Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-28 nutarimo, kuriuo tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau ir Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK, Institucija) 2018-05-22 nutarimo ir A. J. administracinio nusižengimo teisena dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-05-11 A. J. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018-04-25, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo tris šiferio lapus, padarydamas 20 Eur žalą.

2018-05-22 Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajojo PK nutarimu Nr. 78-ANR_N-848-2018 A. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. J. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji tiek savo 2018-04-26 pareiškime, tiek aiškindama įvykio aplinkybes teisme parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, bendro 0,0578 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), t. y. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini),“. Sodo žemės sklype yra ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas VĮ Registrų centre, žemės sklypas suformuotas atliekant tikslius kadastrinius matavimus. Sodo žemės sklypas ribojasi su A. J. priklausančiu sodo žemės sklypu, o ūkinis pastatas pastatytas taip, kad dalis ūkinio pastato yra nukentėjusiosios žemės sklype, o kita dalis – A. J. žemės sklype. Tik nukentėjusiosios pastatas suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o A. J. priklausanti dalis nėra įregistruota. Kadangi ūkiniai pastatai sublokuoti, nors ribos ir yra aiškios, tačiau A. J. nenori pripažinti nukentėjusiosios teisių valdant ir naudojant savo ūkinį pastatą, aiškina, kad neva jam nėra aiški pastatus skirianti riba, todėl pažeisdamas B. K. teises nuolatos niokoja (tyčia gadina) ūkinį pastatą. Nukentėjusioji, nematydama kitos išeities, dėl A. J. neteisėtų veiksmų yra priversta kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, bylinėtis teismuose, taip ginti savo teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjant A. J. skundą teisme, nukentėjusioji nuosekliai ir išsamiai paaiškino jos pačios 2018-04-25 matytas aplinkybes, kai sodo kaimynas rankose turimu metaliniu strypu tyčia laužė ūkinio pastato stogo dangą, taip sugadindamas tris šiferio lapus. Šiuos nukentėjusiosios parodymus pirmosios instancijos teismas nepripažino įrodymu, nors pats A. J. dėstydamas savo versiją teisme iš dalies pripažino, kad turėjo rankose metalinį strypą, tačiau šiuo strypu tik norėjęs išvalyti ūkinius pastatus skiriantį užgriozdintą kitais daiktais tarpą.

Nagrinėjant bylą teisme parodymus davė ir policijos pareigūnas K. V., kuris tik po kelių dienų, kai gavo nukentėjusiosios pareiškimą, buvo atvykęs į įvykio vietą. Nors šis policijos pareigūnas paties įvykio nematė, tačiau iš esmės patvirtino nukentėjusiosios teiginius apie sugadintą stogo dangą. Šio asmens parodymų teismas nevertino kaip įrodymo.

Bylą nagrinėjant teisme buvo peržiūrėtas ir vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip A. J. drasko vielos tvoros tinklą. Reikia sutikti, kad vaizdo įraše nesutampa datos, nes įranga A. J. tyčiniais veiksmais buvo sugadinta, ir tai patvirtina teismui pateikta rašytinė medžiaga.

Visuma aplinkybių rodo, kad, Institucijai priimant nutarimą, pakako įrodymų apie A. J. padarytus tyčinius veiksmus, už tai tinkamai buvo taikytas ANK 115 straipsnis. Pats K. V. pateikė faktines aplinkybes: „Apgadintas stogo šiferis, dalis stogo visai be šiferio, ant žemės šiferio nesimatė.“ Tačiau nukentėjusioji teisme paaiškino, kad sugadintas šiferis sukrito į jos ūkinio pastato dalies vidų, o policijos pareigūnas K. V. šią aplinkybę galėjo ir pamiršti. Be kita ko, buvusiems vietoje policijos pareigūnams nukentėjusioji aiškiai parodė, iš kurios vietos buvo filmuojama.

Todėl gal ir būtų galima daryti prielaidas, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai neatliko visų tyrimo veiksmų. Tačiau tai neturėtų atleisti nuo atsakomybės paties A. J., nes priešingu atveju šis asmuo jaustų nebaudžiamumą, dėl to ir toliau turėtų galimybes niokoti nukentėjusiosios turtą. Tokia teisinė situacija nėra galima.

