- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-4169-968/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- J. R., O. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Paulius Vinkleris, Andrejus Tiščenko, Lietuvos neįgaliųjų draugija
- Advokatai
- Andrejaus Tiščenkas, Paulius Vinkleris
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui advokatui Andrejui Tiščenko (Andrej Tiščenko),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. R. ir O. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (nuo 2015-07-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba) (tretieji suinteresuoti asmenys Paulius Vinkleris, Andrejus Tiščenko ir Lietuvos neįgaliųjų draugija), dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai O. R. ir J. R. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–2, 8–11) kreipėsi į teismą, prašydami:
– panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825, 2015-08-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-2392-2861 ir 2015-06-29 sprendimą Nr. (1.7.)S-1520-2431;
– įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą pagal jų prašymus;
– priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, pareiškėjų naudai 18 000 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Teismas 2015-10-12 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundo dalį dėl prašymų panaikinti Tarnybos 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825, 2015-08-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-2392-2861, 2015-06-29 sprendimą Nr. (1.7.)S-1520-2431 ir įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjams antrinę teisinę pagalbą; priėmė pareiškėjų skundo dalį dėl prašymo priteisti pareiškėjams iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 18 000 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo 2015-10-12 nutartis nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjai skunde nurodo, kad jie nukentėjo nuo institucijų neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams neįmanoma užtikrinti gyvenimo ir socialinių sąlygų, kadangi pareiškėjams nėra skiriama tinkamo dydžio socialinė pašalpa. Dėl to iš dalies kalta Tarnyba, kuri savo sprendimais 2013-2015 m. pareiškėjams nesudarė galimybės užtikrinti tinkamą ir efektyvią pažeistų teisių bei interesų gynybą. Tarnyba savivaliauja ir piktnaudžiauja savo padėtimi, vilkina teisminį procesą, neužtikrindama, kad pareiškėjų ieškiniai būtų surašyti tinkamai. Tarnyba 2015-05-19 sprendimu Nr. (1.7.)S-1521-1825 nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, o 2015-06-29 sprendimu Nr. (1.7.)S-1520-2431 ir 2015-08-05 sprendimu Nr. (1.7.)S-2392-2861, nors tokią pagalbą ir suteikė, esą ribojo pareiškėjams paskirtų advokatų kompetenciją, kontroliavo pareiškėjų pasirinkimą dėl ieškinio ribų. Pareiškėjų teigimu, dėl to, kad jie negauna efektyvios teisinės pagalbos, yra sutrikdytas jų gyvenimas, sveikata, jie negali dirbti, yra priversti nuolat rūpintis tik ginčais ir sprendimų apskundimu, dėl to 30 mėnesių patiria materialinę žalą (negauna darbo užmokesčio), kurią vertina 18 000 Eur. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad dėl Tarnybos nepagrįstų ir ribojančių sprendimą patyrė emocinį ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuolatinį nerimą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo socialinių galimybių sumažėjimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 400 Eur. Dėl nuolatinio nerimo ir streso pareiškėjai yra priversti nuolat vartoti vaistus, išlaidos jiems sudaro 3 600 Eur, kuriuos pareiškėjai taip pat laiko neturtine žala.
Teismo posėdyje pareiškėjai nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jiems pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime (b. l. 26–28) su pareiškėjų skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjai nepateikė argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos. Tarnyba priėmė teisės normomis pagrįstus ir teisėtus sprendimus, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų Tarnybos veiksmų. Pareiškėjai taip pat nepagrindė teiginių apie jų patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nepateikė turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų. Skunde nurodytos aplinkybės apie patirtą neturtinę žalą kelia pagrįstų abejonių dėl jų pasireiškimo tikimybės. Atitinkamai, nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų bei neįrodžius patirtos žalos, nėra pagrindo konstatuoti kitą civilinės atsakomybės sąlygą – priežastinį ryšį.
Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Andrejus Tiščenko atsiliepime (b. l. 69) su pareiškėjų skundu nesutinka, teismo posėdyje prašė pareiškėjų skundą atmesti.
6. Tretieji suinteresuoti asmenys advokatas Paulius Vinkleris ir Lietuvos neįgaliųjų draugija atsiliepimų į pareiškėjų skundą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjų skundas atmestinas.
