- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-1072-577/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-39595-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- UAB „Fixum“
- Atsakovas
- D. B., UAB „Namų auditas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fixum“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Fixum“ ieškinį atsakovams D. B. ir UAB „Namų auditas“ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Fixum“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t.y. 1.1) įpareigoti atsakovus nutraukti ieškovo komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos naudojimą, perdavimą; 1.2) įpareigoti atsakovus tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nesiūlyti ieškovo klientams, t.y. ieškovo administruojamų namų patalpų savininkams, savininkų įgaliotiems asmenims ar savininkų bendrijoms, taip pat jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims nutraukti sutartis su ieškovu, taip pat tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai bet kokiems tretiesiems asmenims nesiūlyti nutraukti ieškovo klientų (ieškovo administruojamų namų patalpų savininkų) bendrojo naudojimo objektų administravimą, kurį vykdo ieškovas; 1.3) įpareigoti atsakovus UAB „Namų auditas“ ir D. B. nesudaryti sutarčių su ieškovo buvusiais ir esamais klientais, t.y. su ieškovo administruojamų ir administruotų namų patalpų savininkais, savininkų įgaliotais asmenimis, ar (ir) savininkų bendrijomis, taip pat su jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviais ar (ir) jų įgaliotais asmenimis; 2) priteisti iš atsakovų solidariai 44 298,12 EUR turtinei žalai atlyginti bei įpareigoti atsakovus paskelbti nurodyto turinio pareiškimą. Taip pat ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės D. B. penkių procentų metines palūkanas, o iš atsakovo UAB „Namų auditas“ – šešių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo naudai bei bylinėjimosi išlaidas. Be to, ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams bet kokia forma tiesiogiai ir netiesiogiai inicijuoti daugiabučių namų ir kitų statinių bendro naudojimo objektų administravimo sutarčių nutraukimą tarp UAB „Fixum“ ir jo klientų, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti ir sudaryti sutartis su UAB „Fixum“ buvusiais ir esamais klientais, t.y. su ieškovo administruojamų ir administruotų namų patalpų savininkais, savininkų įgaliotais asmenimis, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijomis, taip pat jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviais ar (ir) jų įgaliotais asmenimis bei areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas ieškinio reikalavimų sumai – 44 298,12 EUR. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovai ir toliau tęsia neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu – pasinaudodami ieškovo komercinėmis paslaptimis perviliojo ieškovo klientus, ko pasakoje padidėjus nuostolių dydžiui (didelė ieškinio suma), egzistuoja didelė grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Be to, atsakovė D. B. buvo ieškovo direktorė, todėl turėdama pareigą neatskleisti konfidencialios ieškovo informacijos šią pareigą pažeidė. Esant šioms aplinkybėms ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo nuomone, atsakovai ir toliau galės tęsti nesąžiningos konkurencijos veiksmus ieškovo atžvilgiu, o dėl tokių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovo klientams nutraukus sutartis su ieškovu, atkurti buvusią padėtį nebūtų galimybių arba ieškovo padėtis būtų labai apsunkinta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Pirmos instancijos teismo nuomone, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovo reikalavimų, nors byla nebūtų išnagrinėta iš esmės, tuo tarpu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Taip pat teismas pažymėjo, kad išankstiniu draudimu atsakovams savo veikloje sudaryti sutartis su ieškovo buvusiais ir esamais klientais bei draudimas atsakovams inicijuoti sutarčių tarp UAB „Fixum“ ir jo klientų nutraukimą – iš esmės būtų suvaržytos ne tik atsakovų, bet ir byloje nedalyvaujančių asmenų – daugiabučių namų gyventojų teisės ir teisėti interesai. Be to, pirmos instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kurio pagrįstumas bus nustatytas tik bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl šioje bylos stadijoje apskritai nėra aišku, ar ieškinys yra pagrįstas, o esant nurodytoms aplinkybėms, būtų neteisinga areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas pareikštų reikalavimų sumai, vadovaujantis vien tik tuo, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Fixum“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu. Tvirtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prevencinio ieškinio šalis turi teisę prašyti užtikrinti reikalavimą, sutampantį su pareikšto ieškinio reikalavimu. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju šios išimtinės laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes nėra jokios kitos galimybės užtikrinti teismo sprendimo realų įgyvendinimą. Ieškovas teigia, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovams tęsiant jo klientų perviliojimą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, gali susiklostyti tokia situacija, kad kol bus išnagrinėta ši byla, atsakovai pervilios visus jo klientus, o tokia grėsmė yra reali, nes atsakovai ir po bylos iškėlimo vykdo savo neteisėtus veiksmus. Tokiu atveju teismo sprendimas taptų tik deklaratyviu, nes ieškovo pažeisti teisėti interesai nebūtų apginti ir apsaugoti. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pritaikius jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, daugiabučių namų gyventojų teisės nebūtų pažeistos, nes patiems daugiabučių namų gyventojas nebūtų taikomi jokie apribojimai nutraukti sutartis su UAB „Fixum“ ir pasirašyti naujas sutartis su bet kokiu kitu administratoriumi. Ieškovas tvirtina, kad jo pareikštas atsakovų atžvilgiu ieškinys turėtų būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas, todėl esant grėsmei, kad teismo sprendimas gali tapti neįgyvendinamas, būtina taikyti atsakovų atžvilgiu jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, apeliantas pažymi, kad ieškinio suma abiejų atsakovų atžvilgiu laikytina neabejotinai didele, o didelė ieškinio suma sudaro pagrindą prezumpcijai, kad kyla reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Taip pat apeliantas atskirajame skunde yra suformulavęs prašymą sujungti šią bylą su kita Vilniaus apygardos teismo civiline byla Nr. 2S-157-258/2015, kadangi abiejose bylose iš esmės yra sprendžiamas analogiškas klausimas, skiriasi tik prašomo taikyti arešto mastas.