- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-13
- Bylos Nr.
- 2A-845-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- A., A. G.
- Advokatai
- Algaudas Kirša
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacinio žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei A. G., dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. M. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti atsakovę A. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pereinamajame kambaryje, plane pažymėtame indeksu 8 - 4, išgriauti gipskartonio plokščių pertvarą, skiriančią kambarį nuo koridoriaus, išklijuoti tapetais šio kambario sienas ir išbalinti lubas, dešinėje nuo įėjimo pusės prikalti grindjuostes, koridoriaus sienoje užtinkuoti išdaužytą įstrižą maždaug 2 centimetrų gylio griovį, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kambarys, plane pažymėtas indeksu 8 – 4, ieškovui bei atsakovui paskirtas naudotis bendrai. Atsakovė bendro naudojimo pereinamame kambaryje, be ieškovo sutikimo pastatė gipso pertvarą. Ieškovui pareikalavus išgriauti gipso pertvarą – atsakovė atsisakė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija, atsakovei už minėtą pažeidimą pripažino kalta už administracinės teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str., ir skyrė administracinę nuobaudą – papeikimą.
Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas be pagrindo reikalauja įpareigoti atsakovę atlikti buto remontą, nes atsakovė pati jokios pertvarkos nestatė. Nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sūnus tėvo leidimu, t.y., ieškovo leidimu padarė paminėtą pertvarą, kad galima būtų gyventi su šeima. Atsakovė prašė ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2008 m. gegužės 06 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę A. G., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pereinamąjame kambaryje, plane pažymėtame indeksu 8-4, išgriauti gipsokartonio plokščių pertvarą, skiriančią kambarį nuo koridoriaus, išklijuoti tapetais šio kambario sienas bei išbalinti lubas ir užtinkuoti išdaužytą įstrižą maždaug 2 centimetrų gylio griovį koridoriaus sienoje bei dešinėje šio kambario nuo įėjimo pusėje prikalti grindjuostes, paminėtais darbais atstatant buvusią iki pertvaros įrengimo kambario ir koridoriaus būklę. Priteisė iš atsakovės A. G. ieškovo M. G. naudai 118 Lt žyminį mokestį, 600 Lt atstovavimo išlaidų ir 300 Lt faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo išlaidų. Konstatavo, jog atsakovė nepateikė rašytinio įrodymo, kad šalys susitarė įrengti pertvarą bendro naudojimo kambaryje ar, kad ieškovas sutiko dėl pertvaros įrengimo, todėl ieškovo reikalavimas pagrįstas ir tenkintinas, atitinkamai atsakovė įpareigotina grąžinti bendro naudojimo kambarį atstatant buvusią iki pertvaros įrengimo kambario ir koridoriaus būklę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, teismas tenkino ieškovo ieškinį pilnai, nors sprendime neteisėtai nurodė, kad tenkino dalinai, išeidamas už ieškinio ribų ir jį išplėsdamas. Nesilaikyta LR CPK 261 str. reikalavimų. Ieškovas nebuvo pateikęs reikalavimo atstatyti buvusią iki pertvaros įrengimo kambario ir koridoriaus būklę. Ieškovas byloje nepateikė nei vieno įrodymo, kad A. G. pakeitė buto būklę, įrengdama pertvarą, skiriančią kambarį nuo koridoriaus, išdaužė 2 centimetrų gylio griovį koridoriaus sienoje. Kambaryje atlikti pakeitimai, tačiau juos atliko ieškovo sūnus, kuris iki šiol gyvena šalių bute. Teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą ir įpareigojo atsakovę atlikti tai, ko ji nepadarė. Atsakovė turi neįgalumą, todėl fiziškai pakeisti buto būklę, nepajėgi. Teismo sprendimas yra sąlyginis. Neleidžiama priimti sprendimo, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos, tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 265 str., 267 str. nuostatas. Teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė LR CK 4.35, 4.37 str. normas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą palikti nepakeistu, o apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo jog pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinio reikalavimas dalyje dėl kambario 8-4 sienų ištapetavimo, lubų išbalinimo, grindjuosčių prikalimo ir 2 cm gylio griovio užtinkavimo tenkintinas dalinai, įpareigojant atsakovę atlikti paminėtus darbus tiek, kiek paminėtus darbus būtina atlikti iki ginčo pertvaros įrengimo buvusiai padėčiai atstatyti, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, jog teismas išėjo už ieškinio ribų. Nurodo, jog ginčo pertvara pastatyta atsakovės leidimu, tai patvirtina ir tai, kad už minėtus pažeidimus atsakovė nubausta administracine tvarka. Teismas įvertino visus įrodymus tinkamai ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurį galima įvykdyti, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, jog sprendimas yra sąlyginis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas kaip tik įrodo kokie pakeitimai ir pertvarkymai padaryti, todėl atsakovė nepagrįstai nurodo, jog faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neturi ryšio su byla. Nurodo, jog ieškovo sveikatos būklė nėra susijusi su byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (LR CPK 320 str. 1, 2 d.).
Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 1999-11-29 sprendimu ieškovui M. G. bei atsakovei A. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ buto dalies (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimu šalims nustatyta minėtu butu naudojimosi tvarka, t. y., kad M. G. naudojasi 14,11 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 8-5, o A. G. 13,98 kv. m. kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr. 8-7, kitomis buto dalimis, taip pat ir 17,25 kv. m. ploto kambariu šalys naudojasi bendrai. Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą nurodydamas, jog atsakovė A. G. pažeidė, jo kaip bendrasavininko teises 17,25 kv. m. bendro naudojimosi kambaryje pastatydama pertvarą, t. y. gipso sieną. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-1023, dėl pastatytos pertvaros 2007-09-12 nutarimu pripažino A. G. padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 188 str., bei skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Pagal LR CK 1.136 str. civilinės teisės ir pareigos atsiranda LR Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytų sutarčių, sandorių, iš teismų sprendimų, administracinių aktų, kaip intelektinės veiklos rezultatai, dėl žalos padarymo, taip pat dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. LR CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų (LR CK 4.83 str.1 d.). Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus LR CK nustatytas išimtis (LR CK 4.78 str.). Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę (LR CK 1.137 str.). Pagal LR CK 1.138 str. 2 p. civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovui bei atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, 17,25 kv. m. kambaryje, kuris paskirtas naudotis šalims bendrai, gyveno ieškovo bei atsakovės sūnus su šeima. Kadangi šalys dėl trečiųjų asmenų naudojimosi jų turtu reikalavimų nekelia, darytina išvada, jog šalių sūnus su šeima gyveno ieškovo bei atsakovės sutarimu. Iš bylos medžiagos matyti, jog bendro naudojimosi kambarys, kuriame gyveno šalių sūnus su šeima, t. y., mažamečiu vaiku, yra pereinamas. Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė, tiek šalių sūnus nurodė, jog buvo siekiama pereinamą kambarį padaryti izoliuotą, o minėtus pakeitimus (pertvarą) padarė ieškovo bei atsakovės sūnus. Kadangi statyti pertvarą bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame kambaryje leidimą davė tik vienas iš bendraturčių, šalių sūnus pastatydamas pertvarą bendro naudojimo kambaryje galimai pažeidė ieškovo interesus. Kadangi minėtos pertvaros statytojas yra šalių sūnus, kuris minėtame bute gyveno ieškovo bei atsakovės sutarimu, ieškovas nepagrįstai reikalavimus nugriauti pastatytą pertvarą kelia atsakovei A. G..
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai 2007-09-18 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą vertino kaip rašytinį įrodymą, kuris patvirtina atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. pertvaros pastatymą, nes minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo tik pertvaros pastatymą, kuriame nėra nustatyta šios pertvaros statytojo.
Pagal LR CPK 182 str. 2 p. nebereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju Vilniaus m. savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2007-09-12 nutarimas, Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A11-1023 nebuvo apskųstas teismui, todėl minėtame nutarime nustatytos aplinkybės nelaikytinos prejudiciniais faktais, todėl minėtas protokolas neįrodo atsakovės A. G. neteisėtų veiksmų.
Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neįvertino visų faktinių bylos aplinkybių, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atsakovei A. G. atmestinas.
Sutinkamai su LR CPK 93 str., 99 str., 96 str., iš ieškovo M. G. į valstybės biudžetą priteistina 350 Lt atsakovės atstovavimo išlaidų pirmos, bei 440 Lt atsakovės atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismuose, viso 790 Lt, taip pat atsakovės A. G. naudai 59 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str., 1 d. 2 p., kolegija,
Rezoliucinė dalis
n u sprendė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2008 m. gegužės 06 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo M. G. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. G. , dėl pažeistų teisių, atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. G. į valstybės biudžetą 350 Lt atstovavimo išlaidų pirmos, bei 440 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teismuose, viso 790 Lt.
Priteisti iš ieškovo M. G. atsakovės A. G. (duomenys neskelbtini) naudai 59 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.