7. Šioje byloje pareiškėjai teismo prašo priteisti 18 000 Eur dydžio turtinę ir 6 000 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš institucijų neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjams neįmanoma užtikrinti gyvenimo ir socialinių sąlygų, kadangi pareiškėjams nėra skiriama tinkamo dydžio socialinė pašalpa, teigia, kad dėl to iš dalies yra kalta Tarnyba. Taigi iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad galimai jiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjai kildina ne tik iš Tarnybos, bet ir iš kitų institucijų veiksmų, tačiau nei šių institucijų, nei konkrečių jų veiksmų (sprendimų) skunde neįvardina, o žalą prašo priteisti tik iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos. Taip pat pažymėtina, jog skunde pareiškėjai teigia, kad Tarnyba efektyvios teisinės pagalbos jiems nesuteikė 2013-2015 m. laikotarpiu (30 mėnesių), tačiau detalizuodami Tarnybos veiksmus, iš kurių konkrečiai kildina turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, pareiškėjai nurodo tik tris Tarnybos sprendimus – 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825-15, 2015-06-29 sprendimą Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 ir 2015-08-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-2392-2861-15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas šioje byloje, atitinkamai, vertins, ar dėl Tarnybos veiksmų, priimant 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825-15, 2015-06-29 sprendimą Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 ir 2015-08-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-2392-2861-15, pareiškėjams buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala.
8. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad:
9.1. Tarnyboje 2015-05-12 gautas O. R. 2015-05-11 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, skirti advokatą, atstovauti ginant pažeistas teises ir interesus Vilniaus miesto apylinkės teisme, perengti ieškinį teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus veiksmų, šeimai skiriant 24 Eur socialinę pašalpą, ir dėl šiais veiksmais padarytos žalos kompensavimo; taip pat parengti ieškinį teismui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų bazėje esančių duomenų apie šeimos nariams paskirtų ir faktiškai mokamų neįgalumo išmokų. Teikdama prašymą, O. R. nurodė, kad, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 proc., kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies O. R. apmokėti nesutinka (b. l. 55–61). Tarnyba 2015-05-19 sprendimu Nr. (1.7.)S-1521-1825-15 nusprendė O. R. neteikti antrinės teisinės pagalbos, nurodė, kad: sprendimo priėmimo metu O. R. antrinė teisinė pagalba yra teikiama 2 bylose pagal Tarnybos 2014-06-26 sprendimą Nr. (1.7.)S-2219-15 ir 2015-09-24 (padarytas rašymo apsirikimas, turėtų būti nurodyta 2014-09-24 data) sprendimą Nr. (1.7.)S-3229; pareiškėjai valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 proc.; pareiškėja nesutinka apmokėti likusios antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, todėl antrinė teisinė pagalba jai neteiktina (b. l. 39–40).
9.2. Tarnyboje 2015-05-12 gautas O. R. 2015-05-11 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4326-431/13(Nr. 2-1634-221/15), paskirti advokatą P. Vinklerį atstovauti interesus Kauno apygardos teisme dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo įpareigojimo priimti sprendimą, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolių neteisėtų veiksmų, dėl patirtos žalos atlyginimo; J. R. nurodė, kad, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 proc., kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies J. R. apmokėti nesutinka (b. l. 41–45). Tarnyba 2015-05-18 raštu Nr. (1.7)SD-1124-15 J. R. nurodė, kad: Kauno apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama tik civilinė byla Nr. 2-4326-431/2013 (dabartinis Nr. 2-1634-221/2015) dėl antstolės D. Milevičienės veiksmų, o kiti pareiškėjo prašyme nurodyti asmenys ir institucijai nėra atsakovai šioje civilinėje byloje; pareiškėjo reiškiami reikalavimai yra teismingi skirtingos kompetencijos teismams ir negali būti nagrinėjami vienoje byloje, todėl dėl kiekvieno iš jų pareiškėjas turi kreiptis į Tarnybą su atskiru prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą; pareiškėjas turi patikslinti informaciją, nurodydamas, kurioje byloje nori gauti 100 proc. antrinę teisinę pagalbą (b. l. 37–38). Tarnyba 2015-06-29 sprendime Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 nurodė, kad savo nuožiūra sprendžia, kurioje iš civilinių bylų pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjas tokios informacijos nesuteikė; Tarnyba nusprendė suteikti J. R. 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1634-221/2015, šią pagalbą teikti paskyrė advokatą A. Tiščenko, nes advokatas P. Vinkleris yra nutraukęs sutartį su Tarnyba (b. l. 49–50).
9.3. Tarnyboje 2015-07-30 gautas O. R. 2015-07-28 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-4326-431/13 (Nr. 2-1634-221/15), paskirti advokatą P. Vinklerį atstovauti pareiškėjai Kauno apygardos teisme dėl antstolių veiksmų. Teikdama prašymą, O. R. nurodė, kad, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50 ar 25 proc., kitos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies O. R. apmokėti nesutinka (b. l. 29–35). Tarnyba 2015-08-05 sprendimu Nr. (1.7.)S-2392-2861-15 suteikė O. R. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1634-221/15, nurodė, kad sprendimas paskirti advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, bus priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį (b. l. 63–64). Tarnyba 2015-08-18 sprendimu Nr. (1.7)S-2392-2976-15, atsižvelgdama į tai, kad advokatas P. Vinkleris pateikė sutikimą atstovauti pareiškėjos interesams civilinėje byloje Nr. 2-1634-221/2015, paskyrė P. Vinklerį teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą (b. l. 47–48).
10. Įvertinus pareiškėjų skunde išdėstytus argumentus, matyti, kad pareiškėjai žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos veiksmų, 2015-05-19 sprendimu Nr. (1.7.)S-1521-1825-15 atsisakant O. R. suteikti antrinę teisinę pagalbą, taip pat 2015-06-29 sprendime Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 bei 2015-08-05 sprendime Nr. (1.7.)S-2392-2861-15 apribojant antrinės teisinės pagalbos teikimo apimtį.
11. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (11 straipsnio 7 dalies 9 punktas). Valstybė garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis (14 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (14 straipsnio 7 dalis). Siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo: su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti; su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą (17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu gali būti sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra; advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus (17 straipsnio 4 dalis). Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus; prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras (18 straipsnio 1 dalis). Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Tarnyba, iš karto, kai asmuo kreipiasi; jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 13 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos; apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui; jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus (18 straipsnio 2 dalis). Sprendimuose, be kita ko, turi būti nurodytas teisinės pagalbos turinys – kokios teisinės pagalbos prašoma, teikiamos antrinės teisinės pagalbos apimtis, advokato teisės (18 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes; į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje (18 straipsnio 5 dalis).
12. Iš aukščiau pateikto teisinio reguliavimo matyti, jog antrinė teisinė pagalba yra ribota asmenų teisių gynimo priemonė, t. y. net ir tais atvejais, kai į Tarnybą kreipiasi asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, Įstatyme yra įtvirtintos tam tikros sąlygos, kuriomis remiantis nustatoma, ar tokia pagalba yra teiktina visa apimtimi (t. y. apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų), ar tik iš dalies (apmokant 50 proc. arba 25 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų). Antrinės valstybės apmokamos teisinės pagalbos išlaidų dalies dydį kiekvienu atveju apsprendžia besikreipiančio asmens turto ir pajamų lygis, taip pat tai, keliose bylose asmeniui jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba. Konkrečiai, valstybė asmeniui garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis ir jeigu tokiam asmeniui pagal Tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba papildomai yra teikiama ne daugiau kaip dar vienoje byloje. Priešingu atveju (t. y. jeigu antrinė teisinė pagalba asmeniui yra teikiama dar dviejose ir (ar) daugiau bylų), asmeniui yra teikiama tik iš dalies valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba, o likusią antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį asmuo privalo apsimokėti pats. Atitinkamai, asmeniui nesutinkant to padaryti, antrinė teisinė pagalba Tarnybos sprendimu jam neteikiama.
