- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-23
- Bylos Nr.
- 2A-45-278/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė (pran.)
- Ieškovas
- J. Ž.
- Atsakovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- J. D., notarei A
- Advokatai
- Česlovas Petronis
Pirmosios instancijos teisėja Civilinė byla Nr. 2A-45-278/2007
21.4.2.3; 34.4.8; 99.5; 99.9;121.15;
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės: Ramunės Čeknienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Ž. ir atsakovo J. D. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Ž. ieškinį atsakovui J. D., tretiesiems asmenims notarei A. Š., J. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B. Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovo, atsakovo ir jo atstovo paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodė, kad 2005 10 05 mirė jo motina V. D. Kaip pirmos eilės paveldėtojas jis kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau sužinojo, jog testamentu motina visą savo turtą paliko J. D. Teigia, kad nuo 2002 m. motina sirgo išemine širdies liga, patyrė du insultus, jos psichinė sveikatos būklė po persirgtų ligų buvo labai pablogėjusi. Nurodė, jog atsakovas pasinaudojo motinos liga ir įkalbėjo sudaryti testamentą jo naudai. Teigė, kad testamento sudarymo metu V. D. nesuprato savo veiksmų reikšmės, todėl testamentas neatspindi tikrosios jos valios. Prašė teismą pripažinti negaliojančiu 2003 10 03 sudarytą V. D. testamentą, kuriuo savo turtą po mirties ji paliko atsakovui J. D. ir iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 30 d. sprendimu testamentą pripažino negaliojančiu ir ieškovo naudai iš atsakovo priteisė dalį bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi bei prieštarauja rašytiniams bylos įrodymams – įrašams V. D. asmens sveikatos istorijose, iš kurių matyti, kad mėnesį iki mirties V. D. nebesusivokė savyje ir aplinkoje, todėl darė išvadą, kad šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nepakanka nustatyti V. D. gebėjimui suprasti savo veiksmų reikšmę testamento sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nors testamentas yra pasirašytas pačios testatorės ir patvirtintas notariškai, tačiau vadovaudamasis teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis, konstatavo, jog testamento sudarymo metu V. D. sirgo psichine liga – kraujagysline demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Be to, teismas nurodė, jog atsakovas nepateikė papildomų įrodymų atsikirtimams į ieškinį patvirtinti, nenurodė ekspertų išvados nepagrįstumo, neprašė skirti pakartotinės ekspertizės, todėl neįvykdė savo pareigos įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Teismas ieškovo J. Ž. naudai iš atsakovo priteisė žyminį mokestį, ekspertizės atlikimo išlaidas bei, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, sumažino atstovavimo išlaidų dydį ir priteisė J. Ž. naudai 400 Lt atstovavimo išlaidų, t. y. advokato pagalbai rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas išlaidas sumažino iki 100 Lt bei iki 300 Lt sumažino atstovavimo išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje ir grąžino ieškovui 200 Lt nepanaudoto užstato už ekspertizės atlikimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas J. Ž. prašo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo J. D. 900 Lt atstovavimo išlaidų, 300 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, 100 Lt žyminio mokesčio, 53,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teigia, kad byla buvo sudėtinga, reikėjo pateikti daug papildomų dokumentų, kas apsunkino advokatų darbą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir teigia, jog apie ieškovo susitarimą dėl atstovavimo išlaidų dydžių, atsakovui nėra žinoma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, jog teismas be pagrindo atmetė liudytojų parodymus ir vadovavosi tik 2006 07 17 teismo psichiatrinės ekspertizės aktu. Nurodo, jog ekspertizės išvados yra neišsamios, be motyvų, o žodiniai eksperto V. D. išvadų išaiškinimai nesuteikė informacijos, reikalingos teisingam bylos išsprendimui. Nurodo, jog teismas nenustatė svarbios aplinkybės, kad testatorė jau 1993–1996 m. buvo apsisprendusi visą turtą palikti J. D., be to, neištyrė ir neįvertino notarės A. Š. ir J. D., J. Ž. paaiškinimų. Teigia, kad teismas nenurodė motyvų, dėl kokios priežasties nesivadovavo liudytojų parodymais, nes liudytojų parodymai nėra prieštaringi, todėl turi būti tinkamai įvertinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog atsakovo liudininkai pateikė teismui melagingus parodymus, o liudininkai A. B. ir A. L. atsisakė liudyti, todėl teismas teisėtai priimdamas sprendimą nesivadovavo liudytojų parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini.
