Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucija) – atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šiuo metu atliekančio laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. 2018 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. 2018 m. vasario 8 d. nutarimu atsisakyta tenkinti pareiškėjo E. M. prašymą nutraukti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirtos administracinės nuobaudos – 3500 Lt (1013,69 Eur) baudos – vykdymo procesą suėjus senaties terminui (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1126-902/2013).

2018 m. gegužės 11 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas E. M. skundas, kuriuo jis prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – baudos – vykdymą nutraukti suėjus senaties terminui. Nurodo, kad yra skolingas daugiau nei penkerius metus, nuo 2013 metų yra suimtas, nuteistas ir iki 2020 metų turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Įkalinimo įstaigoje nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Piktybiškai skolos mokėti nevengė.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo. Gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, E. M. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu buvo nubaustas 3500 Lt (1013,69 Eur) bauda. Ši bauda iki šiol nėra sumokėta ar išieškota.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), pakeitęs iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.

Iki 2015 m. liepos 1 d. ATPK nebuvo įtvirtintas administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas ir nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalies nustatyto termino, turėjo būti vykdomas, vadovaujantis ATPK 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Iki minėtos datos Vyriausiasis administracinis teismas buvo suformavęs praktiką, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Kadangi ATPK nenustato administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų, administracinių teisės pažeidimų bylose pagal analogiją gali būti vadovaujamasi Baudžiamajame kodekse numatytomis taisyklėmis (Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1-1126/2007, N17-1616/2007). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Senaties eiga sustoja, jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę. Analogiškos taisyklės turi būti taikomos ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimas skirti E. M. administracinę nuobaudą – baudą buvo priimtas 2013 m. liepos 1 d. Tuo metu jokio administracinės nuobaudos vykdymo senaties termino ATPK nenumatė ir pagal analogiją buvo taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatytas dvejų metų senaties terminas. Ir tik nuo 2015 m. liepos 1 d., t. y. praėjus lygiai dvejiems metams po nutarimo priėmimo, buvo nustatytas penkerių metų nuobaudos vykdymo senaties terminas, nurodant, kad vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Dabar galiojančio ANK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomas ne penkerių, o dvejų metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminas.

2017 m. liepos 20 d. antstolio E. S. surašyti patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei išieškojimo negalimumo aktas patvirtina, kad E. M. turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Pats pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuo 2013 metų yra suimtas, nuteistas ir iki 2020 metų turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Įkalinimo įstaigoje nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. M. vengė vykdyti nutarimą. Nesant įrodymų, jog nuobaudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, laikytina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymo senaties terminas yra pasibaigęs.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. 2018 m. vasario 8 d. nutarimas panaikintinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos vykdymas nutrauktinas suėjus senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

E. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto A. G. 2018 m. vasario 8 d. nutarimą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos vykdymą nutraukti suėjus senaties terminui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.