- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-24
- Bylos Nr.
- 2-1932-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01111-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Advice“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo paslaugos“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Skautas“
- Kreditorius
- SIA „L‑T OIL“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Advice“, uždarosios akcinės bendrovės ,,Skolų valdymo paslaugos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Skautas“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. B2-173-560/2017, kuria pradinis bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Julidona“ kreditorius SIA „L‑T OIL“ pakeistas jo teisių perėmėju SIA „Irisu Nami“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
BUAB „Julidona“ bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ kreipėsi į teismą prašydama:pakeisti kreditorių SIA „L-T OIL“ į SIA „Irisu Nami“ su ta pačia finansinio reikalavimo suma;pakeisti kreditorę UAB „Legal Advice“ į UAB „Skolų valdymo paslaugos“ su ta pačia finansinio reikalavimo suma.Administratorė nurodė, kad minėti pradiniai kreditoriai perleido savo reikalavimus naujiems kreditoriams; tai patvirtina administratorei pateikti dokumentai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi tenkino BUAB „Julidona“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašymą ir nutarė:patvirtinti procesinių teisių perėmimą civilinėje byloje ir pakeisti pradinį kreditorių SIA „L‑T OIL“ jo teisių perėmėju SIA „Irisu Nami“, o UAB „Legal Advice“ – UAB „Skolų valdymo paslaugos“;patikslinti BUAB „Julidona“ kreditorių sąrašą ir BUAB „Julidona“ trečios eilės kreditorių SIA „L‑T OIL“ su 598 273,22 Eur reikalavimu pakeisti į SIA „Irisu Nami“ su 598 273,22 Eur reikalavimo suma, o BUAB „Julidona“ trečios eilės kreditorių UAB „Legal Advice“ su 4 648,08 Eur reikalavimu – į UAB „Skolų valdymo paslaugos“ su 4 648,08 Eur reikalavimo suma.Teismas, remdamasis 2017 m. rugpjūčio 25 d. cesijos sutartimi, sudaryta tarp SIA „L-T OIL“ ir SIA „Irisu Nami“, konstatavo, kad SIA „Irisu Nami“ perdavė reikalavimo teises į BUAB „Julidona“ 598 273,22 Eur apimtyje SIA „L-T OIL“. Pagal 2017 m. rugsėjo 18 d. reikalavimo perdavimo sutartį teismas nustatė, kad UAB „Legal Advice“ perleido reikalavimo teises į BUAB „Julidona“ 4 648,08 Eur apimtyje UAB „Skolų valdymo paslaugos“.Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas patvirtinti procesinių teisių perėmimą ir atitinkamai patikslinti BUAB „Julidona“ kreditorių sąrašą. Taip pat teismas pažymėjo, kad minėtų kreditorinių reikalavimų perleidimas ir kreditorių pasikeitimas BUAB „Julidona“ bankroto byloje nedaro įtakos trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, nes po kreditorinių reikalavimų perleidimo kreditorinių reikalavimų dydis bendroje sumoje nesikeičia, reikalavimų tenkinimo eiliškumas nesikeičia, be to, teismo vertinimu, įstojęs naujas kreditorius neįgis teisės į reikalavimo patenkinimą didesne apimtimi, nei pirminis kreditorius.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Pareiškėja UAB ,,Skautas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria pradinis kreditorius SIA „L-T OIL“ pakeistas naujuoju kreditoriumi SIA „Irisu Nami“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:UAB „Ina Trade“ turi turtinį reikalavimą pradiniam kreditoriui SIA „L-T OIL“ Vilniaus komercinio arbitražo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimo arbitražo byloje Nr. 290 pagrindu. Šio sprendimo priverstiniam vykdymui yra išduotas vykdomasis raštas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones; nutarties vykdymas perduotas antstoliui. Administratorė pranešimą apie pradinio kreditoriaus SIA „L-T OIL“ reikalavimo teisės į BUAB „Julidona“ pardavimą antstoliui atsiuntė tik 2016 m. rugsėjo 26 d.Administratorė, nurodydama, kad pranešimą dėl cesijos sutarties sudarymo gavo 2017 m. rugsėjo 8 d., sąmoningai klaidina teismą. 2017 m. rugsėjo 7 d. vyko BUAB „Julidona“ kreditorių susirinkimas, kuriame balsavo ir SIA „L-T OIL“, nors pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartį reikalavimo teisę jau buvo pardavusi. Be to, 2017 m. rugsėjo 19 d. vyko baudžiamosios bylos Nr. 1-97-1017/2017 posėdis, kurio metu teismui nebuvo pranešta apie 2017 m. rugpjūčio 25 d. įvykusį reikalavimo perleidimą, nors posėdyje dalyvavo tiek SIA „L-T OIL“, tiek ir BUAB „Julidona“ bankroto administratorė. Ginčo kreditorinis reikalavimas nebuvo perleistas nei tuomet, kai vyko 2017 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkimas, nei tuomet, kai vyko 2017 m. rugsėjo 19 d. baudžiamosios bylos teismo posėdis.Reikalavimo teisės perleidimas prieštarauja įstatymui, nes reikalavimas yra negaliojantis dėl to, kad buvo priteistas kitam asmeniui. Be to, šio reikalavimo atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat tikėtina, kad reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta atgaline data, siekiant nuslėpti arba išvengti mokestinės prievolės.Pareiškėjos UAB „Legal Advice“ ir UAB „Skolų valdymo paslaugos“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį, kuria pradinis kreditorius SIA „L-T OIL“ pakeistas naujuoju kreditoriumi SIA „Irisu Nami“ ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie išdėstyti pareiškėjos UAB ,,Skautas“ atskirajame skunde.Atsiliepime į atskiruosius skundus trečiasis asmuo SIA „L-T OIL“ prašo atmesti pareiškėjų UAB ,,Skautas“, UAB „Legal Advice“, UAB „Skolų valdymo paslaugos“ atskiruosius skundus ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra susijusi su apeliančių teisėmis ir pareigomis. UAB „Ina Trade“ nėra BUAB „Julidona“ kreditorė, bankroto byloje nedalyvauja. Apeliantės neturi teisinio suinteresuotumo skųsti 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir kvestionuoti reikalavimo teisių perleidimo sutartį.UAB „Ina Trade“ prašymas išduoti vykdomąjį raštą pagal Vilniaus komercinio arbitražo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimą neturi įtakos kreditorių sąrašo tikslinimui BUAB „Julidona“ bankroto byloje. Be to, dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo tarp UAB „Ina Trade“ ir SIA „L-T OIL“ vyksta ginčas. Taip pat nurodytas arbitražo teismo sprendimas nėra pripažintas Latvijoje.Sudarant 2017 m. rugpjūčio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį SIA „L-T OIL“ atžvilgiu nebuvo taikoma jokių apribojimų ir draudimų. Apeliančių argumentus dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo atgaline data paneigia 2017 m. rugpjūčio 28 d. naujojo kreditoriaus SIA „Irisu Nami“ atliktas mokėjimas pradiniam kreditoriui pagal reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administratorei nebuvo nustatyta jokių draudimų, todėl ji pagrįstai kreipėsi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo, kreditorių sąrašo tikslinimo.SIA „L-T OIL“ 2017 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkime balsavo raštu. Naujasis kreditorius SIA „Irisu Nami“ šiame susirinkime nedalyvavo, nes nebuvo pakeistas kreditorių sąrašas. Iki skundžiamos nutarties įsiteisėjimo kreditorių susirinkimuose balsuoti gali tik pradinis kreditorius SIA „L-T OIL“.SIA „L-T OIL“ neturėjo pagrindo informuoti baudžiamąją bylą nagrinėjantį teismą apie reikalavimo teisių perleidimą, nes baudžiamojoje byloje SIA „L-T OIL“ civilinį ieškinį yra pareiškusi fiziniams asmenims, reikalavimo teisės į kuriuos nėra perleistos. Be to, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareikštas ne tik dėl turtinių teisių, bet ir dėl neturtinės žalos. Šiais motyvais vadovavosi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo pašalinti SIA „L-T OIL“ iš proceso dėl sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties.Atsiliepime į pareiškėjų UAB „Legal Advice“ ir UAB „Skolų valdymo paslaugos“ atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Julidona“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Nėra pagrindų, dėl kurių administratorė negalėjo kreiptis į teismą dėl kreditorių pakeitimo. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolio turto arešto aktas surašyti po reikalavimo teisės perleidimo, kuomet SIA „L-T OIL“ nebeturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Antstolio turto aprašas administratorei nesukelia jokių pareigų, nes administratorė nėra nei skolininkė, nei turto saugotoja.Apeliantės neturi materialinio/procesinio suinteresuotumo dėl kreditorių pasikeitimo, nes nesikeitė nei bendra kreditorių reikalavimų suma, nei jų tenkinimo eiliškumas. UAB „Ina Trade“ nėra susijusi su atsakovės bankroto procesu.2017 m. rugsėjo 7 d. kreditorių susirinkime turėjo teisę dalyvauti SIA „L-T OIL“, nes nutartis dėl kreditoriaus išbraukimo iš kreditorių sąrašo nebuvo priimta. Be to, administratorė pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą naujajam kreditoriui gavo 2017 m. rugsėjo 8 d., t. y. po kreditorių susirinkimo.Atsiliepime į UAB ,,Skautas“ atskirąjį skundą pareiškėjos UAB „Legal Advice“ ir UAB „Skolų valdymo paslaugos“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį; nepanaikinus nutarties dalies prašo sustabdyti šio klausimo sprendimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00567. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:2017 m. spalio 9 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad bankroto administratorė UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir jos direktorius galimai suklastojo dokumento gavimą, atgaline data įregistruodamas gautus dokumentus. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neištyręs visų svarbių aplinkybių dėl pradinio kreditoriaus pakeitimo naujuoju.Atsiliepime į UAB „Skautas“ ir UAB „Legal Advice“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Kaminera“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį; nepanaikinus nutarties dalies prašo sustabdyti šio klausimo sprendimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00567. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Reikalavimas buvo perleistas neaiškiomis aplinkybėmis. SIA „L-T OIL“ kreditorių susirinkime dalyvavo jau po reikalavimo teisės perleidimo. Šiam reikalavimui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, dėl pranešimo apie reikalavimo perleidimo sutartį gavimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ direktoriaus atžvilgiu. Atsiliepime į UAB „Skautas“ ir UAB „Legal Advice“ atskiruosius skundus trečiasis asmuo UAB „Kamineros grupė“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį; nepanaikinus nutarties dalies prašo sustabdyti šio klausimo sprendimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00567. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie išdėstyti trečiojo asmens UAB „Kaminera“ atsiliepime į atskiruosius skundus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir esmės
