Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-03-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-183-311/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-03-06
Bylos Nr.
1-183-311/2015
Teisminio proceso Nr.
1-24-1-01480-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
G. K., K. K.
Nukentėjusysis
mažamečio M
Baudžiamoji byla Nr. 1-183-311/2015Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01480-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.6.4.2.; 1.2.4.8.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 6 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei T. S.,gynėjui advokatui V.Gustaičiui,kaltinamiesiems G. K., K. K.,

nukentėjusiojo mažamečio M. K. atstovei pagal įstatymą I. K., jos atstove advokatei S. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, V. K. įmonėje (duomenys neskelbtini) sandėlininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 3 d. ,

K. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pagalbine darbuotoja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2013-12-06, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, bute esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametį sūnų M. K., t.y. tyčia jam sudavė diržu į veido sritį, kojos sritį, rankos sritį, nugarą, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. K. poodines kraujosruvas nugaroje, kairio žasto srityje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

K. K. 2013-12-09 apie 07.30 val., bute esančiame Kaune, Vėtrungės g. 3-5, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinio G. K. mažametį M. K., t.y. vieną kartą įspyrė į nugaros sritį, ranka sudavė vieną kartą į petį, į galvos sritį, įspyrė kojos sritį, po to išstūmė jį pro buto duris, tuo sukeldama nukentėjusiajam M. K. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d.

Kaltinamasis G. K. kaltu pripažino ir parodė, kad jo sūnus M. K. gimė santuokoje su I. K.. Kai jis grįžo iš Airijos, I. K. laukėsi vaiko nuo kito vyro, todėl jie nutarė skirtis. Tuo metu jo materialinė padėtis buvo geresnė. Nusprendė, kad M, gyvens su G. K.. Jo mama ir sesuo padėdavo prižiūrėti vaiką. Vaikas buvo palepintas. Paskui vaikas pradėjo gyventi pas jį, pradėjo eiti į pirmą klasę. Sūnus yra hiperaktyvus. Jo mama prašydavo, kad leistų su anūku savaitgaliais matytis. Prasidėjo trintis. Mokytojai paskambindavo, pasakodavo, kaip vaikas mokykloje elgiasi. Trečioje klasėje dėl M, elgesio jis buvo perkeltas į kitą klasę.

Savaitgaliais sūnus lankėsi pas buvusią žmoną. G. K. vaiką vertė mokytis, o savaitgaliais pas mamą jam būdavo gerai. Močiutė „trainiojosi po langais“, klausinėjo, ar vaikas aprengtas ir pan.

Buvo Šilainių poliklinikoje pas psichologę. Ji kalbėjosi su K. K.. Vaikui buvo nurodyta grįžus iš mokyklos daryti pamokas ir po to jam būdavo laisvas laikas. Kartu su vaiku ruošdavome pamokas.

2013-12-06 vaikas grįžo gal 16 val. Pats G. K. grįžo namo po 18 val. Sūnus visada su savimi turėjo telefoną, parašydavo žinutę, kai grįždavo namo. Tą dieną žinojo, kad M, grįžo vėliau. Sūnus buvo savo kambaryje. G. K. pamoralizavo. Kadangi tai buvo trečias kartas, kai jis negrįžta, G. K. paėmė diržą ir sudavė sūnui 3-4 kartus į žastą ir per veidą. Norėjo tik pagrasinti. Supranta, kad netinkamai pasielgė.

Civilinio ieškinio pilnai neperskaitė. Mano, kad kiek apmokėjo civilį ieškinį, tiek su juo sutinka. Sutinka atlyginti dalinę žalą.

Kaltinamoji K. K. kalta prisipažino ir parodė, kad, jos nuomone, viskas „susidėjo psichologiškai“. Kai ji atėjo gyventi pas G. K. ir jo sūnų, jo buvusi žmona I. K. neleido jiems gyventi, nors pati vaiku nesirūpino. Kai ten pagyveno du metus, I. K. pradėjo gal iš pavydo, kad vaikas K. K. pradėjo vadinti mama, pasiimti vaiką savaitgaliais. Vaikas grįždavo visai kitoks vaikas. Jis net nenorėjo pasisveikinti. Jis sakydavo, kad K. K., jos vaikai yra niekas. Močiutė kiekvieną dieną vaiko laukdavo prie mokyklos ir klausinėdavo, ar K, jį aprengė. E.. K. ateidavo į namus, atnešdavo valgyti M., o K. K. vaikams – ne.

E. K. su K. atlėkė pas juos, visus puolė, apdraskė, plaukus išpešiojo, Mantą puolė traukti pro duris, sakė, kad ištrauks iš „velnių pragaro“. Tokį mylintį tėvą kaip G., ji mato pirmą kartą. Jis savo gera valia I. K. duodavo vaiką, žiūrėdavo, kad M. būtų geriau.

Pripažįsta, kad įspyrė vaikui į nugarą, nes tiesiog buvo tokios visos tos aplinkybės. Išvarė M. iš buto, pagauta pykčio.

Su ieškiniu nesutinka, sutinka dėl tos sumos, kurią sumokėjo. Dėl išlaidų už advokato pagalbą nesutinka, nes nukentėjusiojo atstovei turi būti skirtas pats pigiausias advokatas.

