Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Edvinui Alosevičiui, kaltinamajam V. V., gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nukentėjusiajai K. K., jos atstovei adv. Ramutei Budrytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs Klaipėdos r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, teismo neteistas, kaltinamas padarius nusikalstamą veiką numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. 2011-05-12 apie 16 val., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, name, (duomenys neskelbtini), Kaunas, vonios kambaryje, kilus konfliktui tarp jo ir šeimos nario- sugyventinės N. M., smaugvirve tyčia smaugė N. M. kaklą, taip pat tyčia dviem rankomis suspaudė nukentėjusiosios kaklą, tuo jai padarė kaklo kairės pusės linijinius pakitimus, mechaninius sužalojimus- kraujosruvas kaklo raumenyse, poliežuvinio kaulo didžiojo rago jungties su kūnu audinių suardymą, tuo šiai padarė išorinį kvėpavimo sutrikdymą (asfiksiją) bei galvos kraujotakos sutrikdymą, nuo ko N. M. mirė- nužudė savo šeimos narį N. M..

V. V. pagal jam pareikštą įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. kalta prisipažino pilnai ir parodė, kad apie 7- 8 metus gyveno su sugyventine N. M., su kuria susilaukė sūnaus A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Paskutinius 4 mėnesius su sugyventine negyveno dėl jo girtavimo. 2011-05-12 apie 12val., gal vėliau, į namus adresu (duomenys neskelbtini), kartu su mūsų sūnumi A. V. atvyko N. M.. Apie atvykimą jie su N. buvome susitarę 2011-05-11d. iš vakaro. Atvykus N. su sūnumi, jie kalbėjosi apie jos sugrįžimą gyventi pas jį. Abu kartu su N. buvo nuėję pas kaimynę E. P., kur augina veršiuką. Su E. pabendravo apie 10 minučių, po to su N. grįžo atgal į namus, nes norėjo eiti į Ūkio banką, kur turėjęs pasidaryti pamestą kreditinę kortelę. Dėl to, apie 14- 15val. nuvedęs sūnų pas kaimynę E. P., paprašė pasaugoti vaiką. Jis grįžęs į namus, pradėjo kalbėtis su savo sugyventine dėl tolimesnės jų ateities. Pokalbio metu N. pasakęs, kad kartais jam norisi ją nužudyti. Tada N. jį ėmė provokuoti, vadinti silpnavaliu, sakė, kad jis tik šneka ir nieko nedaro ir kad jos nužudyti jis neišdrįs. Tuomet jis įsiuto, puolė N. jiems būnant vonios kambaryje ir abiem rankomis pradėjo spausti jos kaklą. N. tik spėjo pasakyti “V., V....”, tačiau jis jos nepaleido. Kiek laiko jis N. laikė suspaustą kaklą neatsimena, nustojo ją smaugti tada, kai pamatė, kad N. nebekvėpuoja. Tuomet, esančią be sąmonės N. pasodino ant klozeto, jos gaivinti nebebandė nes suprato, kad N. pasmaugė. Tuomet jis, nuėjo į šalia namo esančią malkinę, kur norėjo pasikarti. Būdamas malkinėje parašęs atsisveikinimo laišką. Malkinėje turėjo virvelę, kurios ilgį matavęs, vėliau užsidėjo virvę ant kaklo. Tačiau pats nepasikoręs, iš savo MRT Nr. (duomenys neskelbtini)ir dar vieno telefono, kurio numerio neprisimena paskambinęs ir apie įvykį pats pranešęs policijai. Po to, skambino savo broliui R. V., kaimynui T., draugui R., tetai D. B., kuriems pasakęs, kad nužudė savo sugyventinę N. M.. Ar smaugė sugyventinę virvele- neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

