Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2. Pareiškėja , nesutikdama su ginčijamu Nutarimu, savo skunde teismui paaiškina:

2.1. Ji vertėsi naftos produktų (dyzelino) prekyba Lietuvoje, todėl dar 2011 m. balandžio 1 d. buvo išduotas leidimas verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais Nr. 27-10088D, suteikiantis teisę prekiauti naftos produktais Lietuvos Respublikos teritorijoje, įskaitant dyzeliną. Bendrovės veikla buvo sustabdyta ir šiuo metu nevykdoma dėl 2021 metais ES ir kitų valstybių įvestų sankcijų Baltarusijos naftos pramonės sektoriui, o vėliau – dar ir Rusijos agresijos Ukrainoje nulemtos situacijos naftos produktų rinkoje. Pareiškėja, savanoriškai pateikusi prašymą Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai panaikinti jai išduotą leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, ir atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. O3E-645 minėtą leidimą panaikino.

Skundžiamu Nutarimu pripažinta, kad pareiškėja nesilaikė Lietuvos Respublikos alternatyviųjų degalų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 2 dalies 4 punkto, Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2021 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-379 „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas1), 38 punkto, Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvių įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2022 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. O3E-439 „Dėl Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių apskaitos vienetų sistemos dalyvių įpareigojimų ir reikalavimų įgyvendinimo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (tolau – Aprašas2), 4.3 papunkčio reikalavimų, nes iki 2023 metų balandžio 30 d. nepateikė atestuoto auditoriaus arba audito įmonės audito ataskaitos apie praėjusiais kalendoriniais metais (2022 metais) vidaus rinkoje patiektus benzino, dyzelino, gamtinių dujų kiekius ir degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekius, už kuriuos šio įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti suteikti DAEI (Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių) apskaitos vienetai (toliau – Audito ataskaita), ir tokiu būdu neįvykdė Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, pagal kurį kiekvienais kalendoriniais metais degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių turi sudaryti atitinkamą bendros degalų tiekėjo vidaus rinkai patiekto benzino ir dyzelino energinės vertės dalį nuo 2022 metų – ne mažiau kaip 6,8 procentinio punkto, iš kurių ne mažiau kaip 0,2 procentinio punkto turi sudaryti pažangieji biodegalai ir (ar) nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Atsakovė paskyrė pareiškėjai piniginę sankciją – 166 733 Eur, kuri, anot pareiškėjos, apskaičiuota taip, tarsi Bendrovė apskritai nebūtų patiekusi į rinką biodegalų, t. y. laikant, kad Bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų dalis (biodegalų kiekis energetine verte) už 2022 metus yra 4 168 336 MJ, nors faktiškai pareiškėja į rinką patiekė 3 906 342 MJ biodegalų, pagamintų iš rapso. Maksimali sankcija paskirta nepagrįstai, nes atsakovė šiuo atveju visiškai ignoravo faktą, kad pareiškėja sąžiningai vykdė Įstatymo reikalavimus dėl Degalų tiekimo ir į juos faktiškai įvykdė didžiąją dalimi (96,63 proc.), o faktiškai nubausta maksimalia sankcija už tai, kad pavėlavo pateikti audito ataskaitą, kuri patvirtina į rinką patiektus Degalų kiekius. Tokiu būdu buvo pažeista ir iškreipta Įstatymo 16 str. 1 d. ir 32 str. 1 d. 1 p. normų paskirtis ir nukrypta nuo įstatymo leidėjo tikslo – užtikrinti, kad Degalų sudarytų atitinkamą dalį rinkai tiekiamuose degaluose.

2.2. Prašydama panaikinti Nutarimą, pareiškėja nurodo, kad Nutarimu nepagrįstai pritaikyta atsakomybė ne už degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – ir Degalai, ir DAEI) apskaitos vienetų nepatiekimą į rinką, o už pavėlavimą pateikti patiektų degalų kiekius patvirtinančią Audito ataskaitą, todėl sankcijos taikymas visiškai neatitinka Įstatymo 16 str. 1 d. paskirties bei tikslų:

2.2.1. Ginčijamo Nutarimo 2.11 p. pareiškėjai sankcija pritaikyta, vadovaujantis Įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. pagrindu, o ši norma numato atsakomybę ir sankcijų skyrimo galimybę už konkretų pažeidimą – Įstatymo 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimų, nevykdymą. Įstatymo 32 str. 1 d. 1 p. nenumato ir neleidžia taikyti atsakomybės, juolab maksimalios, už vėlavimą pateikti Degalų deklaracijas ar jų teisingumą patvirtinančią Audito ataskaitą. Toks atsakomybės taikymas šiurkščiai pažeidžia viešojo administravimo įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 d.).