Liudytoja I. K. parodė kad yra M. K. mama. 2001-09-20 susituokė su G. K., santuoką nutraukė 2007-11-29. Po ištuokos sūnus M. gyveno kartu su savo tėvu G. K., nors vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta gyventi kartu su ja.

2010-06-23 Kauno apylinkės teismo nutartimi, pagal jos ir G. K. taikos sutartį vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta gyventi kartu su tėvu - G. K.. Šiuo metu nuo 2013-12-12 sūnus pagal Vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodymą gyvena pas ją. Sūnų pasiėmė iš mokyklos, nes jis buvo sumuštas jo tėvo. Kada sūnus gyveno pas savo tėvą G. K. juo rūpinosi ir ji, su juo bendraudavo, susitikdavo. G. K. gyvena kartu su sugyventine K. ir šios dukromis. 2013 m., vasarą, kada pas I. K. buvo likęs miegoti sūnus M., ji matė ant jo šlaunų ir sėdmenų mėlynes, jų buvo ne viena. M. paklausus, iš kur tos mėlynės, jis atsakė, kad susimušė kieme. Tuomet ji paskambino G. ir paklausė, kodėl M. ant sėdmenų ir šlaunų mėlynės. Šis atsakė, kad kieme susimušė su draugais. Tuo metu matėsi, kad M. nenori apie tai kalbėti. Po to M. jai pasakė, kad jį sumušė diržu K. dėl to, kad jis per ilgai užsibuvo kieme. Sakė, kad turėjo grįžti iš kiemo apie 19 val., o grįžo 20 val., dėl to jį K. mušė su diržu. Kiek kartų ji jam sudavė, nesakė, bet matėsi, kad tai ne vieną ir ne du kartus vaikui buvo suduota. Tuo metu pas medikus I. K. nesikreipė. Dar žino, kad M. iš mokyklos negalėdavo pavėluoti net penkias minutes, už tai jį K. ir G. mušdavo, statydavo į kampą. M. jai sakė, kad K. jį mušdavo, kai dar tėtis būdavo darbe. Jei vaikas pasiskųsdavo tėčiui, tai K. sakydavo, kad netiesa. Būdavo, kad K. dukros paskambina M. ir tyčia pasako, kad jis jau vėluoja grįžti namo. Ji buvo su M. susiskambinusi ir jie buvo susitarę, kad jį pasiims 2013-12-06 apie 17 val., bet jai paskambino prieš 17 val. G. ir pasakė, kad M. iš mokyklos dar negrįžęs. Jie susitarė, kad kai M. grįš, tai G. jai paskambins. Apie 17.30 val. jai paskambino G. ir pasakė, kad M. grįžo visas šlapias.