VTMT prie LR TM Kauno skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. PM 13- 486/11(02) patvirtina, kad N. M. mirties priežastis yra asfiksija, suspaudus kaklą. N. M. kaklo kairėje pusėje konstatuoti linijiniai pakitimai, atitinkantys stranguliacinės vagos fragmentą, todėl galima teigti, kad ši kaklo pusė buvo veikiama smaugvirve. Kadangi stranguliacinės vagos fragmentas lokalizuotas kaklo šone galvos sukamojo raumens projekcijoje, gilesnėse kaklo struktūrose šioje vietoje pakitimų nekonstatuota, todėl galima teigti, kad poveikis smaugvirve į kaklą ( galimai smaugimas ar bandymas smaugti) nebuvo mirtinas. Įvertinus visus kakle esančius pakitimus konstatuotus tiek išorinio, tiek vidinio tyrimo metu, galima teigti, kad mirtina asfiksija išsivystė kaklo spaudimo ranka ar rankomis pasėkoje. Kadangi kakle nėra smaugimui rankomis būdingų išorinių sužalojimų - pusmėnulio formos odos nubrozdinimų ir sąlyginai smulkių poodinių kraujosruvų - vienareikšmiškai nustatyti, ar N. M. buvo smaugiama viena, ar dviem rankomis, negalima. Vertinant N. M. kakle konstatuotus pakitimus galima teigti, kad didesnė tikimybė, jog N. M. buvo smaugiama dviem rankomis. Kadangi konstatuota ryški veido cianozė ir daugybinės petechijos, galima teigti, kad smaugimas buvo sąlyginai ilgas. Teorinė asfiksijos trukmė yra 6-8 minutės nuo kvėpavimo takų uždarymo iki negrįžtamų pakitimų smegenyse susidarymo, todėl tikėtina kaklo suspaudimo trukmė ir yra 6- 8 minutės. Nustatyti, ar šis kaklo spaudimas buvo ištisinis, ar vyko tuoj vienas po kito sekančiais epizodais, negalima. Vertinant N. M. kakle konstatuotus pakitimus galima teigti, kad didesnė tikimybė, jog N. M. ir ją žalojęs asmuo buvo atsisukę veidu vienas į kitą ( 1 t., b. l. 34- 35).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM ekspertizės aktas Nr. 83TPK- 260 patvirtina, kad V. V. nusikalstamos veikos padarymo metu 2011m. gegužės mėn. 12d. jokiu psichikos sutrikimu ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu nesirgo. Jis, nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Su juo galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. V. V. šiuo metu jokiu psichikos sutrikimu neserga, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga. V. V. nebuvo stipraus susijaudinimo būsenoje dėl provokuojančio ir itin įžeidžiančio N. M. elgesio.

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas sąsiuvinio viršelis su užrašas, kuriame įrašyta: ,, Atleiskit visai negalėjau aš taip gyventi......N. supras dėl ko taip padariau“ ( 1 t., b. l. 16).