Apeliantės teismui pateiktuose atskiruosiuose skunduose nurodo, kad skundžia Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, tačiau skunduose suformuluotu teismui prašymu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirųjų skundų turinį, nagrinėjamos bylos duomenis, konstatuoja, kad apeliantės klaidingai suformulavo atskirųjų skundų dalyką (nurodė netikslią skundžiamos teismo nutarties datą), vietoje prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, nurodė prašymą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalį. Šis atskirųjų skundų netikslumas laikytinas akivaizdžiu apeliančių padarytu rašymo apsirikimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirųjų skundų trūkumų šalinimo institutu nesinaudotina, nes apeliančių procesinė valia teisėjų kolegijai yra aiški.Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties dalies, kuria buvo patenkintas atsakovės BUAB „Julidona“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ prašymas pradinį BUAB „Julidona“ kreditorių SIA „L‑T OIL“ pakeisti jo teisių perėmėju SIA „Irisu Nami“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytas ribas.Apeliacinėje byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas BUAB „Julidona“ bankroto byloje pradinį kreditorių SIA „L‑T OIL“ pakeitė jo teisių perėmėju SIA „Irisu Nami“. Apeliančių argumentai, kuriais yra grindžiamas procesinio teisių perėmimo nepagrįstumas ir neteisėtumas, iš esmės yra išskirtinai susiję su UAB „Ina Trade“ teisėmis bei interesais ir galimu jų pažeidimu. Apeliantės nurodo, kad UAB „Ina Trade“ turi turtinį reikalavimą pradiniam BUAB „Julidona“ kreditoriui SIA „L‑T OIL“, kuris, galimai neteisėtai perleisdamas savo reikalavimo teisę į BUAB „Julidona“, sumažino savo turto masę, tokiu būdu buvo pablogintos UAB „Ina Trade“ galimybės patenkinti savo reikalavimą. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Ina Trade“ būtų BUAB „Julidona“ kreditorė ir dalyvautų jos bankroto byloje.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti konstitucinį teisinio aiškumo reikalavimą; įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04).CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-92/2007); konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialieji) įstatymai. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002); teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Be to, pagal šią teisės normą suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ne bet kokia, o būtent įstatymų nustatyta tvarka. Taigi šia (blanketine) teisės norma įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą (šios teisės įgyvendinimo tvarką) reglamentuoti ir kitais įstatymais (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirųjų skundų argumentus, grindžiamus UAB „Ina Trade“ teisių ir interesų pažeidimu, daro išvadą, kad apeliantės neįrodė, jog jos turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko – procesinio teisių perėmimo, kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neturi jokios įtakos trečiųjų asmenų (BUAB „Julidona“ kreditorių), tame tarpe ir apeliančių, teisėms ir teisėtiems interesams. Pagal CPK 5 straipsnio nuostatas tai yra savarankiškas pagrindas atmesti apeliančių reikalavimus, nes jos neturi teisinio suinteresuotumo dėl ginčijamo procesinio teisių perėmimo, reikalavimai pareikšti netinkamų pareiškėjų, kurios neturi materialiųjų reikalavimo teisių dėl ginčo dalyko. Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis įvykusį procesinį teisių perėmimą, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti atskiruosiuose skunduose nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atskirųjų skundų argumentai, susiję su bankroto administratorės veiksmų (ne)teisėtumu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, jie neturi teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Byloje nėra jokių duomenų apie reikalavimo teisių perleidimo sandorio, buvusio pagrindu teismui patvirtinti procesinių teisių perėmimą ir patikslinti bankrutavusios atsakovės kreditorių sąrašą kreditorių pakeitimu nekeičiant reikalavimo tenkinimo eilės ir reikalavimo dydžio, nuginčijimą teismine tvarka. Tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantės bei su jų skundu sutikę kreditoriai. Dalyvaujančių byloje asmenų teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai (teismų procesiniai sprendimai dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokolai, pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, mokėjimo pavedimas ir kt.) nepatvirtina arba nepaneigia jokių apeliacinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių (CPK 180 straipsnis), todėl juos atsisakytina priimti. Prašymai sustabdyti apeliacinės bylos dėl procesinio teisių perėmimo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00567 atmestini, nes nurodytas ikiteisminis tyrimas nėra susijęs su nagrinėjamai apeliacinei bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.