Liudytoja E. K. parodė, kad prieš savo sūnų G. K. neduosi jokių parodymų, todėl teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d., pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. K. parodė, kad „jos sūnus su marčia I. K. išsituokė 2006 m. Anūkas M. K. nuo 2007 m. gyveno iki 2013-12-12 kartu su tėvu G. K. ir jo sugyventine K. K.. Jai su anūku K. buvo uždraudusi bendrauti ir susitikti. 2013-12-11 pas E. K. atėjo anūkas M. ir pamačiau ant jo kairės veido pusės dvi raudonos juostos, kaip būtų mušimo žymės. Paklausiau kas tave sumušė, man anūkas pasakė kas jį mušė, bet aš į šį klausimą neatsakiusiu kas jį sumušė. Anūkas teigė, kad 2013-12-06 galėjo būti apie 17-18 val. jis buvo sumuštas namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Anūkas teigė, kad jis buvo mušamas su diržu. Ar kitose vietose buvo ant anūko kūno mėlynių nežinau, nes aš nežiūrėjau ir jo nepaklausiau. M. paklausiau ar jis pasakė savo mokytojai, kad jis buvo sumuštas. Jis atsakė, kad ne, nes jam gėda. Dar anūkas man guodėsi, kad jį mušdavo ir K. ir šį savaitgalį jo pas mane neišleis, nors pagal teismo sprendimą priklausė savaitgalį būti pas mane. Vakare man pavyko su M. pasikalbėti telefonu, bet jis buvo labai liūdnas, tačiau man nieko nepasako. Tik dabar man M. papasakojo, kad 2013-12-06 pavėlavo grįžti į namus, nes pareidamas iš mokyklos užsižaidė su draugais, o po to jau bijojo grįžti į namus. Kada M.s grįžo pavėlavęs į namus, tai G. K. jį mušė su diržu. Smulkiau man M. nepasakojo nieko. Kada aš M. pasiėmiau 2013-12-12 iš mokyklos mačiau, kad ant jo veido per visą skruostą du įbrėžimai jau su šašiukais. Mantas sakė, kada jį tėtis mušė tai K. dar ragino, kad tėtis jį muštų, nesvarbu, kad ir matysis. Parsivežusi apžiūrėjau sūnaus M. visą kūną ir pamačiau, mėlynę ant jo rankos ( pageltusią), mėlynes nugaros srityje ir ant šlaunies. Sūnaus neklausinėjau, bet kada 2012-12-13 ryte M. nuvežiau pas teismo med. ekspertus apžiūrai, tai M. sakė, kad jį mušė tėtis su diržu. Dar man M. pasakojo, kad tą rytą kada aš jį pasiėmiau iš mokyklos t.y. 2013-12-12, ryte, apie 07.30 val., namuose, K. mušė M. už tai, kad jis paliko mokykloje pirštines. K. jam su ranka sudavė iš viršaus per galvą, po to ranka sudavė sūnui į jo ranką, įspyrė vieną kartą į šlaunį ir išstūmė pro duris, vos neprispaudė jam pirštų. Mokykloje sūnus mokytojai apie tai sakė, kad nesakė nieko. Man M. sakė, kad jis gavęs mušti ir daugiau kartų, jį mušdavo ir jo tėtis G. ir K.. Mantas sakė, kad jį klupdydavo ir statydavo į kampą, liepdavo prievarta valgyti iki pykinimo, porcijas įdėdavo K. didesnes nei vaiko tėvui. Dažnai gasdindavo „jei neklausysi tai nevažiuosi pas mamą“. Jeigu K. dukros būdavo valgo picą ar mandarinus, ar ką nors kita, tai M. neduodavo, o liepdavo valgyti koldūnus, kurių jis sakė „nekenčiu“. Teigdavo, kad tu to nenusipelnei. Taip su sūnumi elgėsi ir jo tėtis ir K.. Mantui nebuvo galima nueiti į salono kambarį, į K. mergaičių kambarį, žiūrėti televizoriaus. Jis turėjo būti tik savo kambaryje, kuriame labai šalta, nes nesandarus langas. Apie fizinį ir psichologinį smurtą pats M. gali papasakoti daugiau ir smulkiau. Šiuo metu sūnus gyvendamas pas mane jaučiasi gerai, įgavo pasitikėjimą savimi, lankosi pas psichologą. Mokyklos nelanko, nes serga. Po šių įvykių G. man skambindavo, bet aš ragelio nekeldavau, o 2013-12-23 telefonu su G. aš kalbėjau. G. paprašė, kad pakviečiau M., bet pasakiau, kad perduok jam ką nori per mane. 2013-12-25 telefoninio pokalbio metu G. M. siūlė, kad jis atvažiuotų pas juos su K. į svečius, nes jie dvi savaites atostogaus, bet M. atsakė, kad nenori važiuoti pas juos. M. dar man pasakojo, kad girdėjo pokalbį savo tėčio ir K., kad 2013-12-09 su klase M. neleis į kelionę, nes kaina apie 55 litai, geriau nupirksim ką nors dukroms, tai Kl dukroms. M. būdavo visada bauginamas, kad niekam nesakytų, kad jis mušamas, nes sakydavo, kad bus dar jam blogiau“ (b.l.28)

Papildomai apklausta liudytoja I. K. parodė: „pasilieku prie savo ankstesnių duotų parodymų, juos tvirtinu. Patikslinti, kad kada aš buvau pas teismo med. ekspertus su M. apžiūrai, tai suklydo ir nurodė, kad jį 2013-12-05 ryte prieš išeinant į mokyklą, apie 08.00 val. K. mušė, o ji jį iš tikrųjų, kaip man vėliau pasakė M. mušė 2013-12-12 ryte. M. pasakojo man, kad tą rytą kada aš jį pasiėmiau iš mokyklos t.y. 2013-12-12, ryte, apie 07.30 val., namuose, K. mušė M. už tai, kad jis paliko mokykloje pirštines. K. jam su ranka sudavė iš viršaus per galvą, po to ranka sudavė M. į jo ranką, įspyrė vieną kartą į šlaunį ir išstūmė pro duris, vos neprispaudė jam pirštų. Šiuo metu M. mokosi S.Daukanto vidurinėje mokykloje“ (b.l.30)

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisme nukentėjusysis mažametis M. K. parodė: „gyvenau su tėčiu, bet paskui K. tėčiui viską reguliavo, nežinau, kodėl jis taip jos klauso. Mes visur su tėčiu su dviračiu važiuodavome, į kokią kelionę važiuodavome. Buvau tada patenkintas, laimingas, dabar nelabai. Atrodydavo, kad K. viskas būdavo blogai, viską darydavo, kad tik viskas V. ir I. liktų. Būdavo, kad kažką ne taip padarau, išdykauju, negražiai kažką padarau. Kai tik atsikraustė K., dar buvo normaliai gyventi. Po to ji pamatė, kad esu ne toks geras, pradėjau nepatikti, pirmą kartą ką padarė K., tai paklupdė mane į kampą, po to buvo mušusi ne kartą. K. tėčiui sakydavo viską, o tėtis jos klausydavo. Kai ėjau į pirmą klasę, man buvo arti mokykla, V. su I. irgi į ją ėjo, aš mokykloje norėdavau paišdykauti, su draugais pabūti, o K. tai nepatikdavo. Skirdavo man bausmes, liepdavo tvarkyti visus namus, o I. ir V. nereikėdavo nieko tvarkyti, jos prie kompiuterio sėdėdavo. Jos pačios apgaudinėdavo, bet K. jomis tikėdavo, pvz., jos visą laiką prasėdėdavo prie kompiuterio, o kai aš sėdėdavau, pykdavo, kodėl pamokų nedarau. O joms sakydavo, kad eitų daryti pamokas, po to vėl galės eiti žaisti. Po to pradėjo K. mane už ausų tampyti, ji nuvedė mane pas gydytoją, pasakė, kad dėl ausų tampymo man kažkas pasidarė, bet nenorėjo, kad tėtis sužinotų, todėl nupirko man visokių žurnaliukų. I., V. ir K. iš manęs tyčiojasi, keiksmažodžiais ant manęs kalbėdavo. Jeigu aš gerai elgdavausi, man nieko gero K. neduodavo, negamindavo skaniai valgyti, duodavo I. ir V.i į mokyklą ką nors skanaus, o man nieko. Nebent kai su močiute susitikdavau, man duodavo kokius 2 Lt, tada aš mokykloje galėdavau ką nors nusipirkti.