Teismas įrodymus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Įrodymai bendrame bylos kontekste vertinami pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Visuma aptartų įrodymų tik įrodo kaltinime nurodytas aplinkybes, kad kilus konfliktui tarp V. V. ir šeimos nario- sugyventinės N. M., jis smaugvirve tyčia smaugė N. M. kaklą, taip pat tyčia dviem rankomis suspaudė nukentėjusiosios kaklą, tuo jai padarė kaklo kairės pusės linijinius pakitimus, mechaninius sužalojimus- kraujosruvas kaklo raumenyse, poliežuvinio kaulo didžiojo rago jungties su kūnu audinių suardymą, tuo šiai padarė išorinį kvėpavimo sutrikdymą (asfiksiją) bei galvos kraujotakos sutrikdymą, nuo ko N. M. mirė- nužudė savo šeimos narį N. M.. Tai, kad N. M. mirties priežastis išorinis kvėpavimo takų sutrikdymas (asfiksija) patvirtina ir teismo specialistų išvados. V. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad spaudė rankomis N. kaklą. Jam pradėjus spausti kaklą ji stovėjo. Po to pamatė, kad ji sėdi ant klozeto. Teisiamasis neigia spaudę M. kaklą smaugvirve, tačiau teismo specialistai savo išvadoje tai paneigia ir konstatuoja, kad N. M. mirties priežastis yra asfiksija, suspaudus kaklą. N. M. kaklo kairėje pusėje konstatuoti linijiniai pakitimai, atitinkantys stranguliacinės vagos fragmentą, todėl ekspertai pasisako, kad galima teigti, kad ši kaklo pusė buvo veikiama smaugvirve. Kadangi stranguliacinės vagos fragmentas lokalizuotas kaklo šone galvos sukamojo raumens projekcijoje, gilesnėse kaklo struktūrose šioje vietoje pakitimų nekonstatuota, todėl jie teigia, kad poveikis smaugvirve į kaklą ( galimai smaugimas ar bandymas smaugti) nebuvo mirtinas. Įvertinę visus kakle esančius pakitimus nustatytus tiek išorinio, tiek vidinio tyrimo metu ekspertai konstatuoja ir teigia, kad mirtina asfiksija išsivystė kaklo spaudimo ranka ar rankomis pasėkoje. Kadangi kakle nėra smaugimui rankomis būdingų išorinių sužalojimų - pusmėnulio formos odos nubrozdinimų ir sąlyginai smulkių poodinių kraujosruvų - vienareikšmiškai nustatyti, ar N. M. buvo smaugiama viena, ar dviem rankomis, negalima. Vertinant N. M. kakle konstatuotus pakitimus galima teigti, kad didesnė tikimybė, jog N. M. buvo smaugiama dviem rankomis. Nustatyti, ar šis kaklo spaudimas buvo ištisinis, ar vyko tuoj vienas po kito sekančiais epizodais, negalima.

Tai, kad suspaudė N. M. kaklą rankomis ir kurį laiką laikė, iki suprato, kad M.negyva rodo V. V. kryptingą siekimą atimti jai gyvybę. Teismo medicinos specialistas konstatuoja, kad ryški veido cianozė ir daugybinės petechijos duoda pagrindą teigti, kad smaugimas buvo sąlyginai ilgas. Teorinė asfiksijos trukmė yra 6-8 minutės nuo kvėpavimo takų uždarymo iki negrįžtamų pakitimų smegenyse susidarymo, todėl tikėtina kaklo suspaudimo trukmė ir yra 6- 8 minutės ( 1 t., b. l. 34- 35). Kaltinamojo gynėjo teigimu V. V. nenorėjo nužudyti N. M., norėjo tik pagąsdinti. Tačiau įvykių seka, kaltinamojo veiksmai, kaklo suspaudimo trukmė rodo, kad kaklo suspaudimas nebuvo momentinis (ekspertų teigimu tai truko gan ilgą laiką, 6-8 minutes) ir buvo kryptingas siekimas atimti gyvybę, todėl darytina išvada, kad V. V. veikė tiesiogine tyčia, suprato ir siekė pasekmių-N. M. nužudymo. Nėra jokių duomenų, kad V. V. veiksmai N. M. atžvilgiu būtų neatsargūs ir nužudyta N. M. dėl neatsargumo. Tai patvirtina ir N. M. išsakyti savo giminaičiams nuogąstavimai, kad V. V. grasina ją nužudyti. Tą patvirtino liudytoja K. K. ir visa įvykių seka. Teismo psichiatrijos ekspertų išvada patvirtina, kad V. V. nebuvo stipraus susijaudinimo būsenoje dėl provokuojančio ir itin įžeidžiančio N. M. elgesio. Teisiamasis teigia, kad nukentėjusiosios elgesys, pavadinimas jį silpnavaliu, pavartojimas keiksmažodžių turėjo tam įtakos jo atsakomiems veiksmams, bet tai paneigia ekspertų išvada ( 2 t., b. l. 67- 69). Be to, kolegijos nuomone, kad ir buvo nukentėjusios išsakyti keiksmažodžiai ar teisiamasis pavadintas silpnavaliu, neduoda jokio pagrindo atimti gyvybės kitam asmeniui.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, to neneigia ir pats kaltinamasis bei kiti teisme apklausti liudytojai, kad nors kaltinamasis su nužudytąja ir nebuvo įregistravę santuokos, tačiau N. M. buvo V. V. sugyventinė. Jie bendrai pragyveno ir vedė bendrą ūkį ne mažiau kaip 4 metus, iki pat N. M. mirties. N. M. atitinka Lietuvos Respublikos BK 248 str. numatytą šeimos nario sąvoką ir laikytina V. V. šeimos nariu, todėl veika ir pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. tyrimo metu buvo kvalifikuota tinkamai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius.

