- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-01
- Bylos Nr.
- 1-332-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43740-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Kaltinamasis
- I. T.
- Nukentėjusysis
- I. J., K. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. T., 2019 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto metu, vieną kartą spirdama nukentėjusiajai I. J. į pilvą, pargriaudama nukentėjusiąją I. J. ant grindų, suduodama ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis į galvą, padarė I. J. odos nubrozdinimus kaktoje, lūpose bei smakre, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre, taip nežymiai sutrikdydama I. J. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamoji I. T. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodytas ne tas laikas, o konfliktas kilo ne dėl to, kad ji pamatė I. kalbančią su jos vyru, tačiau dėl to, kad ji (I.) davė nepilnamečiui K. J. rūkyti. 2019 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje ji su savo vyru S. Č. stovėjo prie balkono ir rūkė. Iki įvykstant konfliktui koridoriuje buvo vyras S. Č. ir anyta G. Č.. Tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, trise išgėrė vieną butelį šampano. Bestovint koridoriuje atėjo I. J. su savo vaiku K. J., kurie pradėjo rūkyti. Jie tada gražiai pasakė, kad neduotų nepilnamečiui vaikui rūkyti prie kitų. Jos anyta paklausė I. kiek jos sūnui metų, kad duoda jam rūkyti. Ši atsakė, kad jam 14-15 metų. Jie pasakė, kad neduotų sūnui rūkyti. Tada I. šoko ant jos vyro, ji I. nustūmė, nes stovėjo priešais ją. I. nenusiramino, prasidėjo muštynės. I. agresyviai artėjo prie jos, šaukdama, spyrė I. į pilvą, po ko ši šiek tiek apsiramino. Ji būtų nustojusi, bet kai pajuto, kad I. jai įsikabino į plaukus, tada sudavė dar kartą. I. ji paguldė spirdama šiai per kojas. I. koridoriuje gulint ant grindų, ji atsisėdo ant I. ir ją mušė, gal ir galėjo suduoti 7 smūgius. Paskui jos vyras ją atitraukė nuo I.. I. išėjo į savo gyvenamas patalpas. Po smūgių kaip atrodė nukentėjusioji, ar bėgo kraujas nematė. Gal po 3-5 minučių atėjo I. vyras, po to kai jo pakviesti išėjo K. Pirmiausia atėjo I. mama ir jos vyras. Ji tuo metu sėdėjo ant I. ir ją mušė. Nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jos sūnus pas psichologę vaikščiojo ir iki įvykio. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, jos kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. spalio mėnesio gal 12 dieną, ją sumušė I. T.. Viskas vyko bendrame koridoriuje (duomenys neskelbtini), 5 aukšte. Prieš išeinant į koridorių buvo susitikusios su kaimyne, truputį pasisėdėjo, išgėrė. Gėrė alų, 5 laipsnių stiprumo, išgėrė gal 4-5 litrus. Alų vartojo keturiese, t.y. ji, jos vyras T. J., jos mama B. N. ir draugė S. P.. Kaimynei išėjus, ji, apie 22.00 val., su sūnumi K. J., kuris ją lydėjo, nes buvo I., kad nebūtų konflikto, išėjo parūkyti į bendrojo naudojimo koridorių. K. jai atsisėdo ant kelių, o ji rūkė. Atsirišus batui ji padavė cigaretę palaikyti sūnui. Po kiek laiko atėjo S. (S. Č.) su mama, kuris pradėjo grasinti, kad jos vaiką nuspirs nuo kėdės, nes kaip toks didelis bernas ant kelių sėdi. Ji tada puolė, ant S., tačiau su juo tik balsu susikivirčijo. Išėjusi I. T. pamačiusi kivirčą puolė ant jos. Ji I. pasakė, kad ši nusiramintų, tačiau I. jai spyrė į pilvą, pergriovė ant žemės. Ji gal I. pavadino necenzūriniais žodžiais, tačiau I. nesudavė nei vieno smūgio. Jai nugriuvus kaltinamoji pradėjo ją talžyti. Pamatęs su ja buvęs vaikas nubėgo pakviesti vyro. Jai gulinčiai I. iš kumščio sudavė į veidą, į galvos sritį apie 7 smūgius. Po smūgių jai buvo ištinęs žandas, o po kelių dienų buvo visas juodas. Vyras T. J. atėjo po kokių 5-7 minučių. Kai vyras atėjo, jos, kiek pamena, jau stovėjo. Jas išskyrė S. Č., sūnus buvo atgal sugrįžęs, bet nesikišo, apsisuko ir atgal išėjo. Į policiją kreipėsi ir pareiškimą parašė sekmadienį, o apdukciją pasiėmė pirmadienį. Į ligoninę kreipėsi du kartus. Dėl įvykio buvo nedarbinga mėnesį laiko, nes buvo labai stipriai sumušta. Prašo priteisti 36 eurus, tai sudaro važinėjimai į ligoninę, į poliklinikas, nes vyko po du kartus, išlaidos už stovėjimo aikšteles, už pirktus medikamentus. Negalėjo atsigauti psichologiškai, pasidarė labai nervinga. Pas daktarus dėl vaistų išrašymo nesikreipė. Dėl K. J. padarytos 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio atsisako.
Nukentėjusysis K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 metais, gal rudenį ar žiemą, visą dieną S. Č. su I. T. bandė prisikabinti prie jo mamos. Viskas vyko, 5 aukšte. Tą dieną, jis buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje piešė. Apie 22-24 val. atėjusi mama I. J. jį pasikvietė į koridorių, esantį namo 5 aukšte, nes norėjo pasikalbėti. Mama buvo išgėrusi. Koridoriuje mama norėjo užsirišti batą, todėl jam padavė palaikyti cigaretę. Tuo momentu išėjo S. Č. ir priėjęs prie jo paklausė, ar gali jis jį praspirti. Tada mama pradėjo žodžiu jį ginti, pasakė, kad žėk kad pats nebūtum praspirtas. Tuo metu išėjo I. ir jos, t.y. I. ir jo mama, pradėjo ginčytis. Jis tiksliai neprisimena, kokie žodžiai buvo pasakyti. Kai vyko konfliktas S. stovėjo, žiūrėjo ir juokėsi. Pirmas smūgis I. buvo suduotas mamai iš kojos. Prisimena, kad I. mamą pargriovė ant žemės ir pradėjo ją mušti. I. buvo atsisėdusi jo mamai ant pilvo, keliais užėmusi rankas ir mušė, o mama nieko nedarė. I. su dešiniu kumščiu trenkė jo mamai į galvą, nes kitą dieną buvo mėlynė. Jis išsigandęs nubėgo į namus ir pakvietė tėtį. Tėtis išėjo į koridorių, o jis pasiliko namie. Tuo metu kai tėtis išėjo, jis tiesiog sėdėjo savo kambaryje, buvo šokiruotas, nes mama su I. buvo labai geros draugės. Po įvykio buvo pas psichologus, lankėsi gal savaitę, dvi.
Liudytojas T. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m., žiemą, savaitgalį, vakare buvo namuose (duomenys neskelbtini) su šeima: žmona I. J., su žmonos mama B. N., sūnumis K. J. ir D. J.. Leido laiką, žiūrėjo televizorių, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 20.00- 22.00 val. žmona buvo išėjusi parūkyti į koridorių. Išėjo kartu su sūnumi K. J.. Praėjus kažkuriam laikui, atbėgo sūnus ir pasakė, kad užpuolė mamą. Jis išlindo pasižiūrėti su savo uošviene, kas įvyko. Buvo konfliktas, susimušė, apsižodžiavo, tiksliai negali pasakyti, nes nematė. Kaip suprato, buvo panaudotas smurtas prieš žmoną. Išbėgęs į koridorių pamatė, kad tarp žmonos I. ir I. T. vyko susistumdymas. Daug nematė, nes daug žmonių susirinko, gavosi sąmyšis. Žmonai buvo suvelti plaukai, o jos veidą pamatė, kai grįžo į namus, nes ten koridoriuje prieblandinė šviesa. Kai grįžo į namus pastebėjo, kad iš ausies pusės buvo kraujas. Bandė aiškintis, kas įvyko, buvo išėjęs ir pasakė, kaip taip galima daryti, kad kreipsis į teisėsaugą. Tuo metu buvo I. T., S. Č., G. Č.. Tą dieną nesikreipė į policiją, nes žmona buvo išgėrusi, tačiau kitą dieną kreipėsi nuo pačio ryto. Sūnus grįžęs nieko nesakė, tik buvo sumišęs, išsigandęs, sukrėstas. Sūnus pas psichologus lankėsi dėl savo paaugliškų veiksmų, tai psichologinis nesusitvarkymas su savimi.
Liudytoja B. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad namuose, K., buvo keturiese, t.y, ji, I., I. vyras ir kaimynė. Jie pasivaišino, išgėrė alaus. I. su sūnumi K. išėjo į koridorių, nes mama norėjo parūkyti ir pasikvietė sūnų pasikalbėti. Aal po 10 minučių atbėgo K. ir pasakė, kad mamą muša. Jie tada išbėgo į koridorių, bet muštynės jau buvo baigtos. I. ėjo link namų kruvinu veidu. Ji, I. paklausė ką tau I. padarė, ši pasakė, kad spyrė į pilvą, sakė, kad susidoros, puolė, sakė, kad S. neatiduos, S. pagriebė ją ir nubloškė ant lovos, koridoriuje. Grižus jautė, kad čia viskas dėl S., pavydas I.. Po įvykio pasikalbėjo ir jie išsiskirstė.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinti Liudytojos B. N. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duoti parodymai. B. N. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 12 d., apie 20.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos dukros namuose kartu su ja ir jos vyru T. vakarojo. Apie 21.00 val., jos dukra I. išėjo į bendras patalpas koridoriuje parūkyti kartu su sūnumi K.. Ji liko kambaryje kartu su T. Po kurio laiko, atbėgo anūkas ir pranešė, kad I. muša jo mamą. Išgirdusi anūko žodžius išbėgo į koridorių pažiūrėti, kas vyksta, koridoriuje pamatė sumuštą I. ir rūkantį S. Išgirdo I. plūstant I. necenzūriniais žodžiais. Muštynių tarp dukros ir I. ji nematė, nes atėjo su T. į koridorių jau po įvykusio konflikto. T. paragino I. eiti namo ir jie visi kartu grįžo į butą. Dukra pasakė jai, kad konfliktas kilo dėl S. Pamačiusi sumuštą dukrą ji labai išsigando, visas kūnas drebėjo (1 t., b. l. 90-92). Pagarsinus parodymus liudytoja B. N. nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai nurodė, kad sūnus kartu su mama išėjo į koridorių, siekiant išvengti priekabių.
Liudytojas S. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2019 m. lygtai lapkričio mėnesį, buvo pas savo mamą G. Č., gyvenančią K.. Pas mamą atvyko kartu su I. T. pasveikinti su gimtadieniu. Šventės metu buvo vartojami gėrimai. Apie 22.00 val. parūkyti su I. į bendrąjį koridorių ir sutiko I. su sūnumi koridoriuje. I. su sūnumi sėdėjo ant fotelio prie balkono. I. laikė sūnų ant kelių, jie abu rūkė. Jis paklausė, kodėl sūnui duoda rūkyti, ką atsakė nepamena. Keletą frazių pakartojo, ir susiginčijo I. su I.. I. puolė ant I., griebė už plaukų. Gal I. keletą smūgių sudavė I., ar pataikė nežino. Kiek smūgių sudavė I. I. negali pasakyti, muštynės vyko ir gulint. Jis I. ir I. išskyrė. Po išskyrimo, išsiskirstė į namus. Jis su I. kažkiek laiko ankščiau draugavo, gal buvo pavydas. Tuo metu kur buvo jo mama nepasakys, nes nepamena.
Vadovaujantis BPK 276 straipsniu teisiamojo posėdžio metu pagarsinti Liudytojo S. Č. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu duoti parodymai. S. Č. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. spalio 12 d., apie 16.00 val., jis kartu su savo drauge I. T. ir dukra S. T. ((duomenys neskelbtini) m.) nuvyko pas jo mamą G. Č., kuri gyvena K., nes norėjo pasveikinti G. su praėjusiu gimtadieniu. Nuvykę pas jo mamą G., jie šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholį vartojo jis, I. ir G.. Apie 22.00 val., jis, I. ir G. išėjo į bendro naudojimo koridorių prie balkono durų parūkyti. Jiems visiems trims išėjus į bendro naudojimo koridorių, pamatė koridoriuje sėdinčią, rūkančią I., o šiai ant kelių sėdėjo jos sūnus K., kuriam 14 m., kuris irgi rūkė. Pamatę I., jo mama G. paklausė I., kiek jos sūnui metų, kad ji leidžia jam rūkyti. I. atsakė, kad jam tai 15 m., tai 16 m. Jis norėjo I. sugėdinti, kad ji kartu rūko su sūnumi, jis nepatikėjęs pasakė keletą kartų: „Tu rimtai?“. Ar jis dar kažką I. sakė ir ar ji jam atsakė, nepamena. Po jo pasakymo, I. staiga nustūmė savo sūnų nuo kelių sakydama: „Kas tau „b...“ yra“, ir žengė kelis žingsnius link jo, tuomet I. stojo tarp jų, abiem savo rankų delnais, nustūmė ją, sakydama „Raminkis“. Kiek smūgių buvo suduota I. I., jis nematė, kadangi koridoriuje buvo prietema. Atsimena, kai išskyrė I. ir I., nuėmė I. ranką nuo I. plaukų, apkabino ir vedėsi ją link buto durų. Eidami link buto durų, pro juos praėjo I., jo sugyventinę išvadino necenzūriniais žodžiais, o I. atsakė: „nei viena nepalies nei pirštu jos vyro, gins nagais ragais ir gins savo šeima“. Po apsižodžiavimo jis, jo mama ir I. nuėjo į tame pačiame aukšte esantį holą, atsisėdo ant sofos parūkyti ir nusiraminti. Po kiek laiko atėjo I. vyras T., kuris pasakė, kad ,,Jeigu atvažiuos policija, jums bus šakės!“, daugiau T. nieko nesakė. Tuo tarpu I. buvo išėjusi į koridorių, apsižodžiavo necenzūriniais žodžiais, jo sugyventinė liepė „lysti jai atgal į būdą“, kas vyko daugiau neprisimena, kadangi buvo neblaivus. (1 t., b. l. 120-123). Pagarsinus parodymus liudytojas S. Č. nurodė, kad tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Liudytoja G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko koridoriuje prie balkono (duomenys neskelbtini). Pirmiausia ji pasakė, I. kaip tu gali laikyti ant kelių sūnų ir rūkyti ir klausė kiek sūnui metų. I. ir sūnus rūkė, nes buvo dvi cigaretės. I. tai nepatiko. Tuo metu buvo jis, sūnus S. Č. ir I.. Paskui jos sūnus paklausė ir I. nepatiko, puolė jos sūnų mušti, S. muistėsi. I. pamačiusi tai pasakė, kad draugo nelies ir nemuš. Tada vaikas nubėgo namo, pakvietė tėvą ir motina atėjo. Kai pasakė, kad draugo nelies, buvo muštynės. Kai I. ir I. susiėmė, buvo išgriuvusios ant žemės. Buvo susiėmę per pečius, buvo paėmę viena kitai už plaukų. Jos abi nugriuvo, mušėsi ir gulėdamos ant grindų, bet kur buvo suduoti smūgiai nepastebėjo. Tada S. pradėjo rėkti, kad užtenka muštis ir pradėjo skirti jas. Visas konfliktas truko apie 15-20 minučių. Sužalojimų nematė. Jai tik sakė, kad veidas buvo mėlynas, nes matė kad vaikščiojo su akiniais. Jai atrodo, kad I. pavydi, kad jos sūnus gyvena su I.. I. bandė draugauti su S. anksčiau.
Iš 2019 m. spalio 13 d. I. J. protokolo –pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 13 d., apie 00.00 val. (duomenys neskelbtini), penkto aukšto bendrojo naudojimo koridoriuje, konflikto metu, jos pažįstama I. T., nepamena kiek kartų kumščiu jai sudavė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Prašo nubausti įstatymo nustatyta tvarka I. T. (1 t., b. l. 9-11).
Iš 2019 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) miesto šiaurinė dalis, (duomenys neskelbtini) namas. Pirmas įėjimas nuo pietų pusės. Penkto aukšto koridorius pietinėje dalyje, prie rytinės sienos yra nuo pietinio lango spinta, fotelis, stalas, fotelis, kėdė. Prie pirmo fotelio nuo pietų pusės lango, 1,6 m nuo pietinio lango link šiaurės ir 0,2 m nuo fotelio link vakarų, rastas pilkos spalvos auskaras su mėlynos spalvos akmenėliu. Auskaras įpakuotas į voką (1 t., b. l. 12-17).
Iš 2019 m. gruodžio 4 d. daiktų apžiūros protokolo, fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu paimtas auskaras, kuris 2019 m. gruodžio 4 d. pakvitavimu grąžintas I. J. (1 t., b. l. 18-22, 28).
Iš 2019 m. spalio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. J. nustatyti nubrozdinimai kaktoje, lūpose bei smakre, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre I. J. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2019 m. spalio 13 d. I. J. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai I. J. padaryti ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje. I. T. veiksmai sukėlė I. J. fizinį skausmą (1 t., b. l. 33).
Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Subjektyvioji šios nusikalstamos veikos pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Kaltinamoji I. T. apklausų ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino visiškai, tačiau teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, nurodydama, jog kaltinime nurodytas ne tas nusikalstamos veikos padarymo laikas, o konfliktas tarp jos ir nukentėjusiosios kilo ne dėl to, kad ji pamatė nukentėjusiąją kalbančią su jos vyru, tačiau dėl to, kad nukentėjusioji davė savo nepilnamečiui sūnui K. J. rūkyti, bei pasakius, kad neduotų nepilnamečiui rūkyti, nukentėjusioji puolė ant jos vytos, tada ji gindama savo vyrą ir primušė nukentėjusiąją. Pažymėtina tai, kad kaltinamoji neneigė kitų kaltinime nurodytų aplinkybių, jog bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiąja I. J. metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai į pilvą ir galėjo ranka suduoti septynis kartus į veidą. Kaltinime nurodytas įvykio aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pati nukentėjusioji I. J.. Ji parodė, jog nagrinėjamo konflikto su I. T. metu, jai buvo spirta koja, po ko ji nukrito ant žemės, nugriuvusiai jai buvo suduoti septyni smūgiai kumščiais į veido sritį. Matyti, jog nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji neneigia, jog tarp jų kilus žodiniam konfliktui, kaltinamoji panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Nors kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino tik iš dalies, matyti, kad ji nesutinka tik su kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos padarymo laiku ir nukentėjusiosios keliamos įvykių versijos dalimi, jog konfliktas kilo dėl to, kad ji pamatė nukentėjusiąją kalbančią su jos vyru. Nors iš byloje esančių duomenų negalima vienareikšmiškai nustatyti nagrinėjamo konflikto kilimo priežasties, tačiau tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Kaltinamosios I. T. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, be jos dalinio prisipažinimo iš esmės pagrindžia ir liudytojų T. J., B. N., G. Č., S. Č. ir nukentėjusiuoju pripažinto liudytojo K. J. duoti parodymai. Visi minėti liudytojai iš esmės patvirtino aplinkybę, jog tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios kaltinime nurodytu metu ir vietoje kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į smurtinius kaltinamosios veiksmus. Nors ne visi liudytojai tiksliai galėjo nurodyti kiek konflikto metu smūgių buvo suduota nukentėjusiajai, nes kaip ir nurodė liudytojas S. Č., koridoriuje, kuriame vyko konfliktas, buvo prastas apšvietimas, o ir jis pats buvo neblaivus, o be kita ko ir kiti įvykio liudytojai, išskyrus K. J., galimai buvo neblaivūs, nes kaip patys nurodė tą vakarą buvo vartoję alkoholinių gėrimų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamosios bei nukentėjusiosios duotais parodymais, jog nukentėjusiajai buvo spirta, po to nukentėjusioji buvo pargriauta ant žemės, po ko jai buvo suduoti ne mažiau septynių smūgių rankomis į veido sritį. Kaltinime nurodytą nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių iš esmės patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad I. J. nustatyti nubrozdinimai kaktoje, lūpose bei smakre, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre, padaryti kaltinime nurodytu metu, ne mažiau septynių bukų trauminių poveikių pasekoje. Specialisto išvadoje be kita ko nurodoma, jog I. T. veiksmai sukėlė I. J. fizinį skausmą, o jai nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šie kaltinamosios veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, jos kaltė įrodyta visiškai, todėl jai pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė, nes įrodyta, kad I. T. ne gynėsi nuo nukentėjusiosios, bet priešingai – matydama konfliktą tarp nukentėjusiosios ir S. Č. pati prisidėjo prie konflikto ir panaudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, be to ir S. Č. posėdžio metu duodamas parodymus nenurodė, kad būtų reikėję jį ginti nuo nukentėjusiosios veiksmų, nes ši tik ėjo link jo, tačiau jokio fizinio smurto nenaudojo.
Perduodant bylą į teismą kaltinamuoju aktu, kaltinamoji buvo kaltinama, kad ji, 2019 m. spalio 13 d., apie 24.00 val., penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų, konflikto su nukentėjusiąją I. J. metu, vieną kartą spirdama nukentėjusiajai I. J. į pilvą ir suduodama septynis kartus abiejų rankų kumščiais į veidą, padarė I. J. odos nubrozdinimus kaktoje, lūpose bei smakre, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre, taip nežymiai sutrikdydama I. J. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.
2020 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorė pateikė prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad I. T. kaltinama tuo, kad ji 2019 m. spalio 13 d., apie 24.00 val., penkto aukšto bendro naudojimo koridoriuje, esančio (duomenys neskelbtini), pargriaudama nukentėjusiąją I. J. ant grindų, suduodama ne mažiau septynis kaip septynis smūgius rankomis į galvą, padarė jai odos nubrozdinimus kaktoje, lūpose bei smakre, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre, taip nežymiai sutrikdydama I. J. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Bylos nagrinėjimo teisiamojo posėdžio metu, išklausius kaltinamosios, nukentėjusiosios bei liudytojų duotus parodymus, buvo nustatyta, jog nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. spalio 12 d., apie 22.00 val., o ne 2019 m. spalio 13 d., apie 24.00 val., kaip buvo nurodoma kaltinamajame akte ir prašyme dėl kaltinimo pakeitimo. Tokiu būdu, kaltinimas šioje dalyje tikslinamas, nurodant, jog nagrinėjamas įvykis įvyko 2019 m. spalio 12 d., apie 22.00 val. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinamosios teisių nepažeidė, padėties nepablogino.
