Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-09-12 · Civilinė byla Nr. 2S-589-227/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-12
Bylos Nr.
2S-589-227/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Suinteresuotas asmuo
V. A., J. Š., J. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui
Pareiškėjas
Panevėžio apygardos prokuratūros

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-589-227/2018

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08736-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.2.3.6.1.2.2; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 12 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-922-223/2018 pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ginančio viešąjį interesą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. A., J. Š., J. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui dėl V. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas pareiškimu prašo V. A. pripažinti neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse. Nurodo, jog V. A. nuo 1999 m. balandžio 22 d. lankosi VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre, VĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydėsi nuo 1999-04-22 iki 1999-05-07 su diagnoze (duomenys neskelbtini), ta pati diagnozė nustatyta ir VšĮ Panevėžio ligoninės psichosomatiniame – psichiatrijos skyriuje 2005-01-20 iki 2005-02-15, taip pat keletą kartų gydyta nuo (duomenys neskelbtini). V. A. negeba priimti sprendimų šeimos santykių srityse, jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Pagal dabartinę sveikatos būklę ji negali savarankiškai pasirūpinti savimi, negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti, jai reikalinga globa ir priežiūra.Byloje atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismui pateiktas 2018 m. balandžio 11-balandžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas V. A. psichinei būklei nustatyti paskyrė pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui. Nutarė ekspertams pateikti visą civilinės bylos medžiagą ir pavesti atsakyti į nurodytus rezoliucinėje nutarties dalyje klausimus. Taip pat civilinė byla sustabdyta iki bus atlikta ekspertizė, pareiškėjas įpareigotas pasirūpinti, kad su ekspertais suderintu laiku būtų užtikrintas V. A., dalyvavimas atliekant pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę.Teismas pažymėjo, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu, išklausius pareiškėją, suinteresuotus asmenis, teismo ekspertą, kilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, suinteresuoti asmenys prašo skirti pakartotinę ekspertizę. Todėl byloje skirtina pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kuri pavestina atlikti kitai ekspertinei įstaigai, o iki bus atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, civilinė byla sustabdytina (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 164 straipsnio 2 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Suinteresuotas asmuo V. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti 2018 m. gegužės 23 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarties dalį, kuria byla sustabdyta, ir bylą atnaujinti. Apeliantė nurodo, kad teismas nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių nagrinėti bylą, netinkamai taikė bylos sustabdymą reglamentuojančias teisės normas bei pažeidė jos teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Nors CPK 164 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali sustabdyti bylą, kai paskirta ekspertizė, tačiau tai nėra privalomas bylos sustabdymas. Šiuo atveju nėra pagrindo bylos stabdyti, nėra objektyvių aplinkybių, kliudančių ją toliau nagrinėti, o gautą ekspertizės aktą prijungti prie bylos vėliau. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas galutinis jos išsprendimas, pažeidžiami apeliantės interesai, koncentracijos principas. Mano, kad iki kol bus atlikta ekspertizė, galima atlikti daug procesinių veiksmų, tirti rašytinius įrodymus, išklausyti apeliantės papildomus paaiškinimus. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūra prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas pagrįstai civilinę bylą sustabdė CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu. Asmens psichinei būklei nustatyti būtina teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, nors ji nėra ir negali būti vieninteliu pagrindu asmens neveiksnumui (ribotam veiksnumui) nustatyti. Byloje buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teisminio nagrinėjimo metu teismo ekspertė negalėjo visa apimtimi patvirtinti ekspertizės akto išvadų, todėl kilo abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo. Pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė paskirta suinteresuotų asmenų, tame tarpe ir apeliantės, prašymu. Teismui paskyrus ekspertizę, civilinė byla kartu su išreikalautomis asmens sveikatos istorijomis perduodama Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie LR SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui, todėl tolimesnis bylos nagrinėjimas (neturint pačios bylos) prieštarauja bylos pobūdžiui, yra neįmanomas. Teismo paskirta pakartotinė teismo psichiatrijos ekspertizė nagrinėjamoje byloje yra labai svarbus rašytinis įrodymas: V. A. psichikos sutrikimo nepripažįsta, neigia jos asmens sveikatos istorijoje esančius įrašus, teismo ekspertė suabejojo dėl kai kurių ekspertizės akto išvadų. Atlikus pakartotinę ekspertizę bus galima įvertinti visumą byloje esančių įrodymų ir tik tada spręsti dėl pareikštų reikalavimų apimties. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas galutinis spendimas, pažeidžiami jos interesai bei CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos principas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs pakartotinę ekspertizę, nepagrįstai sustabdė civilinę bylą. Apeliantės nuomone, iki kol bus atlikta ekspertizė, nesustabdžius bylos galima atlikti daug procesinių veiksmų, tirti rašytinius įrodymus, išklausyti apeliantės papildomus paaiškinimus. Apeliantė neginčija, kad papildoma ekspertizė paskirta pagrįstai, tik nesutinka su nutarties dalimi, kuria civilinė byla sustabdyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinio proceso kodeksas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnis ne įpareigoja, o suteikia teismui teisę sustabdyti bylą. Byla gali būti sustabdoma tiek paties teismo, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų iniciatyva. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes. Teismas, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą, kai teismas paskiria ekspertizę (CPK 164 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismui pateiktas 2018 m. balandžio 11-balandžio 18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas. Tačiau teismo posėdyje apklausus teismo ekspertę dėl pateiktų išvadų pagrįstumo, tiek teismui, tiek proceso dalyviams kilo abejonių, buvo pateikti pareiškėjo ir apeliantės prašymai skirti papildomą psichiatrinę ekspertizę. Byloje sprendžiamas klausimas dėl suinteresuoto asmens psichikos būklės, o medicininių duomenų vertinimas galimas tik turint tam tikrų specialių žinių. Todėl apylinkės teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir tik visų ištirtų įrodymų pagrindu daryti išvadas, pagrįstai paskyrė papildomą ekspertizę ir pasinaudojo jam suteiktu teisiniu instrumentu – teise civilinę bylą sustabdyti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju bylos išnagrinėjimas galimas tik išsprendus teismo paskirtos papildomos ekspertizės atlikimo klausimą. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sustabdyti bylą iki bus atlikta papildoma ekspertizė, kadangi tik ekspertizės metu išsiaiškinus reikšmingas bylai aplinkybes pagal ekspertams suformuluotus klausimus byla galės būti išnagrinėta teisingai, laikantis civilinio proceso principų, byloje galės būti priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas. Ekspertizė byloje paskirta siekiant išsiaiškinti esmines bylos aplinkybes, be kurių atskleidimo, byla negali būti nagrinėjama teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant paskirtai teismo psichiatrijos ekspertizei, pareiškėjos bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų išklausymas, kitų įrodymų tyrimas, nepriklausomai nuo bylos sustabdymo, būtų galimas tik po to, kai būtų atlikta papildoma ekspertizė ir teismui pateiktos jos išvados. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos sustabdymo yra pagrįstos, teismas teisingai taikė bylos sustabdymo klausimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeista.

Teisėja Margarita Dzelzienė