Nukentėjusiosios manymu ir įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, nepadarė išvadų iš visumos, todėl ir priėmė neteisėtą skundžiamą nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti A. J. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 115 straipsnį, konstatavus, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas (nutartis) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 563, 567, 569 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes bei tinkamai įvertino surinktus įrodymus. Teismo išvados pagrįstos bylos medžiaga ir yra motyvuotos.

A. J. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir tuo pagrindu Institucijos 2018-05-22 nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 115 straipsnį už tai, kad 2018-04-25, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo tris šiferio lapus, padarydamas 20 Eur žalą.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas pagal ANK 115 straipsnį, jei konstatuojama, kad jis tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. tiek policijos tyrėjui, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu savo kaltės dėl B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo (trijų šiferio lapų, kaip nurodė B. K. savo 2018-04-25 pareiškime Plungės rajono PK) sugadinimo nepripažino, teigė, kad jokių tai patvirtinančių įrodymų nėra, be to, dėl to paties kaltinimo jau yra priimtas teismo sprendimas (asmens pasiaiškinimas administracinio nusižengimo protokole (administracinės bylos Nr. 78-ANR_N-848-2018/342 3 lapas); savo 2018-05-10 rašytiniame pasiaiškinime Plungės rajono PK viršininkui A. J., be kita ko nurodė: „Į B. K. kaltinimus atsakau, jog tai šantažas. Šiuos kaltinimus jinai naudoja nuo pat 2007 m.“; apklausiamas teisme A. J. taip pat tvirtino, kad nė vieno B. K. šiferio lapo nesugadino, be kita ko, nurodė: „Kaimynė 10 metų tos pačios skylės stoge neužtaiso. <...> B. K. jau ir anksčiau skundėsi dėl šiferio lapų. Teismas buvo balandžio mėnesį.“ (b. l. 24)).

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo K. V. 2018-05-10 tarnybiniame pranešime, be kita ko, nurodyta, kad 2018-05-10 tiriant B. K. pareiškime dėl jai priklausančio turto, adresu (duomenys neskelbtini), sugadinimo nurodytas aplinkybes buvo nustatyta, kad: „ B. K. priklausančio ūkinio pastato kampas, viršutinė dalis prie stogo yra nugriauta, toje vietoje stogas yra dengtas skarda, kuri yra deformuota. B. K. pateiktoje vaizdinėje medžiagoje matosi, kad A. J., stovėdamas savo teritorijoje, pasiėmęs medinę lazdą kiša ją per anksčiau minėtą B. K. priklausančio ūkinio pastato apgriuvusį kampą, dėl ko darytina išvada, kad A. J. savo veiksmais galėjo sugadinti B. K. turtą“ (administracinės bylos Nr. 78-ANR_N-848-2018/342 8 lapas). Apklausiamas kaip liudytojas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu K. V. nurodė, kad tiriant B. K. pareiškime nurodytas aplinkybes savaitės bėgyje nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad yra apgadintas stogo šiferis. Pati B. K. jam parodė, kur yra sugadintas stogas ir iš lauko pusės jis matė, kad dalis stogo yra be šiferio. Tačiau kartu nurodė, jog ant žemės šiferis nesimėtė, kada ir kokiu būdu stogas buvo sugadintas, nenustatė. Pats A. J. teigė, kad nieko nesugadino (b. l. 36–37). Taigi, kaip matyti, B. K. pareiškime nurodytas aplinkybes tyręs pareigūnas nustatė tik faktą, kad B. K. priklausančio ūkinio pasato stogas yra apgadintas – dalis stogo buvo be šiferio, tačiau konkrečiai kada ir kokiu būdu bei kokia stogo dalis buvo apgadinta ir kad tai padarė būtent A. J., kaip teigė B. K., nustatyta nebuvo. Kaip nurodė tyrėjas K. V., faktines aplinkybes jis nustatė pagal B. K. paaiškinimą ir jos pateiktą vaizdo įrašą. Tačiau B. K. pateiktuose vaizdo įrašuose stogo šiferio sugadinimo faktas taip pat neužfiksuotas, matyti tik tai, kad ūkinio pastato viduje yra apgadinta stogą laikanti sija, tačiau šiferio ir jo apgadinimų iš viso nesimato, tik girdisi, kaip šalys ginčijasi dėl savo teisių naudojantis besiribojančiu žemės sklypu ir sublokuotu ūkiniu pastatu, tačiau kad būtų reiškiamos pretenzijos konkrečiai dėl stogo šiferio sugadinimo, nesigirdi, girdisi tik moters pretenzijos vyrui, kodėl šis drasko tvorą, verčia plytas ir braunasi į jos pastatą, į tai vyras atsako, kad jog tarpas tarp pastatų neturi būti užstatytas, piktinasi dėl sudėtų daiktų, matosi, kad bandoma jį atlaisvinti. Taigi B. K. pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys stogo sugadinimo fakto niekaip nepatvirtina ir byloje jokių duomenų, išskyrus suinteresuotos B. K. parodymus, patvirtinančių, kad A. J. 2018-04-25, apie 12 val., būtų tyčia sugadinęs B. K. ūkinio pastato stogo 3 šiferio lapus, kaip nurodyta 2018-05-11 A. J. surašytame administracinio nusižengimo protokole, nėra. Nagrinėjamu atveju remtis vien suinteresuotos B. K. parodymais negalima, įvertinus byloje neginčytinai nustatytą aplinkybę, jog kad tarp šalių jau daug metų vyksta konfliktai (kaip matyti iš Teismų informacinės sistemos duomenų LITEKO duomenų, tarp B. K. ir A. J. nuo 2013 metų vyksta nesutarimai dėl turto niokojimo ir žemės ribos), todėl neatmestina tikimybė, kad tarp šalių esant konfliktiniams santykiams (esant tokioms aplinkybėms, reikia itin rezervuotai vertinti proceso dalyvių parodymus, patikrinti jų patikimumą kitų bylos duomenų kontekste) nukentėjusioji gali siekti nepagrįstai apkaltinti kaimyną A. J., siekdama jo patraukimo administracinėn atsakomybėn ir piniginės kompensacijos už tariamai padarytą žalą.