13. Tarnyba 2015-05-19 sprendimu Nr. (1.7.)S-1521-1825-15 nustatė, kad O. R. priskirtina I turto ir pajamų lygiui, tačiau ankstesniais Tarnybos sprendimais dviejose bylose jai jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (2014-06-26 sprendimu Nr. (1.7.)S-2219-15 ir 2014-09-24 sprendimu Nr. (1.7.)S-3229), todėl pagal pareiškėjos 2015-05-11 prašymą valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos dalis yra 50 proc. Savo ruožtu, pareiškėjai nesutikus apmokėti likusios antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies (pareiškėja tai nurodė 2015-05-11 prašyme Tarnybai), O. R. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo netenkintas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 9 punkto pagrindu. Taigi O. R. 2015-05-11 prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnyboje buvo gautas ir užregistruotas, dėl jo priimtas sprendimas, t. y. buvo atliktos visos Įstatyme nustatytos procedūros, todėl konstatuoti kokius nors netinkamus Tarnybos veiksmus ar neveikimą bei, atitinkamai, O. R. teisių pažeidimą nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Pažymėtina, kad pareiškėjai skunde teismui Tarnybos 2015-05-19 sprendime Nr. (1.7.)S-1521-1825-15 nustatytų aplinkybių neginčija, t. y. ginčo dėl to, kad O. R. ankstesniais Tarnybos sprendimais jau buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir kad O. R. nesutiko apmokėti likusios (50 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies, nėra. Jokių kitų argumentų, kuriais remiantis Tarnybos veiksmai, priimant 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825-15, galėtų būti pripažinti neteisėtais, pareiškėjai skunde teismui nepateikė.
14. Byloje nustatyta, kad 2015-06-29 sprendimu Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 ir 2015-08-05 sprendimu Nr. (1.7.)S-2392-2861-15 Tarnyba tenkino pareiškėjų prašymus ir suteikė antrinę teisinę pagalbą pareiškėjų 2015-05-11 ir 2015-07-28 prašymuose nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-1634-221/15, abiem paskyrė po advokatą, sprendimuose nurodė visą informaciją, kuri turi būti nurodyta pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį. Šiuos veiksmus Tarnyba atliko teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais. Įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad antrinė teisinė pagalba kiekvienu atveju yra suteikiama konkrečioje byloje; tai matyti iš Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2, 11, 13 punktų, 14 straipsnio 7 ir 8 dalių nuostatų sisteminės analizės, kadangi jose antrinės teisinės pagalbos suteikimo sąlygos ir apimtis yra siejama būtent su konkrečių bylų, kuriose tokia pagalba yra teikiama, skaičiumi. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-04-27 įsakymu Nr. 1R-124 patvirtintos Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos 3 punkte nurodyta, kad teikiant tokį prašymą turi būti nurodomas konkrečios bylos, kurioje prašome suteikti antrinę teisinę pagalbą, numeris (jei jis pareiškėjui yra žinomas). Tai, kad Tarnybos sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo visais atvejais privalo būti apibrėžtas antrinės teisinės pagalbos turinys ir apimtis, įtvirtinta ir Įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje. Konkrečių bylų, kuriose yra teikiama antrinė teisinė pagalba, nurodymas sudaro prielaidas Įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtinto nepiktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba principo laikymuisi. Teismo nuomone, antrinės teisinės pagalbos apimties nurodymas nereiškia advokato kompetencijos ar ieškinio konkrečioje byloje ribojimo, kaip skunde teismui teigia pareiškėjai, kadangi juo iš esmės yra tik identifikuojama konkreti byla, kurioje yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau visiškai nesikišama į advokato ar pareiškėjų toje byloje galimus atlikti procesinius veiksmus. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad 2015-06-29 sprendime Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 ir 2015-08-05 sprendime Nr. (1.7.)S-2392-2861-15 nurodydama konkrečią civilinę bylą, kurioje pareiškėjams yra teikiama antrinė teisinė pagalba, Tarnyba veikė neteisėtai.
15. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė, jog Tarnyba, priimdama 2015-05-19 sprendimą Nr. (1.7.)S-1521-1825-15, 2015-06-29 sprendimą Nr. (1.7.)S-1520-2431-15 bei 2015-08-05 sprendimą Nr. (1.7.)S-2392-2861-15, būtų veikusi ne taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė teisės aktais jai priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Vadinasi, pareiškėjų skunde išdėstytas prašymas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteisti 18 000 Eur turtinei žalai ir 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmestinas, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų – Tarnybos neteisėtų veiksmų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016-07-01) 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų O. R. ir J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.