K. mane klupdydavo vos ne kas dieną, nebūdavo dienų, kad netampydavo už ausų. Per dieną 3-4 kartus tampydavo už ausų, dar ir I. su V. tampydavo mane už ausų. Aš sakydavau, kad man pasibaigė kapsulė, tai liepdavo rašytinį su tušinuku, aš sakydavau, kad man tėtis neleidžia rašyti tušinuku, bet sakydavo, kad tai ne jos reikalas. I. su V. specialiai meluodavo, kad aš pavėlavau grįžti, kad kažką prisidribau.

Tėtis neklausydavo K., bet kai ji pamatydavo, kad nereaguoja, pradėdavo kalbėti, kad močiutė su mama pastoviai kišasi ir grasino, kad išvažiuos, kad taip negyvens. Nežinau, kodėl gyvenau su tėčiu, o ne su mama. Aš galėdavau su mama susitikti. Pas močiutę nevaikščiodavau, pas mamą tik savaitgaliais ir per atostogas išleisdavo važiuoti, bet kai K. nebūdavo. Tėtis pasakydavo, kad išleis mane pas mamą, o aš girdėjau, kad K. neleisdavo. Aš tėčiui zyzdavau, kad noriu važiuoti pas mamą, o jis sakydavo, kad pakalbės su K., ar leisti. K. kartais leisdavo, kartais neleisdavo, tam išsigalvodavo, kad blogai parašiau puslapius su daug klaidų, taip K. sakydavo. Nesišnekėdavau su mama apie gyvenimą, nes K. prigrasino, kad jei kam papasakosiu, atidaužys diržu taip, kad neatsiėsiu visą mėnesį, klupdys ar už ausų tampys. Daug kartų K. mane daužydavo su diržu, bet ne tiek daug, kaip tėtis. K. dažniausiai mane klupdydavo, tampydavo už ausų. Tėtis mane su diržu mušdavo, kartais dar parklupdydavo. Iki 4 klasės tėtis mane mušdavo, per savaitę kokius 3 kartus. Kai buvau pirmokas, tėtis kiekvieną dieną mane mušdavo, dabar rečiau muša. Paskui daugiau tampydavo už ausų ir klupdydavo. Prieš išvažiuojant, buvau pas draugą užsilikęs, tai geram draugui viską papasakojau ir mamai, dar močiutė žino. Močiutė viską kartais matydavo, ji žinodavo, ji dažnai po langais vaikščiodavo. K. man neleisdavo net matytis su niekuo, net su močiute. Sakydavo, kad jei užlipsiu ant palangės ar žiūrėsiu pro langą, gausiu su diržu.

Prisimenu įvykį gruodžio mėn., tada mane mama norėjo pasiimti. Aš buvau palikęs pas draugą pirštines, bet pamelavau, kad rūbinėje palikau. K. man spyrė į nugarą, trenkė iš dešinės rankos kumščio į petį kairį ir į galvą. Dar man vos pirštų neprispaudė. Kartą mokytoja pamatė ant žando žymę, paklausė iš kur atsirado, aš sakiau, kad į stalą užsigavau. Čia buvo tada, kai dar nežinojo, kad mane muša, paklausė, kas atsitiko, pasakiau, kad trenkiausi į stalą, bet ji nepatikėjo. Tai buvo prieš naujus metus, gruodžio mėn., nepamenu, kuri savaitės diena buvo. K. man trenkė iš kumščio į petį

Nukentėjusysis parodo, kad jam iš nugaros trenkė per petį.

Nukentėjusysis parodo:

- Paskui pasakė, kam palikau pirštines, trenkė per galvą, paskui įspyrė į nugarą, aš nueidinėjau, K.trenkė duris ir vos pirštų neprispaudė. Aš tada neverkiau.

