad šiai dienai šalių turtinė padėtis lyginant su 2020 m. sausio 21 d., kuomet buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-170-671/2020, iš esmės yra nepasikeitusi. Nors ieškovė V. R. savo prašyme ir nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. atsakovo išlaikymo įsiskolinimas sūnui yra 1 574, 34 Eur, tačiau atsakovas išlaikymo įsiskolinimą yra pilnai padengęs, išlaikymą ir toliau teikia, tad akivaizdu, jog neegzistuoja sąlygos išlaikymo formos pakeitimui.

22. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir/ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

23. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

24. Taigi, ir nagrinėjamu atveju minėti atsakovo atskirojo skundo argumentai turės būti tiriami ir vertinami bylos nagrinėjimo iš esmės metu ir nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumu.

25. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimą yra pilnai padengęs, išlaikymą ir toliau teikia (tai patvirtina antstolio V. D. 2021-03-31 pažyma skolininkui Nr. (duomenys neskelbtini) bei išlaikymo mokėjimo kvitai), todėl, apelianto nuomone, neegzistuoja sąlygos išlaikymo formos pakeitimui.

26. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovė teigė, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą gera valia nustatyta tvarka ir terminais neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovas po ieškovės kreipimosi į teismą padengė išlaikymo įsiskolinimą ir toliau teikia išlaikymą, atsižvelgiant į tai, kad vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, nepaneigia ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo bei teisės ginti nepilnamečio vaiko teisėtus interesus.

27. Ieškovė, prašydama teismo pritaikyti minėtas laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymą grindė aplinkybėmis, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui priklausančiam turtui kyla reali grėsmė, jog galimai palankus ieškovei teismo sprendimo vykdymas gali tapti neįmanomu. Apelianto vertinimu, ieškovė neįrodė, jog šiuo atveju egzistuoja grėsmė ar tikimybė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas.

28. Sprendžiant dėl skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo svarbu pažymėti, jog tais atvejais, kai ieškinio reikalavimai susiję su nekilnojamo turto objektu, laikoma, kad ieškinio materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su nekilnojamo turto objektų teisinio režimo, jų tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių tokiam turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo ar apribojimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015).

29. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, priimto toje byloje dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, jei reikalavimai būtų patenkinti. Tai reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

30. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio šalių vaiko teisėtus interesus, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

31. Šiuo atveju sutiktina su ieškove, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui priklausančiam nekilnojamajam turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo formos nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir priverstinės hipotekos atsakovo nekilnojamajam turtui nustatymo patenkinimas nebeturėtų prasmės ir taptų faktiškai neįgyvendinamu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei kiltų kur kas daugiau neigiamų padarinių nei atsakovui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principų.

32. Ieškovė tiek su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė rašytinius įrodymus (atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto viešą pardavimo skelbimą; trečiųjų asmenų (ieškovės pažįstamų asmenų) susirašinėjimą su atsakovu dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo; atsakovo 2021-04-09 atsiųstą elektroninį laišką ieškovei), kurie patvirtina, jog atsakovas ketino parduoti jam priklausantį skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotą nekilnojamąjį turtą. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo jokių ieškovės teiginius dėl ketinimo parduoti nekilnojamąjį turtą patvirtinančių įrodymų, tačiau nekvestionuoja ieškovės su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktų rašytinių įrodymo teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Aukščiau nustatytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina antros būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą konkrečiu atveju dėl ginčo dalyko. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos.

34. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė