Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), našlys, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019-05-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. galutinę bausmę paskiriant viešuosius darbus 8 mėnesiams;

2) 2019-07-31 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. galutinę subendrintą bausmę paskiriant laisvės atėmimą 4 mėn. 15 d., bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

3) 2021-06-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 1 m. be intensyvios priežiūros; bausmę atlikti baigė 2022-09-14;

4) 2023-03-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskiriant galutinę bausmę areštą 30 parų, turintis teistumą.

Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais savo veiksmais Č. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Be kaltinamojo Č. B. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka, buvo ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

2023-02-22 17.55 val. alkoholio kiekio matuokliu Č. B. nustatytas 2,02 promilių neblaivumas, J. M. 17.05 val. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas. (b. l. 41)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, taip pat svarbu tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Pirmiausia, vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją šio nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs ir detalizuoti parodymai apie grasinimą ją nužudyti, prieš tai jos atžvilgiu atlikti smurtiniai veiksmai, ko pasekoje nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kaltinamojo Č. B. elgesys su peiliu ir kitos su tuo susijusios aplinkybės (peilio atsinešimas iš virtuvės, peilio geležtės smaigalio įrėmimas į krūtinę, be to, išsakant grasinimus) aiškiai patvirtina, kad J. M. susidarė įspūdis, kad grasinimas iš tikrųjų gali būti įvykdytas, o Č. B. veikoje buvo veikimas tiesiogine tyčia, aiškiai suvokiant savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Teismo vertinimu, kaltinamojo Č. B. tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją J. M. teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė dvi nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra tai, kad praeityje yra teistas (b. l. 43-48). Svarbu pažymėti, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarydavo neišnykus teistumui, daromos analogiško pobūdžio veikos. Praeityje kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, paskutinį kartą baustas pagal ANK 481 str. 2 d. 165 Eur bauda, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 53-59). Yra darbingo amžiaus, nedirba (b. l. 60-61), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62). Tokie kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neabejotinai atskleidžia kaltinamojo Č. B. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pasikartojantis nusikalstamų veikų darymas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – arešto bausmes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 40 parų arešto bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, taikytinas BK 64-1 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su dalimi bausmės, paskirtos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, paskiriant galutinę bausmę – 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, Č. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad Č. B. privalo būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto išskyrus jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Įpareigoti Č. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje per 10 mėnesių laikotarpį išklausant visą programos kursą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 75-78).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2023 m. vasario 22 d. 17.00 val. iki 2023 m. vasario 23 d. 15.19 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai. (b. l. 63-67; 79-81).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis, saugomas pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK (b. l. 24), įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini nukentėjusiajai J. M..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

Č. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Č. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę Č. B. skirti galutinę 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. B. skirti galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, griežtesne arešto bausme, paskirta šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridedant švelnesnę arešto bausmės dalį, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir Č. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant šiam laikotarpiui intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad Č. B. privalo būti savo gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto išskyrus jei tai nėra susiję su darbu ar sveikatos priežiūra. Įpareigoti Č. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmės vykdymo atidėjimą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programoje, per 10 mėnesių laikotarpį išklausant visą programos kursą.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai Č. B. buvo sulaikytas nuo 2023 m. vasario 22 d. 17 val. 00 min. iki 2023 m. vasario 23 d. 15 val. 19 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilis, saugomas pagal kvitą B Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugojimui Vilniaus apskr. VPK Širvintų r. PK, įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini nukentėjusiajai J. M..

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.