Neturtinės žalos atlyginimo funkcija (paskirtis) yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų vertybių atkūrimą, taip pat socialinio teisingumo atkūrimą. Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ieškovams dydžio, analizavo nukentėjusiosios ir nužudytosios tarpusavio ryšio pobūdį, atsižvelgė į giminystės laipsnį, vaiko interesus. Nukentėjusioji ir nepilnamečio nukentėjusiojo A. V. atstovė pagal įstatymą K. K. prašė priteisti 100000 litų neturinei žalai A. V. atlyginti ir priteisti jai 2000 lt. turtinei ir 8000 litų neturtinei žalai atlyginti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo priteisti 989, 81 lt. turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pareikšti civilinei ieškiniai pagrįsti ir tenkintini.

Daiktinių įrodymų klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pobūdį, sunkumą, pavojingumo visuomenei laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p. baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 6 d.), šiuo nusikaltimu sukelti negrąžinami padariniai ir padaryta ypatinga žala visuomenei. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į paties kaltinamojo asmenybę, V. V. praeityje neteistas, neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti padarytą veiką. Po nusikaltimo padarymo jis pats paskambino policijos darbuotojui T. Č., savo broliui R. V. ir pranešė apie padarytą nusikaltimą. Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 301-308 str.,

nusprendė:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Kardomosios priemonės suėmimo iki įsiteisės nuosprendis nekeisti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2012 m. vasario 9 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą suėmime ir kardomajame kalinime nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. vasario 9 d. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str.).

Iš V. V. priteisti: vieną šimtą tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti A. V., du tūkstančius litų turtinei žalai atlyginti ir aštuonis tūkstančius litų neturtinei žalai atlyginti K. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 989, 81 lt. turtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus: N. M. rūbus-juodą su žaliais pagražinimais palaidinę ilgomis rankovėmis, melsvos spalvos džinsines kelnes, balkšvai pilkšvą liemenėlę, rusvas trumpikes, juosvus batelius ir V. V. rūbus - pilkos spalvos sportinio tipo kelnes, mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis apatinius marškinėlius, juodos spalvos šlepetes, įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Trys vokus su nuoplovomis nuo įtariamojo V. V. rankų delnų ir pirštų, vieną voką su įtariamojo V. V. seilių pavyzdžiais, vieną voką su įtariamojo V. V. rankų nagų nuokarpomis, virvę ir tris indus su pėdsakais, paimtais nuo N. M. kaklo, polietileninį maišą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Sąsiuvinio viršelį su užrašais, 1 kompaktinę plokštelę, vieną popierinį dėklą, kuriame yra kompaktinė plokštelė su nuotraukomis iš įvykio vietos nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

MRT „Samsung SGH-X640 IMEI Nr. 358542005912786 su „Tele-2 Pildyk“ SIM kortele Nr. 89370 03415 00077 72431 gražinti K. K..

MRT „NOKIA 5140i“ IMEI Nr. 357585007572679 su SIM kortele Nr. 8937 0020 2090 0487 670, MRT „Samsung E1210M“ IMEI Nr. 353014030057396 su „Tele-2 PILDYK“ SIM kortele Nr. 89370 03415 00079 80091 nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti R. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.