Iš bylos dokumentų matyti, kad 2005 10 05 mirusi ieškovo ir atsakovo motina V. D., 2003 m. spalio 3 d. sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą – žemės sklypą su pastatais (duomenys neskelbtini), o taip pat visą kitą savo turtą, kuris priklausys jai mirties dieną, paliko sūnui, atsakovui J. D. (b. l. 36–44). Ieškovas savo reikalavimą pripažinti ginčijamą testamentą negaliojančiu grindė motinos nesugebėjimu suprasti savo veiksmų dėl ligos, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo nustatyti aplinkybę, ar V. D., surašydama testamentą, išreiškė savo tikrąją valią, t. y., ar tuo metu ji galėjo visiškai suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (CK 1.89 str.). Šiai aplinkybei ištirti, teismas skyrė pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atlikus, ekspertų komisija darė išvadą, kad V. D. testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Apeliantas teigia, kad teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai liudytojų parodymus vertino kaip prieštaringus ir vadovavosi tik ekspertizės išvada, kuri nėra išsami ir motyvuota. Šie atsakovo teiginiai atmestini. Pagal CPK 218 straipsnio nuostatas, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Jeigu teismas nesutinka su ekspertų išvada, tai turi būti nurodyta teismo sprendimo motyvuose. Atlikta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir jos padarytos išvados abejonių teismui nesukėlė. Ši išvada yra pagrįsta, nes iš byloje esančių V. D. ligos istorijų, teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, jog V. D. dar 1984 01 23 buvo nustatyta galvos smegenų ir širdies kraujagyslių aterosklerozė, 1992 01 10 galvos smegenų ir širdies kraujagyslių aterosklerozė, aterosklerozinė encefalopatija, 2000 04 17 diagnozuotas dinaminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, o 2001 05 20 – ūmus galvos smegenų infarktas kairiosios vidinės smegenų arterijos baseine dėl aterosklerozės. Be to, 2001 10 04 V. D. pakartotinai diagnozuotas dinaminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, o 2004 02 11 V. D. nustatyta pakartotinė galvos smegenų infarkto diagnozė. Esant šiems susirgimams ekspertai konstatavo, jog sudarydama 2003 10 03 testamentą V. D. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b. l. 114–115). Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog 2006 10 16 teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas V. D., kuris nurodė, kad 2001 05 20 V. D. nustatytas galvos smegenų infarktas, kas galėjo sąlygoti galvos smegenų sutrikimus (b. l. 128). Iš asmens sveikatos istorijose esančių įrašų matyti, kad V. D. nuo 2004 02 11, t. y. po 4 mėnesių nuo testamento sudarymo, gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje, 2004 02 17 buvo konsultuota psichiatro ir jai nustatyta kraujagyslinės demencijos diagnozė. Minėtu metu V. D. buvo pilnai dezorentuota laike, vietoje, nepažino artimųjų, į klausimus atsakinėjo neprasmingai. 2004 05 24 V. D. pripažinta pirmos grupės invalide neterminuotai. Iš bylos dokumentų matyti, jog 2001 05 20 V. D. sveikatos tyrimo metu rasti galvos smegenų atrofiniai pakitimai, kas rodo, jog V. D. liga progresavo, todėl apelianto teiginiai, jog 2001–2003 m. motinos psichinė sveikata buvo gera, vertintini kritiškai. Nustačius, kad testatorės psichika eilę metų buvo paveikta sunkiomis ligomis bei įvairiais medikamentais, esant duomenims apie testatorės sveikatos būsenos pablogėjimą 2004 m. vasario mėn., buvo pagrindas padaryti išvadą, kad testamento sudarymo dieną testatorė buvo tokios būsenos, jog negalėjo teisingai suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