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys G. S. ir K. B. atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskirojo skundo argumentais, todėl atskirąjį skundą prašo tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Pažymėtina, kad CPK 144 str. nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovas UAB „Fixum“ patikslintu ieškiniu prašo: 1) įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, t.y. 1.1) įpareigoti atsakovus nutraukti ieškovo komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos naudojimą, perdavimą; 1.2) įpareigoti atsakovus tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai nesiūlyti ieškovo klientams, t.y. ieškovo administruojamų namų patalpų savininkams, savininkų įgaliotiems asmenims ar savininkų bendrijoms, taip pat jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviams ir (ar) jų įgaliotiems asmenims nutraukti sutartis su ieškovu, taip pat tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai bet kokiems tretiesiems asmenims nesiūlyti nutraukti ieškovo klientų (ieškovo administruojamų namų patalpų savininkų) bendrojo naudojimo objektų administravimą, kurį vykdo ieškovas; 1.3) įpareigoti atsakovus UAB „Namų auditas“ ir D. B. nesudaryti sutarčių su ieškovo buvusiais ir esamais klientais, t.y. su ieškovo administruojamų ir administruotų namų patalpų savininkais, savininkų įgaliotais asmenimis, ar (ir) savininkų bendrijomis, taip pat su jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviais ar (ir) jų įgaliotais asmenimis. Tuo tarpu teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas siekia, kad atsakovams būtų uždrausta bet kokia forma tiesiogiai ir netiesiogiai inicijuoti daugiabučių namų ir kitų statinių bendro naudojimo objektų administravimo sutarčių nutraukimą tarp UAB „Fixum“ ir jo klientų, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai siūlyti ir sudaryti sutartis su UAB „Fixum“ buvusiais ir esamais klientais, t.y. su ieškovo administruojamų ir administruotų namų patalpų savininkais, savininkų įgaliotais asmenimis, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijomis, taip pat jungtinės veiklos sutarčių, galiojančių UAB „Fixum“ administruojamuose pastatuose, dalyviais ar (ir) jų įgaliotais asmenimis.
Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį ir kt. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, todėl jas taikant byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas. Kitaip tariant, laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet nesutapti su pareikštais reikalavimais, t.y. ieškinio dalyku. Tiesa, sutiktina su apeliantu, kad kai kada ir prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.) teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, tačiau pažymėtina, jog tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
Nagrinėjamu atveju pritartina pirmos instancijos teismo pozicijai, kad, pritaikius ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrintas ne teismo sprendimo, kuris galėtų būti palankus ieškovui, įvykdymas, bet iš anksto būtų patenkinta dalis ieškovo reikalavimų. Tokia situacija, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kai ieškovas savo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrindė jokiais svariais argumentais, kurie sudarytų prielaidas manyti, jog nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, vėliau, jeigu ginčas būtų išspręstas ieškovo naudai, jau nebus įmanoma ar bus labai sunku įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pakankamo pagrindo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš dalies sutampa su paties ieškinio reikalavimais. Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste būtina atkreipti dėmesį ir į tą aplinkybę, kad bendro naudojimo objektų administravimo sutarčių nutraukimas ir naujų sutarčių sudarymas nepriklauso vien tik nuo atsakovo UAB „Namų auditas“ valios, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai visais atvejais tik balsų dauguma turi teisę priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Sutiktina ir su pirmos instancijos teismo nuomone, kad, pritaikius minėtas ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų suvaržytos ne tik atsakovų, bet ir byloje nedalyvaujančių asmenų – daugiabučių namų gyventojų, teisės ir teisėti interesai.
Taip pat apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia jokio pagrindo nesutikti ir su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo areštuoti atsakovų turtą ir pinigines lėšas pareikštų reikalavimų sumai. Pažymėtina, kad bet kuriuo atveju teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl nepriklausomai nuo to, ar minėta suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012, 2013 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1724/2013, 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1917/2013). Be to, ieškovui išaiškintina ir tai, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones priešingos šalies atžvilgiu, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties ieškovo valios. Kai nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog atsakovas vengs ar negalės vykdyti teismo sprendimo, t. y. nėra duomenų apie grėsmes teismo sprendimo įvykdomumui, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1093/2012)
Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantui išaiškintina, jog prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio jam bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones paaiškėjus aplinkybėms, galinčioms turėti įtakos būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.