Man ant skruosto buvo likusi žymė, nes tėtis trenkė su diržu, nes jam K. pasakė, kad trenktų, nežiūrėdamas kur ir iš visų jėgų. Tai buvo dieną prieš tai, kai K. mane sumušė. Diržas buvo juodos spalvos, sagtis buvo iš metalo, balta tokia spalva. Man paskambino tėtis ir pasakė, kad kai grįšiu atsiimsiu, grįžo, pavalgė, išvažiavo į „Mega“ ir grįžęs pradėjo mušti, aš tuo metu buvau savo kambaryje. Aš buvau ant lovos, atėjo tėtis ir sako, kam tu meluoji, kam tu vėluoji, kodėl taip darai, nesupranti, kad nervuoji, kad K. turi gerti lašus, bet ji jokių lašų negeria. Tėtis pasakė, kad daugiu taip nedaryčiau, nes dar skaudžiau gausiu. Tėtis su tuo juodu odiniu diržu įėjo į kambarį, davė man per ranką, koją, į žandą, bet kai į žandą trenkė, nelabai skaudėjo. Tėtis man trenkė į kairės kojos šlaunį, buvo didelė mėlynė. Aš verkiau. Bet pasakė, kad jei dar verksiu, daugiau gausiu. Paskui užtrenkė duris, išvirė valgyti koldūnų, kurių nemėgstu, davė 15 min. pavalgyti, aš nespėjau, tada K. grūdo su šaukštu man tuos koldūnus, išklibino dantį su tuo šaukštu, aš paskui vos nevėmiau. K. šaukė marš į kambarį, kad nematyčiau, o tėtis pasakė, kad neturtų manęs žadinti, kad į mokyklą nevėluočiau. Aš ilgai nemiegojau, pusę nakties, galvojau, kada pas mamą nuvažiuosiu. Jau senai noriu pas mamą važiuoti. Močiutė pagrasino tėčiui, kad Vaiko teises iškvies, tada tėtis su K. apsiramino. Tada pasakė, kad dovanų negausiu, tik kokią saldainių dėžutę, o po Kalėdų skrisiu pas mamą.

Pykstu ant tėčio, ant K. ypač, su ja nenoriu taikytis. Su tėčiu galėčiau taikytis, bet jis turėtų su K. nebegyventi. Dabar su tėčiu nelabai norėčiau gyventi. Dabar su mama norėčiau gyventi.

Manau, kad K. tik tėčiu naudojasi, jis jai visokius papuošalus perka. Tegu jis K. dukras muša, o ne mane.

Į prokurorės klausimus:

- Paskutiniai įvykiai buvo, kai tėtis su diržu mane mušė ir kai K. mane mušė. Tada man skaudėjo, bet aš prie tų mušimų jau pripratęs, man skaudžiausia, kad tėtis negalvoja savo galva, nepagalvojęs viską daro. Aš nuolat taip gyvenau, dažnai mane mušė, žymėdavau net kalendoriuje, kiek mane muša, tėtis man liepė žymėti. Sakė, kad tada gal pagalvosiu, kad neverta taip elgtis. Nepamenu, kada jis man liepė žymėti kalendoriuje, tai buvo šiais metais, mano kambaryje anuose namuose yra dar kalendorius.

Mano draugas, kuriam viską papasakojau, yra J. B. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, iš mano klasės.

K.man įspyrė kažkur į strėnas. Nemačiau su kuo įspyrė, nes buvo už nugaros. Kai Kr. man trenkė į petį, į galvą, nelabai skaudėjo. Bet kai įspyrė, tai skaudėjo, nes ji buvo užsidėjusi ilgus batus.

Stengdavausi gerai sutarti su K., kad nemuštų manęs, bandžiau atsiprašinėti. Aš su ja apie tai nešnekėdavau, nes ji nesiklausydavo. Aš piešinių pripešdavau, kad manęs nemuštų. Pasakydavau, kad atsiprašau, paduodavau piešinį. Ji sakydavo, kad gražu, bet reikia elgtis gražiau. Kai tik prisidirbdavau, tą pačią dieną gaudavau, pvz., lėkščių, grindų neišplaudavau, vonios neišveisdavau. Jei per vėlai grįždavau, su diržu mušdavo. Ji šiaip sau duodavo namų ruošos darbus man dirbti, pasakydavo, kad kai padarysiu pamokas, išvalyti grindis, išplauti indus. Būdavo, kad neužplaudavau indų, nes liepdavo puslapį parašyti, pamokas padaryti. Aš nespėdavau visko padaryti, man niekas nepadėdavo, jeigu būtų užtekę laiko, būčiau viską padaręs. Su K. nepasiginčysi, ji kai užsinori, viską padarydavo. Aš jai negalėdavau pasakyti „ne, gal kitą kartą“. Aš jos bijodavau, dabar nebebijau.

Buvau su mama ir su K. pas gydytoją, kai mėlynes žiūrėjo. Kai visus reikalus tvarkė, dokumentus, kai mane paėmė, po kokių 3 dienų važiavome su reikalais. Važiavome prie tokio raudono plytinio namo. Ten buvo ne gydytojas, kažkoks kitas asmuo. Man pasakė parodyti, kur yra mėlynės, aš jam parodžiau. Paklausė, ar dar kažkur yra, klausinėjo, kuriose vietose yra. Manęs neklausė, iš kur tos mėlynės pas mane yra. Viena apžiūrinėjo su liniuote, kita kompiuteryje rašė. Klausė manęs konkrečios datos, ką prisiminiau, aš jai pasakiau. Kur buvo šviežios mėlynės, paklausė, kur ir kada buvo tos mėlynės, aš pasakiau savaitės dieną, o jos žiūrėjo kalendoriuje. Kai mane apžiūrėjo, paklausė, kada buvo ta mėlynė ir paklausė, kas mušė, aš pasakiau kad tėtis, kad buvo ketvirtadienis, o dėl anksčiau buvusių mėlynių, tai aš neprisimenu. Aš manau, kad aš gerai pasakiau viską ekspertėms.