Atsakovo teiginys, kad teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus, be pagrindo nesivadovavo notarės A. Š., yra atmestinas. Tvirtindama ginčijamą testamentą, notarė testatorės veiksnumą nustatė tik vizualiai, trumpai bendraudama su V. D. Nors notarei nekilo abejonių dėl V. D. psichinės sveikatos būklės, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas teigti, jog testatorė tuo metu teisingai suprato savo veiksmus. Liudytojų N. N., I. Č., V. D., A. L. parodymai, kad 2002–2003 m. nebuvo abejonių dėl V. D. psichinės būsenos, nėra išsamūs, nes neapibūdina V. D. būsenos testamento surašymo dienai. Be to, įvertintina ir ta aplinkybė, jog liudytojos N. N., V. D., A. L. su V. D. kartu negyveno, yra apelianto kaimynės (N. N. nurodė, jog gyvena 2–3 km atstumu), kasdien pas testatorę nesilankė, kokia buvo V. D. sveikatos būklė 2003 m. rugsėjo–spalio mėn. laikotarpiu, teismui nenurodė. Ta aplinkybė, jog liudytojų teigimu visą turtą V. D. ketino palikti atsakovui, taip pat nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad testamento sudarymo dieną ji suprato savo veiksmus. Dėl paminėto, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų parodymų nepakanka nustatyti ar testamento sudarymo metu V. D. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, yra pagrįsti. Įvertinant testatorės sveikatos būseną sudarant testamentą, buvo vadovautasi medicininiais dokumentais, jų analize teismo psichiatrinės ekspertizės akte bei eksperto V. D. paaiškinimais. Atsakovas J. D. neprašė teismo skirti papildomą teismo psichiatrinę ekspertizę, todėl nenuginčijus 2006 06 17 pomirtinės teismo psichiatrinės ekspertizės akto ir teismui nekilus abejonių dėl jo teisėtumo, nesivadovauti šiuo aktu, priimant sprendimą, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Teismas teisingai įvertinęs surinktus įrodymus, darė pagrįstą išvadą, jog testamento sudarymo metu V. D. nesuprato savo veiksmų, kas sudaro pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu (CK 1.89 str., 5.16 str. 2 d., CPK 185 str.).
Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog ieškovas yra sumokėjęs 900 Lt už suteiktą advokato pagalbą (b. l. 58, 80, 102–104, 126). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos pagal bylos apimtį, trukmę, problematiką, sudėtingumą, advokato patirtį ir kitas svarbias aplinkybes. Maksimalus išlaidų atlyginimo dydis yra numatytas teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Tačiau tam tikrais atvejais teismas gali priteisti ir mažesnį nei yra numatytas maksimalus dydis, išlaidų atlyginimą. Nors ieškovas teigia, kad byla ilgai užsitęsė, buvo sudėtinga, nes reikėjo papildomų įrodymų, tačiau jokių dokumentų (išskyrus notaro turimus dokumentus, kuriuos išreikalavo teismas), kurių neturėtų ieškovas ir juos būtų tikslinga išreikalauti, šioje byloje nereikėjo. 2006 03 21, 2006 04 03, 2006 04 19 vykusiuose teismo posėdžiuose advokatai nedalyvavo, nors jiems už patarimus, dokumentų surašymus buvo sumokėta 400 Lt, o 2006 05 19 sudarius susitarimą su adv. A. G., dviejuose teismo posėdžiuose jis nedalyvavo (b. l. 48, 64, 73, 80, 92–99, 105–107, 127–130). Bylos nagrinėjimas užtruko ne tik dėl to, jog byla buvo sustabdyta dėl paskirtos teismo psichiatrinės ekspertizės, bet ir dėl ieškovo nepasiruošimo bylai, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos yra teisinga (CPK 98 str.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl naikinti ar keisti priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinių skundų motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
NUTARĖ:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.