- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- 1-1844-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19944-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- I. Č.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teista 2 kartus:
1) 2016 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 15 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda. Paskirta bauda sumokėta 2017 m. sausio 25 d.;
2) 2016 m. liepos 8 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. 2017 m. vasario 20 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Č. 2018 m. balandžio 29 d., apie 10:40 val., namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laiptinėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,86 promilių girtumas), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliams V. G. ir M. P. atvykus pagal iškvietimą dėl rūkymo ir alkoholio vartojimo viešoje vietoje ir pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, atsisakiusi pateikti dokumentą, vieną kartą koja sudavė vyriausiajam patruliui V. G. į dešinės kojos šlaunį, tuo sukeldama nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą, ir taip panaudodama fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui.
Šiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje.
Kaltinamoji I. Č. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog buvo viskas taip, kaip nurodyta kaltinime. Dieną prieš tai ji su draugais dalyvavo pobūvyje, kur išgėrė labai daug alkoholio, todėl nagrinėjamo įvykio ryte jai buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Tos dienos ryte ji alkoholio nevartojo. Kaltinamoji teigė, kad ji labai daug metų rūko, tačiau visada nusileidžia rūkyti į apačią, nors pati gyvena penktame aukšte. Tą dieną, dar būdama po išgertuvių neišsiblaiviusi, ji ryte nusileido į apačią parūkyti. Parūkiusi pakilo į penktą aukštą ir ten prie jos durų stovėjo kaimynas su šuniu. Ji paprašė kaimyno, kad jis patrauktų savo šunį, kad ji galėtų pateikti į savo butą. Tačiau kaimynas į jos prašymą nereagavo. Tada ji priėjo arčiau, manydama, kad kaimynas pasitrauks, tačiau jis ją pastūmė ir dar išvietė policiją, o ji liko stovėti laiptinėje, kišenėje turėdama tik žiebtuvėlį ir pakelį cigarečių. Atvykę du policijos uniformuoti pareigūnai su ja kalbėjo nemandagiai ir vienas iš jų paprašė jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ji, būdama dar neblaivi, su pašaipa atsakė pareigūnui, ar jis nemato jos stovinčios koridoriuje su chalatu ir nejaugi ji, išėjusi į koridorių, privalo su savimi nešiotis pasą. Ji pareigūnui taip pat pasakė, kad pasas yra namuose ir prašė leisti jai patekti į savo butą, apsižodžiavo su pareigūnu. Tada pareigūnai uždėjo jai antrankius, tempė nuo laiptų į savo tarnybinį automobilį ir tuo metu ji dešine koja įspyrė vienam pareigūnui į koją. Ji suprato, kad policiją kaimynas iškvietė dėl jos rūkymo koridoriuje. Kaltinamoji teigė, jog anksčiau ji taip pat rūkydavo laiptinėje, kaimynai tai žinojo ir jokių problemų su jais dėl to nebuvo. I. Č. taip pat pripažino, kad ne visada išeina į lauką parūkyti, kartais rūko laiptinėje, nes kiekvieną kartą leistis iš penkto aukšto į pirmą jai yra per sunku, atprasti nuo rūkymo taip pat yra labai sunku. Gailisi padariusi nusikalstamą veiką ir pripažįsta, kad jos tokį poelgį galimai nulėmė suvartotas alkoholis. Kaltinamoji nurodė, kad ji turi buhalterės specialybę, ieško darbo pagal internetą, tačiau dauguma įmonių yra už miesto ribų ir nusigauti iki jų viešuoju transportu yra labai sunku, o nuosavo transporto ji neturi, gyvena tik iš neįgalumo pašalpos. I. Č. taip pat teigė, kad po 2016 metų ji psichiatrijos ligoninėje stacionaro skyriuje negulėjo, tačiau nuolat lankosi pas psichiatrę bei vartoja vaistus, dabar 30 dienų gydosi dienos stacionare.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jai sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji I. Č. paaiškino, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir nurodė, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta įtarime. 2018 m. balandžio 29 d., apie 10.30 val. ji buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje ir tuo metu buvo neblaivi. Policijos pareigūnai, kuriuos kaip suprato, iškvietė kaimynas, paprašė jos parodyti asmens tapatybės dokumentą. Ji susinervino, kad jie prašo jos dokumento, kuris tuo metu buvo bute, ir vienam pareigūnui ji įspyrė į koją. Po to ji iš karto buvo sulaikyta. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b.l. 29).