Įstatymo 16 str. 1 d. paskirtis yra užtikrinti, kad į rinką būtų patiekta atitinkama procentinė dalis Degalų. Šį įsipareigojimą pareiškėja sąžiningai siekė vykdyti ir didžiąją dalimi įvykdė – patiekė į rinką Degalų, kurių dalis sudarė 5,991 proc. (Įstatymo reikalavimas įvykdytas 96,63 proc.). Visiškai pasiekti Įstatymo 16 str. numatyto tikslo pasiekti nepavyko, tačiau ne dėl Bendrovės kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių – tiekimo grandinių sutrikimų, nulemtų force majeure aplinkybės – netikėtai prasidėjusios Rusijos agresijos Ukrainoje, dėl kurių apskritai teko nutraukti ilgus metus sėkmingai vykdytą verslo veiklą.

2.2.2. Atsakovė yra kompetentinga ir visiškai pajėgi įvertinti, kokį faktinį Degalų kiekį tiekėjas patiekė į rinką, todėl skiriant šimtatūkstantinę sankciją neabejotinai privalėjo įvertinti faktinius Degalų tiekimo į rinką duomenis, o ne daryti formalią ir žinomai tikrovės neatitinkančią išvadą, kad pareiškėja pateikė į rinką nulinį kiekį Degalų vien todėl, kad vėluojama pateikti Audito išvadą. Toks skubotas ir neobjektyvus atsakomybės taikymas šiurkščiai pažeidžia viešojo administravimo principus – išsamumo principą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 str. 5 d.) ir proporcingumo principą (VAĮ 3 str. 10 d.).

Pareiškėja mananti, kad atsakovė privalėjo įvertinti pirminius duomenis apie tai, kiek Degalų pareiškėja faktiškai patiekė į rinką, prieš priimdama sprendimą. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turi įgaliojimus tikrinti tiek reguliuojamos veiklos įmonių pirminius dokumentus, tiek įmonių prekybos vietas, tiek ir gauti išsamius duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, muitinės ir kitų valstybės institucijų. Taip pat suteikti pareiškėjai galimybę gauti ir pateikti Audito išvadą, kurios, beje, pateikti iki Nutarimo priėmimo pareiškėja negalėjo tik dėl Degalų Sistemos administratoriaus nepagrįsto vengimo bendradarbiauti ir koreguoti netikslumus. Pažymi, kad Audito išvada buvo parengta jau 2023 m. rugpjūčio 1 d. (praėjus vos 3 darbo dienoms po Nutarimo priėmimo), todėl akivaizdu, kad sankcijos skyrimo atidėjimas galėjo būti atidėtas trumpam terminui.

2.2.3. Teigia, kad įvertinus Audito išvadoje patvirtintus duomenis apie Bendrovės faktiškai pateiktą į rinką Degalų kiekį, akivaizdu, kad ji visiškai įvykdė Kokybės rodiklių reikalavimus ir didžiąją dalimi įvykdė Įstatymo 16 str. 1 d. reikalavimus, todėl atsakomybės (juolab, maksimalios) taikymas pareiškėjai yra nepagrįstas ir neproporcingas.

Audito išvada patvirtina, kad patiektas į tinką Degalų kiekis yra 3 906 342 MJ. Nors Audito išvada pabaigta rengti ir surašyta jau po Nutarimo priėmimo, svarbu pažymėti, kad pastaroji galėjo būti pabaigta ir pateikta atsakovei dar 2023 m. liepos 21 d., jei Degalų Sistemos administratorius „Baltpool“ būtų neatsisakęs bendradarbiauti – ištaisyti netikslumus Degalų Sistemoje. Bendrovė savo paaiškinimuose net du kartus nurodė, kad Audito išvada yra rengiama ir netrukus bus pateikta, taip pat aiškiai nurodė, kad išvada negali būti pabaigta rengti dėl Degalų Sistemoje esančių netikslumų, dėl kurių pašalinimo kreiptasi į sistemos administratorių. Mano, kad atsakovė neabejotinai turėjo ir galėjo sudaryti sąlygas pateikti ir įvertinti Audito išvadas, o ne skubotai priimti Nutarimą.

Pažymi, kad pareiškėja tinkamai įvykdė Kokybės rodiklių reikalavimą dėl atitinkamo biodegalų kiekio (min. 6,5 proc.) įmaišymo į tiekiamą dyzeliną ir pagrįstai tikėjosi, kad šio reikalavimo įvykdymas užtikrins ir privalomų reikalavimų įvykdymą skaičiuojant kuro energetine verte ir negalėjo numatyti bei įvertinti teisės aktuose susidariusios kolizijos.

2.3. Be kita ko, mano, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra akivaizdžiai mažareikšmis, todėl atsakovė privalėjo skirti pareiškėjai įspėjimą. Pasak pareiškėjos, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2014 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. O3-44 (2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. O3E-1741 redakcija) patvirtintos Sankcijų skyrimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja sankcijų už Įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus skyrimo tvarką ir procedūrą. Taigi, kaip tai numato Taisyklių 43 p., kadangi pažeidimas buvo akivaizdžiai mažareikšmis.