Taip pat teismas tikslina ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. teisiamojo posėdžio metu prokurorės pateiktą prašymą dėl kaltinimo pakeitimo baudžiamojoje byloje, I. T. kaltinime nurodant jog konflikto metu, vieną kartą spyrė nukentėjusiajai I. J. į pilvą, nes tai bylos nagrinėjimo metu nurodė, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji. Šis kaltinimo tikslinimas kaltinamosios teisių nepažeidė, padėties nepablogino, nes ši aplinkybė buvo žinoma viso proceso metu bei kaltinamuoju aktu bylą perduodant į teismą.
Tokiu būdu, teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, I. T., konflikto su nukentėjusiąja I. J. metu, vieną kartą spirdama nukentėjusiajai I. J. į pilvą ir suduodama septynis kartus ranka į veidą, galvą, padarė I. J. odos nubrozdinimus kaktoje, lūpose bei smakre, poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre, taip nežymiai sutrikdydama I. J. sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Nustačius priežastinį ryšį tarp I. T. veiksmų, pasireiškusių neteisėtų kaltinamosios poveikio nukentėjusiosios kūnui ir kilusių padarinių – nežymaus I. J. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo, I. T. veiksmai tinkamai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jos kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo įrodyta visiškai.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamosios I. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog nusikalstamos veikos padarymo metu I. T. buvo neblaivi, tačiau pati kaltinamoji nurodė, jog ši aplinkybė neturėjo įtakos jos neteisėtiems veiksmams. Tokiu būdu, aplinkybė, jog kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką būdama neblaivi, nepripažįstama jos atsakomybę sunkinančia.
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji I. T. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, kaltinamoji iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, ji neteista (1 t., b. l. 128), administracine tvarka vienerių metu laikotarpyje nebausta (1 t., b. l. 130), psichikos sveikatos centro ir Priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruota (1 t., b. l. 133, 136), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja kasininkė, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, kad I. T., uždavus prokurorei klausimą ar sutiktu atlikti viešųjų darbų bausmę ši nurodė, kad nesutinka, nes neturi galimybės, turi mažametį vaiką, dirbanti, į pirmiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą sankcijos minimumui, ir jai, siekiant padėti pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, skiriami atitinkami įpareigojimai.
Dėl civilinių ieškinių
Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 105,05 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 51-55). Savo ieškinį civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nukentėjusiajai I. J. buvo suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos: Otorinolaringologo konsultacija, Burnos chirurgo konsultacija, atliktas tyrimas Kompiuterine tomografija, atliekama ambulatorinėmis sąlygomis, kurios apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, bendra paslaugų kaina – 105,05 eurai. Akivaizdu, kad šiuo atveju žala padaryta ne tik nukentėjusiajai, bet ir valstybei, konkrečiai – PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o I. T. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios I. J. sveikatą kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais apyrašais apie suteiktas medicinines paslaugas ir jų įkainius (1 t., b. l. 54-55), su civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko ir kaltinamoji, todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai. Atsižvelgiant į tai civilinio ieškovo 2019 m. gruodžio 18 d. civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir padarytos žalos atlyginimas, susijęs su nukentėjusiosios I. J. gydymo išlaidomis, priteistinas iš kaltinamosios I. T..
Nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 36,87 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jai ir dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jos sūnui K. J. (1 t., b. l. 76-78).
Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji, kaip nukentėjusiojo K. J. įstatyminė atstovė, atsisakė pareikšto civilinio ieškinio dalyje dėl nukentėjusiajam K. J. padarytos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir prašė nutraukti (2 t., b. l. 31). Atsižvelgiant į išdėstytą civilinis procesas pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatyminės atstovės I. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl K. J. (1 t., b. l. 76-78) kaltinamajai dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas.
Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltininkės veiksmų turėjo išlaidų, o būtent: mokėjo už automobilio parkavimą prie Panevėžio poliklinikos (1,30 Eur), mokėjo už kurą automobiliui (19,99 Eur), pirko vaistus nuo sumušimų ir skausmų (15,58 Eur), viso dėl kaltininkės veiksmų ji turėjo išlaidų už 36,87 Eur. Taip pat, nukentėjusioji civilinį ieškinį motyvuoja ir tuo, kad dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų ji patyrė stiprų skausmą, šoką, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą prieš įvykį mačiusius ir žinančius ją žmones, baimę. Šiuo metu vis dar jaučia neigiamas pasekmes – padidėjęs jos nervinis jautrumas, jaučia emocinę depresiją, nerimą, baimę būti vietose, kur yra didesnis žmonių susibūrimas, sunkiai miega naktimis. Kaltinamoji civilinį ieškinį šioje dalyje palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodydama, jog jai buvo padaryta moralinė žala, po kurios ji negalėjo psichologiškai atsigauti, pasidarė labai nervinga.
Akivaizdu, kad šiuo atveju nukentėjusiajai padaryta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su jos turėtomis išlaidomis, siekiant sumažinti ir pašalinti dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų kilusius neigiamus padarinius (jai teko vykti į gydymo įstaigą, pirkti vaistus). I. T., tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiosios I. J. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiosios turėtomis išlaidomis. Nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas į bylą pateiktais kasos kvitais (1 t., b. l. 81), todėl laikytina, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas visiškai ir tenkintinas. Padarytos turtinės žalos atlyginimas, susijęs su nukentėjusiosios I. J. turėtomis išlaidomis – 36,87 Eur, priteistinas iš kaltinamosios I. T..
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Byloje nustatyta, kad prieš nukentėjusiąją buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, o vadovaujantis specialisto išvada matyti, kad nukentėjusiajai nustatyti sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktoje, lūpose bei smakre, poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir smakre. Teismui nekyla abejonių, jog dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu, ši jautė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus ir kitus nepatogumus. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiajai padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, po įvykio ji niekur nesigydė, nebuvo gydyta stacionariai, jai nebuvo atliktos jokios operacijos, ji nenurodė, jog šiuo metu ji jaustų kokių nors jai padarytų sužalojimų pasekmes, tik nurodė, kad negali atsigauti psichologiškai, pasidarė labai nervinga, nemėgsta susibūrimų. Nors nukentėjusioji įvertino jai padarytą neturtinę žalą 2000 Eur, teismas sprendžia, jog ši suma yra akivaizdžiai per didelė. Taip pat, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į susiformavusią teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio analogiškose bylose. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiama neturtinės žalos atlyginimo suma yra labai skirtinga, t. y. priteisiama nuo 150 Eur iki 1448 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-540/2014; Nr. 2K-452/2014; Nr. 2K-134/2014; Nr. 2K-120/2014; Nr. 2K-522/2013; Nr. 2K-473/2013; Nr. 2K-680/2012; Nr. 2K-517/2011). Matyti, kad priteistinos neturtinės žalos dydis analogiškose bylose gerokai mažesnis nei prašo nukentėjusioji. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, iš kaltinamosios I. T. priteisiant nukentėjusiosios naudai 550 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajai I. T. 2019 m. spalio 15 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 158-160) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su liudytojo K. J. apklausos vaizdo įrašu, kuris saugomas byloje (1 t., b. l. 111), paliktinas saugojimui byloje.
Proceso išlaidas byloje sudaro pašto išlaidos – 9,50 Eur (devyni eurai penkiasdešimt centų) kurios išieškotinos iš I. T. valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. T. pripažinti kaltą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti užsiregistravusiai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. T. 105,05 Eur (vieną šimtą penkis eurus 5 ct) išlaidų, nukentėjusiosios I. J. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“.
Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš I. T. 36,87 Eur (trisdešimt šešis eurus 87 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo I. J. naudai.
Civilinį procesą pagal 2019 m. gruodžio 12 d. įstatyminės atstovės I. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl nepilnamečio K. J. ieškinį I. T. dėl 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo nutraukti.
Išieškoti iš I. T. 9,50 Eur (devynis eurus penkiasdešimt centų) proceso išlaidų į valstybės pajamas.
Kompaktinį diskas su K. J. apklausos vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).