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 10.35 val., dirbdamas su kolega vyriausiuoju patruliu M. P., nuvyko į iškvietimą adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas nurodė, kad laiptinės kaimynė vartoja alkoholį, rūko. Apie 10.40 val. jie jau buvo nurodytu adresu. Penktame aukšte, šalia pranešėjo jie pamatė, kaip vėliau paaiškėjo, neblaivią I. Č., šalia kurios mėtėsi nuorūkos ir tušti plastikiniai alaus buteliai. Jis paprašė pilietės pateikti asmens tapatybės dokumentą, tačiau ji tapo agresyvi, pradėjo atsikalbinėti ir dešine koja spyrė jam į dešinę šlaunį. Jis pajuto fizinį skausmą. Padedant kolegai, I. Č. buvo uždėti antrankiai ir ji pristatyta į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą. Įvykio metu pranešėjo šalia jų nebuvo, nes jis buvo nuėjęs į savo butą. Nei jis (V. G.), nei jo kolega vaizdo įrašo nedarė ir jo nėra. Sužalojimai jam taip pat nėra padaryti, į teismo medicinos ekspertus jis nesikreipė. Jis patyrė tik fizinį skausmą (b.l. 11).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. balandžio 29 d., 10.27 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai laiptinėje rūko (b.l. 5).
Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. P. 2018 m. balandžio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 10.35 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. G., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) buto pranešėjo kaimynė laiptinėje rūko, vartoja alkoholinius gėrimus. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko penktame aukšte gyvenantis pranešėjas M. M.. Šalia pranešėjo stovėjo akivaizdžiai neblaivi pilietė, kaip vėliau paaiškėjo, I. Č.. Pranešėjas paaiškino, kad minėta pilietė nuolat rūko laiptinėje, šiukšlina ir vartoja alkoholinius gėrimus. Jiems paprašius pilietės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ji staiga pasidarė agresyvi ir su koja spyrė vyriausiajam patruliui V. G. į dešinės kojos šlaunį. Jis iš karto pribėgo, prirėmė ją prie sienos ir pareigūnai uždėjo I. Č. antrankius. Pilietė buvo sulaikyta ir pristatyta į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą (b.l. 7).
Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad I. Č. 2018 m. balandžio 29 d., 11.32 val. buvo nustatytas vidutinis 1,86 promilės girtumas (b.l. 18).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 286 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Baudžiamajame įstatyme numatyti du pasipriešinimo veikos būdai – fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu -- tyčiniu smūgių sudavimu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, taip pat dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį bei grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-324/2013, 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015 ir kt.). BK 286 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas pagrindžiant, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013 ir kt.).
Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – I. Č. 2018 m. balandžio 29 d., apie 10:40 val., būdama neblaivi, rūkė namo laiptinėje. Atvykus policijos pareigūnams pagal gautą iškvietimą dėl netinkamo I. Č. elgesio ir pareikalavus jos pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, I. Č. tapo agresyvi ir dešine koja spyrė policijos pareigūnui V. G. į šlaunį, tuo sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą. Šios aplinkybės pirmiausia nustatytos pačios kaltinamosios parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir kitais įrodymais – nukentėjusiojo V. G. parodymais, policijos pareigūno M. P. tarnybiniu pranešimu bei alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad kaltinamajai nusikaltimo padarymo metu buvo nustatytas vidutinis 1,86 promilės girtumo laipsnis.
Kaltinamoji teisiamajame posėdyje pripažino, kad iš vakaro vartojo alkoholį, todėl iš ryto dar buvo neblaivi. Jai išėjus į laiptinę parūkyti, kaimynas iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai pareikalavo jos pateikti pasą. Kadangi į laiptinę ji išėjo tik vilkėdama chalatą, kurio kišenėje buvo žiebtuvėlis ir pakelis cigarečių, pateikti paso policijos pareigūnams negalėjo, nes jis buvo likęs bute. Rodydama nepasitenkinimą dėl prašomo pateikti dokumento, ji apsižodžiavo su policijos pareigūnais bei vienam iš jų vieną kartą spyrė dešine koją į šlaunį, po ko buvo sulaikyta ir išvežta į policijos komisariatą. Kaltinamoji sutiko su tuo, kad daugiabučio namo laiptinėje rūkyti nedera, tačiau teigė, kad jai yra sunku atsisakyti šio žalingo įpročio, taip pat yra sunku kiekvieną kartą eiti rūkyti į lauką, nes gyvena penktame aukšte. Kaltinamoji taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai atvyko vilkėdami uniformą, todėl spirdama nukentėjusiajam į šlaunį, ji suvokė, kad pasipriešino savo tiesiogines pareigas vykdančiam policijos pareigūnui.
Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam su kolega M. P. atvykus pagal gautą iškvietimą į vietą, laiptinėje buvo pranešėjas ir akivaizdžiai neblaivi I. Č., šalia kurios mėtėsi nuorūkos ir tušti plastikiniai alaus buteliai. Pareikalavus I. Č. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ši tapo agresyvi ir spyrė jam vieną kartą į šlaunį, dėl ko buvo sulaikyta ir pristatyta į policijos komisariatą. Kadangi nukentėjusysis patyrė tik fizinį skausmą, jis į teismo ekspertus nesikreipė. Policijos pareigūnas M. P. 2018 m. balandžio 29 d. savo tarnybiniame pranešime nurodė analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais I. Č. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, nes policijos pareigūnams, vykdžiusiems savo pareigas ir pagal iškvietimą atvykusiems į įvykio vietą, pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, ji, rodydama nepasitenkinimą, jiems pasipriešino, spirdama koja vienam iš pareigūnų į šlaunį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai (tiesioginė tyčia, kadangi kaltinamoji suvokė, jog priešinosi policijos pareigūnams ir to siekė) I. Č. veikoje, pripažįsta ją kalta pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo I. Č., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai.
Teisiamojo posėdžio metu I. Č. prisipažino kalta dėl jai suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, todėl spręstina, kad nustatyta I. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – I. Č. šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamosios asmenybę – anksčiau teista du kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti (b.l. 37-38), ne kartą bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 34-36), nedirba. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad anksčiau ji gydėsi VšĮ psichikos sveikatos centre, po 2016 metais padaryto nusikaltimo ji stacionare nesigydė, tačiau nuolat lankėsi pas psichiatrą, vartojo jai skirtus vaistus, dabar lankosi dienos stacionare. Iš baudžiamojoje byloje Nr. 1-2028-271/2018 esančio 2016 m. balandžio 5 d. – gegužės 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-76/2016 matyti, kad I. Č. būsena pasikeičia, kai ji pavartoja alkoholio – tampa pikta, agresyvi, priešiška, priekabi. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu (2016 m. vasario 21 d.) I. Č. nustatyti psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija (remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, netrukdė jai suprasti jai savo veiksmų esmės ir jų valdyti. I. Č. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, jai rekomenduojama tęsti gydymą pas apylinkės psichiatrą bendrais pagrindais (b.l. 55-58). Atsižvelgus į šį teismo psichiatrijos ekspertizės aktą, kaltinamosios nuoseklius parodymus teisiamojo posėdžio metu ir jos neigiamą požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, taip pat į tai, kad I. Č., kaip paaiškino, nuolat lankosi pas psichiatrą ir vartoja jai skirtus medikamentus, stacionare po minėto 2016 m. įvykio ji nebuvo, teismas nusprendė teisiamojo posėdžio metu, kad skirti I. Č. teismo psichiatrijos ekspertizę yra netikslinga.
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (nukentėjusiajam į šlaunį buvo spirta vieną kartą), ankstesnius teistumus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai turi būti skirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 6 mėnesiai. Tokia bausmės rūšis parinktina įvertinus, be kita ko, jog anksčiau kaltinamajai paskirtos bausmės – bauda bei laisvės apribojimas, pakankamos teigiamos įtakos jai nepadarė, kadangi ji ir vėl padarė nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamoji pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu I. Č. buvo laikinai sulaikyta nuo 2018 m. balandžio 29 d., 11.20 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 13.25 val. (2 paros) (b.l. 15; 16). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai.
Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji I. Č. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi, taip pat į jos paaiškinimus, duotus teisiamojo posėdžio metu, kad ji neigiamai vertina savo elgesį, bei duomenis apie sveikatos būklę, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, įpareigojant I. Č. visu bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
I. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25-26) - paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Č. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti I. Č. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2018 m. balandžio 29 d., 11.20 val. iki 2018 m. balandžio 30 d., 13.25 val., prilyginant jas dviem laisvės atėmimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, I. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją visu bausmės atlikimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
I. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.