Pažymėtina ir tai, jog iš Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2017-12-20 nuosprendžiu A. J. buvo išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12-31, (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai B. K. nuosavybės teise priklausančio sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino ūkinio pastato mūrinę sieną, stogo dangą, nuplėšė medines lentas, sugadino ir išgriovė ūkinio pastato angą, skirtą išeiti vištoms, sudaužė ūkinio pastato langą, sugadino lietvamzdžius, sugadino ir sulankstė vielos tinklą (tvoros dalį), skiriantį B. K. ir A. J. priklausančius žemės sklypus, tuo padarydamas 332,68 Eur turtinę žalą. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2018-04-17, Klaipėdos apygardos teismui priėmus procesinį sprendimą, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog byloje neįrodyta, kad A. J. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, sudėtis – esamų duomenų nepakanka daryti išvadai, kad būtent A. J. sugadino nukentėjusiosios B. K. turtą, be to, jo veiksmuose nesama subjektyviosios nusikaltimo pusės – tyčios. Pažymėtina, kad būtent po to, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėta minėta baudžiamoji byla, kurioje, kaip matyti, A. J. buvo išteisintas, be kita ko, ir dėl B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo dangos sugadinimo, pastaroji po savaitės kreipėsi su pareiškimu į policiją, kuriame, be kita ko, nurodė, kad 2018-04-25 A. J. su metaliniu strypu laužė jos ūkinio pastato stogo dangą. Tačiau, kaip minėta, jokių objektyvių, neginčijamų ir abejonių nekeliančių duomenų, išskyrus pačios suinteresuotos B. K. parodymus, kad būtent A. J. 2018-04-25, apie 12 val., sugadino B. K. ūkinio pastato stogo 3 šiferio lapus, byloje nėra. Kaip matyti, B. K. jau anksčiau kaltino A. J. jai priklausančio ūkinio pastato stogo sugadinimu, tačiau šie kaltinimai nepasitvirtino. Šių duomenų kontekste lieka nepaneigta A. J. versija, kad esami kaltinimai yra tik tąsa jau susiklosčiusių konfliktiškų santykių tarp A. J. ir B. K., ir kad nagrinėjamoje administracinėje byloje jis kaltinamas, be kita ko, ir dėl to paties turto sugadinimo, dėl kurio jau buvo išteisintas baudžiamojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad A. J. 2018-04-25, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, t. y. B. K. priklausančio ūkinio pastato stogo tris šiferio lapus. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuotini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju Institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą dėl A. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje.

Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2018-09-28 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį B. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018-09-28 nutarimą nepakeistą ir B. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.