Į atstovės advokatės klausimus:

- Močiutė gąsdino tėtį, kad kreipsis į Vaiko teises. Aš atėjau pas ją ir pradėjau verkti, kad bijau grįžti, nenoriu su K. gyventi, sakiau, kad mane greičiau užmuš, nei spėsiu užaugti. Bet močiutė pasakė, kad negali nieko padaryti, ji pati paskambino ir dabar močiutė laibai gailisi, kad ji skambino ir ji nori, kad aš gyvenčiau ne pas tėtį, o gyvenčiau pas ją. Močiutė paskambino Vaiko teisėms ir pradėjo negražiai kalbėti apie mamą, kad ji bloga, nemoka rūpintis vaiku. Norėčiau, kad gyventume visi kaip anksčiau, kai tėtis su mama dar gyveno. Dabar norėčiau pas mamą gyventi, nes su mama viskas gerai.

Į įtariamojo klausimus:

- Mėlynės atsirado nuo tėčio su diržu mušimo, dar K. mušė su diržu, dar mušėsi K. iš rankų ir spyrė, tai nuo šitų. Iš kitur negalėjo būti tos mėlynės, nes aš nei niekur griuvau, nebuvau savęs susižalojęs, aš tik pirštą buvau pats išsisukęs.

Ėjau iš mokyklos, bėgau, užkliuvau, kai kritau, su ranka atsirėmiau ir išsisukau pirštą. Aš visą laiką iš mokyklos skubu, nes bijau pavėluoti. Kai dar K.nemušė, turėdavau mėlynių iš lauko, bet paskui nebeidavau į lauką ir nebeturėdavau. Anksčiau mes su tėčiu dviračiais važinėdavome, su šautuvais šaudėmės, krisdavome visaip. Kai K. atsirado, savaitgaliais leisdavo į lauką, bet aš daugiau laiko namuose praleisdavo. Aš manau, kad esu labiau energingesnis. Man nelabai gaunasi susikaupti. Biški anksčiau grįžtu, kol su tėčiu kalbu, po kambarį ratu lakstinėju, po to persirengiu, pavalgau ir einu pamokas ruošti. Kai grįždavau iš mokyklos, arba man paskambindavo, arba aš paskambindavau tėčiui ir kol kalbėdavau, aš ratu kambaryje bėgiodavau. Dar kai grindis valydavau, su šluota lakstydavau. Aš tik kartais mokykloje per pertraukas lakstydavau, po to bėgdavau iš mokyklos namo, paskui būdavau pavargęs, nes per 5 min. nuo mokyklos iki namų parbėgdavau. Aš bėgdavau namo, nes bijodavau pavėluoti, kai bėgdavau, spėdavau greičiau grįžti“ (b.l.45).

Liudytoja V. K. parodė, kad dirba J.Grušo meno vidurinėje mokykloje, Kaune. M. K. yra mokyklos 4 A klasės mokinys, kurio mokytoja yra ji. M. K. mokosi nuo 2013 m. vasario mėnesio šioje mokykloje. Klasės susirinkimuose dalyvaudavo M. tėtis G. K.. M. mamos V. K. nėra mačiusi. Kaip ji suprato, M. tėvai buvo išsituokę. Tėvas sūnumi rūpindavosi, mokėjo už pratybas, įmokas už moksleivių išlaikymą švietimo įstaigoje.

2013-12-09 ryte mokykloje ji pastebėjo ant M. veido raudoną juostą per visą skruostą. Kai ji paklausė, ką pasidarė, M. atsakė, kad savaitgalį žaisdamas namuose krito ir įsibrėžė į stalo kampą. Jis buvo linksmas kaip ir visada. Ankščiau ji nematė, kad būtų mėlynių ar kitokių kokių nors sumušimų ant M. kūno. Jis niekada nepasakojo, kad jo atžvilgiu smurtaujama.

2013-12-12 ketvirtos pamokos pradžioje apie 12 val. atėjo mokyklos socialinė pedagogė ir iš klasės m. pasiėmė. Tuo metu vaikas labai pasimetė. Po to socialinė pedagogė pasakė, kad atvažiuoja jo mama ir vaiką atiduos mamai, nes taip liepė iš vaiko teisių apsaugos skyriaus. M. buvo pasimetęs, išsigandęs ir tylėjo. Ar tuo momentu vaikas sakė, kad jį tėtis sumušė ar ne, V. K. neprisimena. Nuo 2013-012-13 M. mokykloje nėra iki šios dienos. Jo mama paskambino ir pasakė, kad M. serga.