2.3.1. Pažeidimu nepadaryta ne tik esminės žalos, bet ir apskritai jokios žalos, kitų asmenų interesams (Taisyklių 44.1 p.), kadangi tokio pobūdžio pažeidimas yra visiškai formalus.

2.3.2. Pažeidimas yra nutrauktas ir pašalinti jo padariniai, kaip to reikalauja Taisyklių 44.2-44.2 p. Tačiau atsakovė nusprendė, kad Bendrovė visiškai nevykdė Degalų tiekimo į rinką privalomos dalies įpareigojimo formaliais pagrindais – dėl vėlavimo pateikti Audito išvadą. Nutarimo priėmimo dieną Audito išvada buvo rengiama ir padarytas pažeidimas – vėlavimas pateikti Audito išvadą pašalintas.

2.3.3. Taisyklių 44.4 p. sąlyga (užtikrintas Energetikos įstatymo laikymasis taikant kitas priemones) šiuo atveju savaime tapo įvykdyta pareiškėjai nutraukus didmeninę prekybą dyzelinu ir savanoriškai atsisakius naftos produktų prekybos licencijos; Bendrovė pažeidimą šiuo metu jau yra pašalinusi ir jo padarymą nulėmė force majeure aplinkybės (o ne tyčiniai veiksmai).

2.4. Pabrėžia, kad maksimalios piniginės sankcijos skyrimas nepateisinamas, atsižvelgiant į pažeidimo kontekstą ir jo padarymą nulėmusias priežastis:

2.4.1. Degalų Sistema ir Degalų tiekimo į rinką reikalavimai yra nauji ir kuro tiekėjų vykdomi pirmąkart, todėl atsakovė prioritetą turėtų teikti ne baudimui, o dalyvių konsultavimui ir bendradarbiavimui su jais.

2.4.2. Būtent teisės aktų kolizija (t. y. 2021 m. kovo 23 d. Įstatyme Nr. XIV-196 numatytas naujas reikalavimas, įsigaliojantis nuo 2022 m., jog rinkos dalyviams tiekiantiems į vidaus rinką degalus, atitinkamą dalį degaluose įmaišant biodegalų – Degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių, tokių biodegalų dalis apskaičiuojama pagal energetinę vertę (skaičiuojamą megadžauliais arba MJ), už degalų sudėtyje įmaišytą biologinės kilmės komponentų energetinės vertės kiekį, suteikiant DAEI vienetus) lėmė tai, kad Bendrovė sąžiningai ir visiškai įvykdžiusi Kokybės rodiklių reikalavimą dėl atitinkamo biodegalų kiekio (min. 6,5 proc. tūrio) įmaišymo į tiekiamą dyzeliną, tačiau, vertinant kitais apskaitos vienetais, vis tiek formaliai pažeidė teisės aktus. Pareiškėja šioje situacijoje turėjo pagrįstą lūkestį, kad Kokybės rodiklių reikalavimų tinkamas įvykdymas užtikrins ir privalomų reikalavimų įvykdymą, skaičiuojant kuro energetine verte, kaip to reikalauja Įstatymas, nes teisinėje valstybėje pagrįsta tikėtis, kad teisės aktų reikalavimai neprieštarauja vieni kitiems.

2.4.3. Tuo pačiu pareiškėja pripažįsta, kad šį mažareikšmį pažeidimą padarė ne dėl sąmoningo Įstatymo reikalavimų ignoravimo, o dėl išskirtinės situacijos rinkoje, kurias nulėmė force majeure aplinkybės – Rusijos agresija Ukrainoje bei tarptautinės bendruomenės pritaikytos sankcijos. Šios išskirtinės aplinkybės privertė Bendrovę apskritai nutraukti didmeninio naftos produktų tiekimo veiklą, kurią Bendrovė sėkmingai ir pelningai vykdžiusi ilgus metus.

2.4.4. Pabrėžia, kad tuo atveju, jei pareiškėja nebūtų buvusi priversta nutraukti verslo veiklos ir būtų galėjusi ją vykdyti šiltuoju metu laikotarpiu, Bendrovė neabejotinai būtų tinkamai įvykdžiusi visus Įstatymo reikalavimus ir į tiekiamą dyzeliną įmaišiusi netgi didesnį kiekį biodegalų, nei reikalaujama. Tiekdama dyzeliną į rinką šaltuoju metų sezonu (2022 m. sausio–kovo mėn.), pareiškėja objektyviai negalėjo maišyti didesnių biodegalų kiekių dėl vartotojų apsaugos (didėjančios dyzelino užšalimo tikimybės).

Šioje situacijoje piniginės sankcijos taikymas už mažareikšmį ir formalų pažeidimą, anot pareiškėjos, yra visiškai nepateisinamas, neproporcingas, todėl piniginė sankcija turi būti panaikinta ir pareiškėjai taikytinas tik įspėjimas.