Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties, kuria patenkintas prokurorės prašymas ir baudžiamoji byla Nr. 1-20-175/2011 perduota Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, nustatant 3 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Teisėja, išnagrinėjusi Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-20-175/2011, kurioje R. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje padarymu; E. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą 2011 m. rugsėjo 26 d. teisiamajame posėdyje prokurorė pareiškė prašymą - bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Prokuroras, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, mano, kad ji yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teigia, jog teisiamajame posėdyje dalyvavusios prokurorės prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą buvo nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl neturėjo būti patenkintas, o skundžiamoje nutartyje išdėstyti teismo motyvai yra formalūs ir nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui.

Nepagrįstas teismo motyvas, kad byloje gautos specialisto išvados vertimą į italų kalbą privalo atlikti ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija. Teismui buvo pateiktas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių rajono PK raštas, kuriame nurodyta, jog Kauno apskrities VPK neturi finansinių galimybių apmokėti specialisto išvados vertimą. Todėl, prokuroro nuomone, teismas, kaip savarankiška institucija, turinti savo biudžetą, privalėjo pati imtis priemonių atlikti minėtos išvados vertimą, o ne ją deleguoti institucijai atlikusiai ikiteisminį tyrimą.

Taip pat apelianto manymu, teismas, priimdamas sprendimą tenkinti prokurorės prašymą ir grąžinti bylą prokurorui tyrimui papildyti, privalėjo nutartyje nurodyti kokius konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti bei pateikti motyvus ir priežastis, dėl kurių šių veiksmų nėra galimybės atlikti teisme. Teismas tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nenurodė, o apsiribojo abstrakčiais teiginiais. Prokurorės nurodytus atliktinius ikiteisminio tyrimo veiksmus, minimus teisiamojo posėdžio protokole: liudytojų, kaltinamųjų apklausas, teismas galėjo atlikti teisminio nagrinėjimo metu.

Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje greitais sueina senaties terminas, todėl būtina vienokia ar kitokia teismo pozicija dėl kaltinamiesiems pareikštų kaltinimų.

Teismo posėdyje skundą padavęs prokuroras nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas grąžino baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti pagal teisme pareikštą prokurorės prašymą. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 3 dalimi, 254 straipsnio 3 dalimi byla gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Prokuroro, kaip ir bet kurio kito prašymą pateikusio bylos nagrinėjimo teisme dalyvio, prašymas turi būti konkretus ir motyvuotas. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė savo prašymą – bylą perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti - pateikė žodžiu ir jį motyvavo tuo, kad remiantis nauja specialisto išvada atsirado būtinybė atlikti papildomus tyrimo veiksmus, o būtent: apklausti papildomai vyr. buhalterę ir direktorių, atlikti tyrimą dėl ilgalaikio turto, išsiaiškinti nuomos sutarties aplinkybes, apklausti kaltinamuosius, po ko jiems bus įteikti nauji pranešimai apie kaltinimą (18 t., 150-151 b.l.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi patenkino minėtą prokurorės prašymą ir baudžiamąją bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog byloje gauta specialisto išvada, kuri yra neišversta į italų kalbą, o tai padaryti yra būtina ir tai privalo atlikti ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija, taip pat byloje būtina rinkti naujus įrodymus, atlikti kitus papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurių teisminio bylos nagrinėjimo metu atlikti negalima.

Aukštesniojo teismo nuomone tokie teismo motyvai yra nepagrįsti dėl sekančių aplinkybių.

Visų pirma, nepagrįstas teismo motyvas, kad byloje gauta nauja specialisto išvada privalo būti išversta į italų kalbą. Vadovaujantis BPK 8 straipsnio 1 dalies nuostata Lietuvos Respublikoje baudžiamasis procesas vyksta valstybine kalba. Lietuvių kalbos nemokantiems baudžiamojo proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, paduoti prašymus ir skundus, kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga proceso dalyviai turi teisę naudotis vertėjo paslaugomis BPK nustatyta tvarka (BPK 8 straipsnio 2 dalis) ir tik svarbiausi proceso dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka (BPK 8 straipsnio 3 dalis). Įteikiami dokumentai yra pranešimas apie įtarimą (BPK 187 straipsnis), kaltinamasis aktas (BPK 220 straipsnis), pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas (BPK 310 straipsnis), apeliacinės instancijos teismo nutarties ar nuosprendžio nuorašas (BPK 324 straipsnis) ir kiti BPK nustatytais atvejais proceso dalyviams įteikiami bylos dokumentai. Nagrinėjamu atveju, teismo nurodyta specialisto išvada yra pateikta valstybine - lietuvių - kalba. Specialisto išvadą įteikti kaltinamajam (ar kitam proceso dalyviui) pagal BPK nuostatas nėra privaloma, todėl ir versti ją iš lietuvių kalbos į gimtąją kaltinamojo kalbą, nagrinėjamu atveju - į italų kalbą, nėra privaloma. Iš bylos duomenų matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvauja vertėjas (18 t., 148 b. l.), todėl kaltinamasis, norėdamas susipažinti su pateikta specialisto išvada, gali naudotis vertėjo paslaugomis (BPK 8 straipsnio 2 dalis).

Antra, teismo nutartis yra procesinis teismo dokumentas, kuriame turi būti ne tik nurodytas priimtas sprendimas, bet ir išdėstyta sprendžiamo klausimo esmė bei sprendimo priėmimo motyvai. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis iš esmės yra nemotyvuota, nes joje išdėstyti teismo motyvai, kuriais buvo patenkintas prokurorės prašymas, yra lakoniški ir deklaratyvūs. Teismas nurodydamas, jog byloje būtina rinkti naujus įrodymus ir atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, konkrečiai nenurodė kokius naujus įrodymus prokuroras turi rinkti ir kokius papildomus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu privalo atlikti. Todėl iš skundžiamos teismo nutarties turinio visiškai neaišku kokioje apimtyje buvo patenkintas prokurorės prašymas ir kokius procesinius veiksmus privalo atlikti prokuroras.

Trečia, teismas skundžiamoje nutartyje deklaratyviai nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu negalima atlikti prokurorės nurodytų veiksmų. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą, o jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Sprendžiant iš prokurorės teisiamame posėdyje pareikšto prašymo turinio, priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė žemesnysis teismas, visi prokurorės nurodyti procesiniai veiksmai (liudytojų ir kaltinamųjų apklausa, papildomų tyrimų atlikimas ir kt.) gali būti atlikti ar paskirti atlikti nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina ir tai, kad pasikeitus kaltinime nurodytoms faktinėms aplinkybėms, prašyti pakeisti kaltinamiesiems kaltinimus prokuroras gali ir teisme (BPK 256 straipsnis).

Ketvirta, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįstas teismo sprendimas perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti vilkina bylos nagrinėjimą, o tai suponuoja BPK 1 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo - greitai atskleisti nusikalstamas veikas, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, kuriame įtvirtinta kiekvieno asmens teisė į jo bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, pažeidimus.

Dėl to, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog skundžiamąja apygardos teismo nutartimi pagrindo perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti nenustatyta, todėl apskųstoji nutartis nepagrįsta ir naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui ją nagrinėti.

Nutartis yra neskundžiama.