V. K. žino, kad Mantui būdavo liepta po pamokų labai greitai grįžti namo, t.y. jam būdavo nustatytas grįžimo laikas.

Apklausta liudytoja K. V. parodė, kad dirba J.Grušo vidurinėje mokykloje, socialine pedagoge. 2013-12-12 jai paskambino iš vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė ir pasakė, kad atvažiuoja M. K. pasiimti jo mama, kadangi gavo iš močiutės pranešimą, kad M. sumušė jo tėvas. K. V. iš karto nuėjo į klasę ir jį atsivedė į savo kabinetą. Ji matė ant Ma. veido platų brūkšnį, kuris matėsi jau apdžiūvęs, ne tos pačios dienos. Paklausus kas atsitiko, iš pradžių vaikas teigė, kad jis susimušė į stalą. Po to M. K. pradėjo pasakoti, kad jam tėtis su diržu netyčia pataikė. K. V. M. kūno daugiau neapžiūrinėjo, jis nesakė, ar jam kur nors daugiau tėtis sudavė su diržu. Matėsi, kad vaikas nenori nieko pasakoti. Manto paklausus, kodėl jis taip „plonai“ apsirengęs, jis atsakė, kad K. paėmė iš jo megztinį, kad jis niekur nevaikščiotų o po mokyklos eitų tiesiai į namus. Vaikas sakė, kad K. ar tą pačią dieną ar iš vakaro, jam išeinant ryte į mokyklą trenkė su ranka per galvą, įspyrė į sėdmenis ir išstūmė pro duris. Dar M. K. pasakojo, kad jį užrakindavo kambaryje, ar tėvas ar pamotė nežinau, ir jo neišleisdavo, o jam tame kambaryje būdavo šalta nes nesandarus langas. Neduodavo žaisti su kompiuteriu. Jis teigė jeigu būdavo leidžiama K. dukroms daryti ką jos nori, tai jam neleisdavo nieko. K. jam liepdavo per prievartą valgyti. M. pasakojo, kad jis negalėdavo susisiekti su savo mama, nes būdavo pakeičiamas jo telefone mamos numerio vienas skaičius. Susitikti su savo močiute jis taip pat negalėdavo, nebent močiutė ateidavo tik prie mokyklos. M. būdavo grasinamas nuobaudomis, t.y. jei jis prasikals, tai nevažiuos pas mamą.

Laiduoja prašoma pripažinti B. B. parodė, kad K. K. yra jos dukra. Ji- gera, sąžininga. B. B. netiki, kad ši galėjo vaiką mušti. Savo vaikų ji nemuša. Pati B. B. gyvena `Jonavoje. Dukra ištekėjo, kai jai buvo 23-24 metai. Su dukra bendrauja, dažniau susiskambina. Kai būna sunkios situacijos, dukra visada kreipiasi į ją. Jei dukra prašė, kad ją B. B. atstovautų, tai ji pasitiki ja. Mano, kad dukra klausytų jos patarimų. Pati B. B. neturėjo problemų su policija, nebausta. Šiuo mety yra pensininkė, bet dirba valytoja.

Laiduotoju prašomas pripažinti V. K. nurodė, kad G. K. yra jo sūnus. Pats V. K. gyvena Kėdainiuose jau 8 metus. Jis negirdėjo, kad anksčiau tokie dalykai būtų buvę. Su sūnumi bendrauja-tai sūnus pas jį atvažiuoja, tai jis pas sūnų nuvažiuoja. Sūnus niekada neturėjo polinkio daryti nusikaltimus. Tiki, kad sūnus jo klausytų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.G3243/13(02) matyti, kad mažamečiui M. K. konstatuota poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio žasto srityje, kairiame skruoste su odos nubrozdinimu, kairėje šlaunyje. Poodinės kraujosruvos nugaroje, kairio žasto srityje, kairiame skruoste su odos nubrozdijimu galėjo būti padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryta keturių trauminių poveikių pasėkoje, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2013-12-06. Poodinės kraujosruvos kairės šlaunies srityje padarytos kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padarytos dviejų trauminių poveikų pasėkoje, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t.y. 2013-12-09. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l.23)

Iš 2014 m. gegužės 27 d.-birželio 2 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr.103MS-91/2014 matyti, kad.:

1. M. K. nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo metu negalėjo

visapusiškai pilnai suprasti prieš jį atliekamų veiksmų esmės. Nors M. K. mėgino

aktyviau priešintis tiems veiksmams (prašė nemušti, atskleidė aplinkybes močiutei),

tačiau dėl savo būsenos (fizinio silpnumo, pastovios baimės) bei kitų aplinkybių

(psichinio smurto; įtariamasis G. K. yra jo tėvas; adekvataus reagavimo stoka į jo

skundus ) aktyviau tiems veiksmams priešintis jis negalėjo.

M. K. gali teisingai suprasti konkrečias faktines (išorines) reikšmingas bylai aplinkybes bei duoti apie tai parodymus.M. K. parodymai yra realistiški, atitinkantys jo žodyną, jų turinyje atsiskleidžia jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai. M. K. duodamus parodymus ikiteisminio tyrimo metu mėgino paveikti įtariamasis G. K., tačiau esminio poveikio M. K. parodymams nepadarė. Apie M. K. galėjimą duoti parodymus taip pat atsakyta 2 punkte.M. K. toliau dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdyje nerekomenduojama dėl jo psichikos būsenos, kadangi jam konstatuojamas adaptacijos sutrikimas, vyraujant emocijų sutrikimui, nagrinėjamo įvykio prisiminimai M. K. psichikos būseną veikia psichotraumuojančiai. Jo duodami parodymai yra ypač gausūs detalėmis. Juo labiau tolimesnės apklausos nerekomenduojamos, kadangi įtariamasis G. Kuras yra jam emociškai reikšmingas asmuo (tėvas) (1 t., b.l. 68-76).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. K. parodė vietą ir nurodė, kur ir kaip jis padarė nusikalstamą veiką (1 t., b.l.174-177).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. K. parodė vietą ir nurodė, kur ir kaip ji padarė nusikalstamą veiką (1 t., b.l.178-182).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamųjų G. K. ir K. K. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 3 d., nes kaltinamieji, veikdami tiesiogine tyčia, panaudodami fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam mažamečiui M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, plakant, spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant, veikiant dujomis ar panaudojant gyvūnus ar gyvius ir pan. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismo nuomone, būtent tokiais neteisėtais veiksmais ir pasireiškė kaltinamųjų G. K. ir K. K. veiksmai. Ir pačių kaltinamųjų, ir nukentėjusiojo mažamečio parodymai atspindi tikrąsias įvykio aplinkybes ir patvirtina realius faktus – kaltinamųjų panaudotą fizinį smurtą prieš mažametį, sukėlusį pastarajam fizinį skausmą.

Dėl laidavimo

Byloje kaltinamojo G. K. tėvas V. K. ir kaltinamosios K. K. mama B. B. pareiškė prašymus dėl laidavimo.

BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju gali būti nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti G. K. ir K. K. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamieji ankščiau neteisti, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kaltais padarę nusikalstamas veikas prisipažino ir gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., yra pagrindas manyti, kad kaltinamieji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.

BK 40 str. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. tėvas V. K., kaltinamosios K. K. motina B. B. anksčiau neteisti (1 t., b.l. 140-155), B. B. administracine tvarka nebausta. Teismo nuomone šie asmenys gali būti kaltinamųjų laiduotojais.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog G. K. ir K. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 2 d., 3 d., todėl kaltinamieji atleistini nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant juos pagal laidavimą: kaltinamąjį G. K.- laiduotojo V. K. atsakomybėn be užstato, kaltinamąją K. K.-laiduotojos B. B. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla G. K. ir K. K. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (LR BPK 109 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, sukrėtimą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, mažamečio nukentėjusiojo M. K. atstovė pagal įstatymą I. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad savo sūnaus savijautą, jo patirtus dvasinius ir fizinius išgyvenimus ji vertina 3000 € suma, iš kiekvieno atsakovo (t.y. kaltinamojo) priteisiant po 1500 €. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. 2015-01-14 jai atlygino dalį žalos, t.y. 318,58 €, prašo priteisti iš kaltinamojo G. K. 1181,42 €, iš kaltinamosios K. K.-1500 € neturtinės žalos atlyginimo, taip pat jos turėtas teismo išlaidas-19 Lt (kelionės į valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių sužalojimo mastui nustatyti ir dokumentų iš baudžiamosios bylos kopijų darymo išlaidos), taip pat išlaidas už advokato paslaugas.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog kaltinamieji, naudodami fizinį smurtą, sukėlė mažamečiui M. K. fizinį skausmą. Pats nukentėjusysis nurodė, kad bijo K. K., ir jo tėvas G. K., ir K. K. ne kartą naudojo prieš jį fizinį smurtą. Taigi, akivaizdu, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, neigiamas psichologines pasekmes. Tačiau teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamųjų nusikalstami veiksmai nepaliko nukentėjusiajam mažamečiui M. K. jokių liekamųjų reiškinių, jam nebuvo taikomas intensyvus gydymas, reabilitacijos, nebuvo reikalinga psichologo ar psichiatro konsultacijos, todėl siekiant nukentėjusiojo ir kaltinamųjų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, bei vadovaujantis teismų praktika, nustatant neturtinės žalos dydį, nukentėjusiojo įstatyminės atstovės I. K. civilinis ieškinys tenkinas iš dalies, mažintina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis, nustatant, kad iš kaltinamųjų G. K. ir K. K. priteistina po 600 € neturtinės žalos nukentėjusiojo mažamečio M. K. atstovės pagal įstatymą I. K. naudai. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. K. dalį žalos, t.y. 318,58 € (2 t., b.l. 46) atlygino, iš kaltinamojo G. K. priteistina suma mažintina iki 281,42 €.

Be to, iš kaltinamųjų solidariai priteistinos teismo išlaidos- 5,50 € bei 724,05 € už advokato paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

G. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant jį laiduotojo V. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

K. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str., perduodant ją laiduotojos B. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti solidariai iš G. K. ir K. K. 5,50 € (penkis eurus 50 euro centų) teismo išlaidų bei 724,05 € (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 05 euro centus) teismo išlaidų už advokato paslaugas, iš G. K. 281,42 € (du šimtai aštuoniasdešimt vienas euras 42 euro centai), iš K. K.-600 (šešis šimtus) € neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo M. K. atstovės pagal įstatymą I. K. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas